IŠSKIRTINIS KLAIPĖDOS SENAMIESČIO GROŽIS
 
Klaipėda žavi kiekviename žingsnyje: akis džiugina senųjų ir naujųjų pastatų harmonija, kūną ramina tyliai ošianti Baltijos jūra, žvilgsnį traukia daugybė miestą puošiančių skulptūrų, skęstančių beribėje žalumoje. Iš kitų Lietuvos miestų Klaipėdos senamiestis išsiskiria savo kompaktiškumu ir vokiškos bei skandinaviškos architektūros gausa. Tarpukariu jis netgi buvo laikomas vienu gražiausiu miestu Šiaurės Europos regione.
 
Kitiems miestams nebūdinga architektūra
Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Tai vokiškos kultūros miestas, pasižymintis santūrumu ir kuklumu.
Klaipėdos senamiestis – išskirtinis savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine gatvių struktūra, kuri nebūdinga jokiam kitam Lietuvos senamiesčiui. Jo gatvės geometriškai labai taisyklingai išdėstytos, susikerta stačiuoju kampu.
Kadaise Klaipėdos senamiestyje buvo įsikūrę svarbiausi miesto administraciniai pastatai, vėliau – komerciniai centrai, kur veikė didžiausios miesto parduotuvės, urmo sandėliai, bankai.
Šiandien Klaipėda turistus džiugina daugybe kavinių, restoranų ir suvenyrų parduotuvėlių, architektūros paminklais.
 
 
KLAIPĖDOS SENAMIESČIO ĮŽYMYBĖS
 
Teatro aikštė – lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Čia vyksta įvairūs koncertai, Jūros šventė, Tarptautinis pilies džiazo festivalis ir kiti renginiai.
 
 
 
Svarbus teatro aikštės akcentas – išskirtinė „Taravos Anikės“ skulptūra, vaizduojanti jaunutę basą mergaitę. Skulptūra buvo pastatyta poeto Simono Dacho atminimui ir įamžina vieną iš poeto apdainuotų herojų. „Taravos Anikės” meilės dainą galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų, o jos  melodiją dar ir šiandien skambina Miuncheno rotušės varpai.
 
Nukeliaukite prie įspūdingo „Arkos“ paminklo, sveriančio 150 tonų ir siekiančio 8,5 metrų aukštį. Jis buvo pastatytas 2003 m., minint Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines. Kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą, pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė, tartum nuskelta paminklo dalis, vaizduoja Karaliaučiaus sritį – Kaliningradą, kuri taip ir nebuvo prijungta prie Lietuvos. Ant paminklo iškalti žymios lietuvių poetės Ievos Simonaitytės žodžiai: „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“.
 
Taip pat nepraleiskite progos aplankyti Menininkų kiemelio. Originaliuose, kitur Lietuvoje nesutinkamuose Klaipėdos XVIII a. fachverkiniuose sandėliuose yra įsikūrusios Meno dirbtuvės, kurios kviečia lankytojus pajusti praėjusių laikų dvasią, susipažinti su Vakarų Lietuvos amatininkų dirbiniais bei pabandyti kurti patiems.
 
Vasaros Kalėdos, arba nepakartojama Jūros šventė
Jeigu į Klaipėdą užklysite liepos paskutinį savaitgalį, apsilankykite jau nuo XX a. pradžios organizuojamoje tradicinėje Jūros šventėje. Tai itin smagus, daug žmonių sutraukiantis renginys, kuris dar vadinamas vasaros Kalėdomis, o jos tikslas – džiuginant žmones populiarinti jūreivystę. Jūros šventės metu mieste vyksta daug kultūrinių, sportinių ir pramoginių renginių: koncertai, pasirodymai, spektakliai. Tie, kurie šventėje pabūna, nori į ją sugrįžti vėl ir vėl.
 
 
-4°