Alytus (60 tūkst. gyv.) – Pietų Lietuvos arba Dzūkijos, sostinė. Miesto vardas kilęs nuo Alytaus piliakalnio pavadinimo. Smalsius keliauninkus džiugina nuo piliakalnio atsiverianti miesto panorama, o papėdėje – medžio skulptūrų parkas bei poilsio zona su laužavietėmis ir pavėsinėmis. Kasmet čia vyksta žiūrovų pamėgti renginiai: Dainavos šalies muzikos festivalis, Alytaus miesto šventė, lėlių teatrų festivalis.
 
Skendintis pušynuose Alytus, apglėbtas Nemuno vingio, yra vienas žaliausių Lietuvos miestų – tai miestas parke. Daugiau kaip trečdalis teritorijos apsodinta parkais, skverais, nesuskaičiuojamais gėlynais. Pačiame miesto centre 1930 m. pradėtas formuoti Miesto sodas su pusšimčiu rūšių medžių bei krūmų. Tarp Miesto sodo ir Kurorto parko jaukiai prigludęs Laisvės angelo paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę.
 
Mieste gausu ir istorijos paminklų: žydų tautos atminimą saugo memorialas Vidzgirio miške; apie žuvusius II pasaulinio karo metais primena paminklas kariams; paminklinis akmuo „Normandija–Nemunas“ skirtas prancūzų lakūnams atminti. Seniausias miesto pastatas – Šv. Liudviko bažnyčia, kurios varpinėje skamba XVII a. nulietas varpas.
 
Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio turizmo vietovių. Kasmet į tarptautinius sporto renginius žiūrovus traukia 5500 vietų arena, pritaikyta aukščiausio lygio varžyboms. Aktyvaus poilsio mėgėjus suburia dviračių ir pėsčiųjų takai, slidinėjimo trasos. Pasivažinėti šiame mieste kviečia ne tik dviračių takai, bet ir uždaras kartodromas. Smagu leistis į kelionę Nemunu baidarėmis ar plaustais, apžvelgti Alytaus kraštą iš oro baliono ar lėktuvo.
 
Ne vien miestas, bet ir visas Alytaus kraštas, besidriekiantis abipus Nemuno, dosniai apdovanotas gamtos: mėlynos ežerų akys, plačios upių juostos, miškų karalystės ir parkai. Čia plyti Žuvinto biosferos rezervatas, dalis Dzūkijos nacionalinio, taip pat Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų. Daugų ežeras yra pamėgtas vandens sporto entuziastų ir poilsiautojų. Prie Nemuno kilpos įsitaisiusi Punios vietovė garsi vienu iš didžiausių Lietuvos piliakalnių. Pasak legendų, čia 1336 m. per garsųjį Pilėnų mūšį pilies gynėjai nutarę verčiau žūti liepsnose negu pasiduoti į nelaisvę kryžiuočiams.
 
Trumpa Alytaus istorija
Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas 1377 metais. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. Carinės okupacijos laikais XIX a. pabaigoje Alytus buvo paverstas gynybiniu miestu; nutiestas plentas ir geležinkelis.
 
Alytus – tai miestas parke, kviečiantis atrasti nepaprasto grožio žalumą.
 
-6°