ĮSPŪDINGA ARCHITEKTŪRINĖ STRUKTŪRA: ŠV. ONOS IR BERNARDINŲ BAŽNYČIOS
 
Išraiškingi bokštai, nesuskaičiuojama gausybė arkų, šimtai dirbinių, dailūs metaliniai vartai, ir daugybė kitų puošmenų, tai – Šv. Onos bažnyčia. Jos grožio, sakoma, buvo pakerėtas ir pats Napoleonas Bonapartas, šią Vilniaus senamiesčio puošmeną norėjęs ant delno nusinešti į Paryžių. Šv. Onos bažnyčia kartu su šalia esančia Bernardinų bažnyčia sudaro žymiausią gotikos ansamblį Lietuvoje.
 
Trumpa Šv. Onos bažnyčios istorija
Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai – vėlyvosios gotikos šedevras, išsiskiriantis unikalia architektūra ir kompozicija. Pasakojama, kad ji buvo pastatyta XIV a. pabaigoje, Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo žmonai Onai. Tačau kilęs gaisras sunaikino medinę bažnyčios konstrukciją, kurią vėliau, 1500 metais, atstatė broliai pranciškonai – tik šįkart ne medinę, o plytinę.
Per penkis šimtmečius bažnyčia išliko beveik nepakitusi: plastiškų, dinamiškų formų, vertikalių proporcijų, reljefiška. Jos grakštumo priežastis – statybai panaudotos net 33 rūšių plytos. Vėliau, XIX amžiuje, architektas Nikolajus Čiaginas, suprojektavo ir neogotikinio stiliaus varpinę. 
 
 
Aukščiausios klasės menas
Šv. Onos bažnyčioje atskleistos įvairiausios meno formos, kurias subtiliai į vieną vietą surinko geriausi to meto meistrai. Bažnyčios eksterjere ir interjere daugiausiai dominuoja gotikos stilius, tačiau viduje stovintys altoriai – paliesti baroko. Į viršų kylančios, grakščios bokštų viršūnės perteikia architektūrinę gotikos idėją – artėjimą link Dievo.
 
Bernardinų bažnyčia – Šv. Onos bažnyčios priešingybė
Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas – vieni didžiausių ir didingiausių gotikinių sakralinių pastatų Vilniuje, nors XVII–XVIII a. įgijo renesanso ir baroko bruožų. Jie – visiška šv. Onos bažnyčios priešingybė: kitokio stiliaus, daug didesni ir erdvesni.
Anot legendos, bernardinų vienuoliai sakydavo tokius gerus pamokslus, kad jų pasiklausyti susirinkdavo minios žmonių. Būtent todėl ši bažnyčia ir yra tokia didelė. XVI amžiaus pradžioje ji net buvo įkomponuota į Vilniaus gynybinės sienos statybas, todėl nenustebkite jos sienose pamatę šaudymo angų.
Besidomintys menu Bernardinų bažnyčioje turi galimybę pamatyti daug vertingos XVI a. sienų tapybos ir seniausią Lietuvoje žinomą menišką Nukryžiuotojo skulptūrą iš XV amžiaus.  Aplankius gotikinę varpinę, galėsite sraigtiniais laiptais pietryčių bokštu įkopti į bažnyčios palėpę. Užkopsite net į 17 metrų aukštį. Ten apžiūrėsite medinę stogo konstrukciją, bažnyčios skliautų mūrą, šaudymo angas bei nuostabią Vilniaus panoramą. Matysite ir Gedimino pilį, ir Trijų kryžių kalną, ir kitas Senamiesčio bažnyčias. Turėsite galimybę ir iš arti pamatyti nuo XIX a. bažnyčios balkone esančius vargonus.