Panevėžys (99,7 tūkst. gyv.) – kūrybingas ir žalias penktas pagal dydį Lietuvos miestas, turintis ambicijų augti ir klestėti. Savita etnine kultūra ir gamtos įvairove turtingo regiono centras Panevėžys yra tituluojamas Aukštaitijos sostine.
 
Panevėžys labai patogus užsiimantiems verslu ir keliaujantiems, nes šis miestas – pusiaukelė tarp dviejų šalių sostinių – Vilniaus ir Rygos. Jame yra ir unikali susisiekimo priemonė – žaismingai „siauruku“ vadinamas Europoje seniai išnykusios siauresnės vėžės traukinių eismas. Išvyka šiuo traukiniu – nuotykių kupina kelionė į praeitą amžių.
 
Miestas didžiuojasi gražiai sutvarkytu istoriniu, administraciniu ir kultūriniu centru, katedra ir parapijų maldos namais, įdomiai derančia medinių namelių ir mūrinių daugiaaukščių kaimynyste, pagrindine aikšte ir ūksmingais skverais, populiariais prekybos ir pramogų kompleksais, moderniais bankais, lauko kavinėmis, turgeliais. Čia viskas ranka pasiekiama, nevargina minia ir nėra automobilių spūsčių.
 
Panevėžys neabejotinai gali būti laikomas teatrų miestu. Čia veikia režisieriaus Juozo Miltinio dar 1941 m. įkurtas plačiai išgarsėjęs dramos teatras, dabar vadinamas įkūrėjo vardu. Mieste žiemą apsistoja Europoje unikalus Lėlių vežimo teatras, kuris vasarą arklių traukiamu spalvingu vežimu leidžiasi į gastroles po miestelius ir kaimus.
 
Trumpa Panevėžio istorija
Savo amžių skaičiuoja nuo 1503 m. rugsėjo 7 d. – tokia data pažymėtu raštu Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes dovanojo bažnyčiai, kad ji kovotų su tuomet vis dar gaja pagonybe.
 
Kelis šimtmečius miesto augimui trukdė nuolatiniai karai ir siautėjusios epidemijos. Panevėžio plėtra prasidėjo tik ekonomiškai ir politiškai gana stabiliame XIX a. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Panevėžys tapo dideliu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru.
 
Panevėžys – didžiausio etnografinio Lietuvos regiono sostinė, svetingas ir šviesus miestas.
 
-2°