NAKTIS, KADA PILDOSI BURTAI IR PRAŽYSTA STEBUKLINGAS ŽIEDAS
 
Birželio 23-iosios naktis – trumpiausia metuose. Manoma, kad ši naktis – stebuklinga, kad tada pildosi burtai ir kerai, kad iš margų pievų surinktos žolelės įgyja ypatingų gydomųjų galių. Šią naktį lietuviai nuo seno su dainomis ir šokiais pasitinka ir iki pat paryčių švenčia Jonines, dar vadinamas Rasų švente.
 
Didžiausias Joninių šurmulys
Kadaise baltai lietuviai šią naktį minėdavo Rasų šventę, pagonių dievams būdavo aukojamos aukos, vaidilutės kurstydavo aukuro ugnį. Tik tada, kai Lietuvoje įsigalėjo krikščionybė, ši šventė buvo sutapatinta su šv. Jono varduvėmis ir pradėta vadinti Joninėmis. Tačiau nors pavadinimas ir pasikeitė, senosios šventės papročiai, burtai ir linksmybės išliko.
Kasmet trumpiausią metų naktis tamsos nemato – saulei vos kelioms valandoms pasislėpus už horizonto visą Lietuvą nušviečia į dangų kylančios laužų liepsnos. Pagal senąsias tradicijas ir papročius Joninės švenčiamos kiekviename kaimelyje ar miestelyje, o didžiausios linksmybės vyksta Kernavėje, ant Rambyno kalno, arba Jonavoje, kuri dažnai yra vadinama „Lietuvos Jonų ir Janinų sostine“. Čia švęsti suplūsta daugybė gėlių vainikais ir lininiais drabužiais pasipuošusių žmonių, dainos ir linksmybės nenutrūksta iki paryčių, ieškoma paparčio žiedo, šokama negailint nei kojų, nei batų.
 
Paparčio žiedą rasi – aiškiaregiu patapsi
Didžiausias Joninių nakties stebuklas – vidurnaktį pražydęs papartis. Manoma, kad paparčio žiedą radęs žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, žinoti visas paslaptis, suprasti paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai atneša turtus ir laimę.
 
 
Surinktos žolelės ypatingas galias dovanoja
Ilgiausią metų dieną arba jos išvakarėse rinkti žolynai, manoma, turi nepaprastų, ypatingų galių. Baltais lino drabužiais apsivilkusios merginos pievose renka devynių rūšių žolynus, kuriais puošia namus, riša kupoles, pina vainikus. Pastaraisiais puošia galvas, o vėliau iš jų spėja ateitį. Taip pat tikima, kad šios dienos vakarą surinktos, moterų apdainuotos ir sutartinėmis užburtos vaistažolės įgyja ypatingų gydymo galių, o visus metus verdama žolynų arbata įvairiausias ligas nuveja, visus skausmus išbaido.
 
Stebuklingoje rasoje pasivoliosi – gerą derlių turėsi
Manoma, kad šią naktį stebuklinga rasa iškrinta. Ją seniau rinkdavo ir karves girdydavo, kad pienas būtų geresnis ir riebesnis. Ir daržus apšlakstydavo, kad derlingi būtų, kad piktžolės neželtų.
Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus tada, jei šią naktį nuogas savo laukus apibėgs ir rytinėje rasoje pasivolios. Be to, buvo manoma, kad kuo toliau ant kalvos sukurtas laužas apšvies laukus, tuo didesnis rudenį derlius bus.
 
Gėlių vainikai meilės ateitį išburia
Netekėjusios merginos vainikus naudoja ir vedybiniuose burtuose: meta per medį, o kiek kartų permeta – už tiek metų tikisi ištekėti. Vidurnaktį į upę ar ežerą mylimieji paleidžia du vainikus. Tikima, kad jei vainikai į priešingas puses nuplauks – išsiskirs, o jei susiglaus – galima laukti vestuvių.
Prieš vidurnaktį merginoms patariama darže iškasti velėnos gabalėlį, o ryte stebėti koks išlenda vabaliukas: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas, paprastas; jeigu margas – vyras bus valdininkas arba kariškis; jeigu žalias – ūkininkas.
Joninių naktį jaunimas poromis per laužus šokinėja. Manoma, kad jei susikibę kartu peršoks, visą gyvenimą kartu gyvens.
 
 
16°