STEBUKLAI PILDYTIS PRADEDA PRIE AUŠROS VARTŲ
 
Vilniuje esantys Aušros vartai visame pasaulyje garsėja dėl dviejų priežasčių. Pirmiausiai dėl stebuklingo Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo, eksponuojamo Aušros vartų koplyčioje. Antra – yra teigiama, kad šioje vietoje  šventos jėgos daro stebuklus. Jau seniai sklando istorijos apie čia išgydytus ligonius, nubaustus piktadarius. Apsilankykite Aušros vartuose ir paprašykite savo stebuklo.
 
Aušros vartai – pavojingiausioje vietoje
Šiandien Aušros vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, jie buvo vieni iš 10 gynybinės sienos vartų, pastatytų Vilniuje XVI a. Apie tai primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.
Aušros vartai statyti pačioje pavojingiausioje, labiausiai atakuojamoje Vilniaus vietoje. 1799 metais Rusijos imperijos kariuomenė sugriovė gynybinę Vilniaus sieną, tačiau Aušros vartus paliko. Manoma, kad jie tiesiog bijojo griauti šventojo paveikslo buveinę.  
 
 
Garsus Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas
Vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje – Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Paveikslą, XVII amžiuje nutapytą specialiai šiai koplyčiai pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį, garbino, laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai.
Reta tokių paveikslų, kuriuose Švenčiausioji Mergelė Marija būtų vaizduojama viena, be kūdikio rankose. Šis – būtent toks, todėl žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių, o Vatikane esančią lietuvių koplyčią puošia toks pat paveikslas kaip čia.
 
Į Aušros vartų koplyčią moterys eiti negalėdavo
Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes seniau į koplyčią buvo patenkama tik iš vienuolyno sodo, o pasauliečiai, ypač moterys, į ją nebuvo leidžiami.
Aušros vartų koplyčia dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą įgavo XIX amžiuje ir iki šiol veikia kaip maldos namai.  Šią ypatingą vietą aplankė popiežius Jonas Paulius II – drauge su maldininkais iš visos Lietuvos ir užsienio tada buvo kalbamas rožinis.
 

Komentarai