KVIEČIAME Į VIENĄ GRAŽIAUSIĄ LIETUVOS GYVENVIEČIŲ – RUMŠIŠKES
 
Lietuva – maža šalis, tačiau turtinga savo istorija, čia gyvenančių žmonių papročiais ir tradicijomis. Šalia Rumšiškių miestelio esantis Liaudies ir buities muziejus – didžiausias etnografijos muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kuriame atgyja senoji krašto gyventojų buitis, trobesiai mena apie gyventojų kasdieniu darbus, džiaugsmus ir šventes.
 
Atgimęs užtvindytas miestelis – su didžiausiu muziejumi
Ten, kur buvo įsikūrusios senosios Rumšiškės, dabar tyvuliuoja Kauno marios. Senasis miestelis buvo užtvindytas statant Kauno hidroelektrinę, o svarbiausi objektai - Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, jos varpinė ir dabartinėse Rumšiškių miestelio kapinėse stovinti koplyčia - perkelti. Dabartinės Rumšiškės yra pripažintos gražiausia Lietuvos gyvenviete.
Šalia Rumšiškių įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus – daugiausiai etnografijos eksponatų turintis muziejus Europoje po atviru dangumi. Atvykę į muziejų išsamiai susipažinsite su XVIII a. pab.–XX a. pirmos pusės visų Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitimi, darbais, tradicijomis. Muziejaus šeimininkai pasiūlys persikelti į netolimą, bet jau užmirštą krašto praeitį, apžiūrėti senovinius architektūros, kultūros ir buities eksponatus.
 
Susipažinsite su lietuvių istorija ir kultūra
Ekspozicija suskirstyta į etnografinius Lietuvos regionus – Dzūkiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Kiekviename stūkso būtent tam regionui būdingi trobesiai, svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, malūnai. Atkurtas jų unikalus interjeras su senovėje naudotais lietuviškais buities baldais, rakandais, namų puošmenomis. Kai kuriuose pastatuose įrengtos dirbtuvės, kuriose pristatomi senovės lietuvių amatininkų darbai, parodoma kaip buvo gaminami įrankiai, senovinės žemdirbystės padargai.
Be to, muziejuje įkurtas tremties ir pasipriešinimo sektorius. Čia esanti velėna dengta jurta, gyvulinis trėmimo vagonas, paslaptingai upelio šlaite įrengtas ir gerai užmaskuotas partizanų bunkeris – visa tai atspindi Lietuvai skaudžius sovietmečio laikus.
 
Rumšiškėse – visos lietuviškos šventės
Lietuviai iki šiol pagal senovinius papročius švenčia kalendorines ir religines šventes. Jei norite sudalyvauti tikrai lietuviškoje šventėje, teks atvyktį į Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų, čia šventės švenčiamos laikantis visų svarbiausių tradicijų. .
Vasario mėnesį per Užgavėnes čia suplūsta iki 40 tūkstančių žmonių. Raganų ir velnių kostiumais vilkintys dalyviai keliauja per kiemus reikalaudami dovanų, vyksta įvairiausios rungtys, sukamasi šokio sūkuryje, norint išvaryti žiemą iš kiemo deginamas žiemos simbolis Morė, ragaujami Užgavėnių blynai.
Per šv. Velykas ir dideli, ir maži margina kiaušinius: dažo, skutinėja, gražina vašku – tokių dailių raštų neišvysi niekur kitur pasaulyje. Vyksta margučių rungtys, kurios džiugina ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius.
Per trumpiausią metų naktį – Jonines – Rumšiškėse deginami laužai, šokama ir trypiama iki pat ryto.
Liepos pabaigoje švenčiamos Oninės ir rugiapjūtės pabaiga. Šios šventės metu lankytojai patys kepa šviežią ruginę duoną, muša sviestą, o vėliau visi kartu ragauja.
Papramogauti pagal senovės Lietuvių tradicijas Rumšiškėse galėsite iš tisus metus.
 
-0°