KAUNO SENAMIESTIS – ISTORIJOS IR ARCHITEKTŪROS PAMINKLAS
 
Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, kadaise buvęs laikinąja šalies sostine. Įsikūręs įspūdingoje didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje jis džiugina kauniečių ir miesto svečių akis miestą puošiančiais kultūros paminklais, gotikos ir renesanso stilių statiniais, kviečia atsipūsti šimtamečių ąžuolų parkuose.
 
Pėsčiųjų gatvelės ilgiems pasivaikščiojimams
Kultūros mylėtojus į Kauno senamiestį pritraukia teatrai, įvairūs muziejai, o pasilinksminti ir pailsėti norinčių laukia įvairios parduotuvės, jaukios kavinės, prabangūs restoranai. O Kauno senamiesčio gatvelių labirintas itin pamiltas kauniečių ir miesto svečių, pasivaikščioti ir pabendrauti čia išeinančių kasdien. Žingsniuojantys žmonės Kaune – įprastas dalykas, mat miestas didžiuojasi turėdamas visoje Rytų Europoje ilgiausią pėsčiųjų zoną, kurią sudaro Laisvės alėja ir Vilniaus gatvė.
 
Vilniaus gatvė – pagrindinė senamiesčio gatvė. Gyvenimas čia virte verda: jaukios lauko kavinukės pilnos vakarojančių žmonių, parduotuvėlių ir muziejų gausa traukia turistų dėmesį, jaunimas būriais traukia į koncertus ar vakarėlius. Be to, Vilniaus gatvėje stovi istorinės Prezidentūros rūmai, kuriuose rezidavo net trys Lietuvos prezidentai, kai Vilnius buvo okupuotas. Prezidentūros kieme esančiame parke pastatytos skulptūros, įamžinančios jų atminimą.
 
Kita kauniečių ir miesto svečių ypač mėgstama pasivaikščiojimų vieta – Laisvės alėja. Ji – ilgiausia pėsčiųjų gatvė visoje Europoje – net 1,7 km. Laisvės alėja jungia Vilniaus gatvę ir didingą Kauno Soborą, kurio iš tolumos matomas atvaizdas šviečia per daugiau nei 550 liepų taką. Laisvės alėjos centre – žymusis Laisvės fontanas, kuris yra mėgstama miesto įsimylėjėlių pasimatymų vieta.
 
Kauno rotušė – akį traukianti baltoji gulbė
Vienas Kauno simbolių – senamiesčio centre stovinti miesto rotušė, dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Didingas pastatas alsuoja vėlyvojo baroko, klasicizmo ir gotikos dvasia, o pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, išlakus, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas.
Kauno Rotušė mena ypač įdomią istoriją, viduramžiais čia „virė“ visas miesto gyvenimas. Ne ką mažiau spalvingas Rotušės gyvenimas ir dabar: čia dažnai skamba vestuvinis maršas, priimami garbingi svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialios ceremonijos, o rūsyje įsikūrusiame muziejuje galima apžiūrėti Keramikos ekspoziciją.
 
Didžiausias sakralinis gotikinis pastatas Lietuvoje
Kauno senamiesčio centre, visai netoli Rotušės aikštės stovi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – didžiausias sakralinis gotikinis pastatas Lietuvoje. Galbūt nė vienas Kauno pastatas neturi savyje tiek rimties ir didybės, kaip ši monumentali šventovė, menanti beveik 600 metų istoriją.
Vertingiausi bažnyčios akcentai: dviaukštės zakristijos lubas dengiantis vėlyvosios gotikos krištolinis skliautas ir didžiausi vargonai Lietuvoje, statyti dar 1882 m. Arkikatedros šventoriuje ilsisi vienas žymiausių lietuvių rašytojų Maironis.
 
Ant senos šventyklos – Perkūno namas
Kauno senamiesčio gotikos perlas, vienas originaliausių šios epochos statinių Lietuvoje – Perkūno namas. Pavadinimą šiam namui suteikė kadaise vienoje iš daugybės pastato sienose esančių nišų rasta žalvarinė pagonių dievo Perkūno statulėlė. Taip pat žmonės tikėjo, kad namas buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui.
Sakoma, kad tai pirmasis mūrinis namas Kaune. Yra išlikusių netgi 500 metų senumo Perkūno namo interjero detalių, kurias galėsite savo akimis pamatyti, jei tik aplankysite šį romantinėmis legendomis apipintą vieną gražiausių pastatų Kauno senamiestyje.