PAŽINTINIU TAKU PER SMĖLIO UŽPUSTYTUS KAIMUS  
 
Naglių gamtos rezervato takas su užpustytais kaimais bei stulbinančiu Pilkųjų kopų peizažu yra vienas įdomiausių objektų visame Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Eidami daugiau nei tūkstantį metrų besitęsiančiu pažintiniu taku išvysite dėl stiprių vėjų šiose kopose susidarančias įspūdingas daubas ir išgraužas, nustebsite pamatę tik protarpiais išlendančius po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius. Ir pajusite tai, ką išgyveno garsi lietuvių poetė Salomėja Neris, kurdama eilėraščio „Vėjas“ eilutes: Vėjas, oi, vėjas! / Vėjas ir vėjas! / Plaukus paleido ir apkabino, / Ir išbučiavo veidą, krūtinę.
 
Niekur kitur tokio vaizdo nepamatysite
Naglių gamtos rezervate saugomos Pilkosios kopos – vienas įspūdingiausių Kuršių nerijos ir visos Lietuvos kraštovaizdžio elementų, niekada nepaliekantis abejingų. Čia driekiasi retų augalų, įrašytų ir į Raudonąją knygą, augimvietės, po smėliu slepiasi keturi kaimai ir dvi senų kapinaičių vietos, atsidengia senieji atpustomi dirvožemiai, senųjų kopų liekanos – vaizdai, kurių neišvysite niekur kitur, tik Naglių gamtos rezervate.
Šio rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla, rengiami tik mokslinius tikslus turintys stebėjimai. Tačiau leidžiama pasivaikščioti čia besitęsiančiu specialiu pažintiniu taku, kurio dalis eina per sutvirtintą dangą (žvyrą, lentas), likusi atkarpa – per smėlį.
 
Čia saulė kyla iš vandens ir leidžiasi į vandenį
Naglių rezervato pažintinis takas – vienintelė vieta, iš kurios galima apžiūrėti rezervato objektus. Keliaujant šiuo taku galima pamatyti visą Pilkųjų kopų grožį. Nuo aukščiausios supustytos smėlio kalvos, esančios tako gale, viršaus atsiveria didinga Kuršių nerijos kraštovaizdžio panorama: vienoje pusėje matomos Kuršių marios, kitoje – banguojanti Baltijos jūra su įsiterpusių pušynų žaluma. Be to, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galite sutikti ir palydėti saulę iš vandens į vandenį. Visas šis kraštovaizdžio ansamblis – svaiginančiai tobulas gamtos paveikslas.
 
Ilgiausios – Pilkosios kopos
Pilkosios arba Mirusios kopos – tai stiprių vėjų supustytos didelės smėlio kalvos su daubomis ir išgraužomis. Jose veši savaiminė žolinė augalija ir regimi senųjų miško dirvožemių fragmentai. Tai yra ilgiausios kopos Lietuvoje, saugančios vieną liūdniausių Kuršių nerijos kaimų istorijų. 1675–1854 metais čia buvo užpustyti net keturi Naglių kaimai, kurie ir dabar dunkso giliai po smėliu. Pasakojama, kad tuomet kopų slinkimo greitis buvo nuo 0,5 iki 15 metrų per metus ir žmonės ilgai, tačiau nesėkmingai su jomis kovojo. 
 
-6°