LIETUVIŲ MISTICIZMO APRAIŠKA KULTŪROJE
 
Niekur kitur pasaulyje nė su žiburiu nerasite tokios vietos – kur ant padavimais ir legendomis apipinto piliakalnio būtų sustatyta tiek žmonių čia suneštų kryžių. Kryžių kalnas – unikali sakralinė vieta, nepakartojama ir vienintelė savo dydžiu ir istorija. Pasaulyje plačiai žinoma šventovė yra gausiai lankoma turistų. Įvairių tautų ir religijų žmonės čia palieka kryžius su savo vardais, intencijomis, malonės prašymais.
 
Žmonių atkaklumo išsaugoto kalno istorija
Kryžių kalnas susiformavo netoli Šiaulių ant Jurgaičių piliakalnio, kuris laikytas šventa vieta. Manoma, kad pirmuosius kryžius kalne paliko 1831 metų sukilime žuvusių sukilėlių artimieji, tačiau rašytiniuose šaltiniuose kryžių kalnas minimas tik nuo 1850 m. Kryžiai kalne gausiai pradėti statyti 1863 m., kai caro valdžia uždraudė statyti kryžius ne tik pakelėse, bet ir kapinėse. Taip pat pasakojama, kad daug kryžių atsirado po XIX a. pabaigoje  piliakalnyje pasirodžiusios Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi. Ji, teigiama, ir paraginusi žmones šioje vietoje statyti kryžius.
Sovietmečiu kryžių statymas nebuvo toleruojamas, o pats kalnas tapo nepageidaujama, netgi draudžiama vieta, prieštaraujančia sovietinei ideologijai. 1961 m. balandžio 5 d. naktį, buldozeriais buvo nulaužti sutraiškyti ir į pakalnę nustumti visi kryžiai. Medinius kryžius sudegino čia pat, metalinius išvežė į metalo sąvartyną ir išlydė, o betoninius ir akmeninius trupintuvais susmulkino ir panaudojo kelių tiesimui. Po pirmojo nusiaubimo Kryžių kalnas dar keturis kartus buvo periodiškai niokojamas. Tačiau juo smarkiau kalnas buvo naikinamas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės atkakliai statydavo kryžius nakčia, nepaisydami pavojų, valdžios draudimų ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo nepalaužiamo tautos tikėjimo, jos patirtų kančių ir vilties simboliu.
 
 
 
 
Įspūdingas 100 tūkstančių kryžių paminklas
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, į Kryžių kalną ėmė traukti minios piligrimų. Kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, mat pačiame kalne kryžiai greitai nebetilpo. Šiuo metu kalne sukaupta per 100 tūkstančių į žemę įkastų kryžių, didelių ir mažų kryželių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Į šią vietą atvykę turistai sako, kad kalnas traukia savo ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline būtimi.
 
Išgarsino popiežius Jonas Paulius II
Labiausiai Kryžių kalną visame krikščioniškame pasaulyje išgarsino popiežius Jonas Paulius II, kuris čia apsilankė 1993 m. rugsėjo 7 d. Ant kalno jis aukojo šv. Mišias, kurių metu meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą. Lietuvą tada popiežius pavadino Kryžių šalimi, o Kryžių kalną – ypatinga pasaulio vieta, kurioje susitelkia šimtmečio kančios ir skausmas, bet šviečia prisikėlimo viltis. Šventojo Tėvo raginimu greta kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas, kurio tyloje pabūti dabar plūsta piligrimai.
 
Lietuviškoji kryždirbystė
Kryždirbystė – vienas unikaliausių Lietuvos amatų, įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tradiciniai Lietuvos kryžiai – unikalūs architektūros, kalvystės, skulptūros ir tapybos šedevrai. Jie yra brangus lietuvių folkloro palikimas, o svarbiausia – kryždirbystė Lietuvoje tokia tvirta, jog net griežtoje sovietų valdžioje nebuvo nutraukta. 
 
Naujienos
Turime Jums įdomių faktų! Skaitykite mūsų naujienas