ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIA GARSĖJA YPATINGOMIS PUOŠMENOMIS
 
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – pripažintas Lietuvos brandžiojo baroko perlas. Įėjus į bažnyčios vidų, atrodo, kad patenki į paslaptingą simbolių, barokinės pasaulėžiūros ir filosofijos pasaulį. Nors čia apstu pavienių detalių, jos susijungia į vieningą visumą, kurioje užšifruotos bažnyčios paslaptys ir istorija.
Bažnyčios vidus – tikras stebuklas
 
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia garsėja ypatingu interjeru – joje galima pamatyti apie du tūkstančius stiuko statulų, išraiškingų freskų ir paveikslų, įspūdingų reljefų, prašmatnių liturginių daiktų. Bažnyčioje yra 13 puošnių koplyčių, barokinė marmurinė krikštykla, XIX amžiuje pastatyta paauksuota rokokinė sakykla, palubėje kabo laivą imituojantis sietynas. Piligrimai labai vertina Šv. Marijos ir „Vilniaus maro“ paveikslus, vadina juos didžiais stebuklais.
 
Gražiosios bažnyčios istorija
XVI amžiaus pradžioje dabartinėje Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje iškilo medinė bažnyčia, kuri šio amžiaus pabaigoje buvo sunaikinta karų su Maskva metu. Dabartinė, kaip garbingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Pacų giminės mauzoliejus, buvo pradėta statyti XVII amžiuje. Šių dienų išvaizdą, 
 
 
kurią sukūrė lenkų architektas Jonas Zaoras, bažnyčia įgijo 1676 m., o stiuko lipdiniais, freskomis ją puošė garsūs to meto italų meistrai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra viena iš nedaugelio Vilniaus bažnyčių, kuri nebuvo uždaryta SSRS okupacijos metais. Tuomet į bažnyčią iš Vilniaus arkikatedros buvo perkelti Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero palaikai.
 
Bažnyčioje įsiamžino jos statytojas
Barokinėje bažnyčioje norėjo įsiamžinti jos statytojas Mykolas Kazimieras Pacas – liepė jį palaidoti po bažnyčios slenksčiu ir užrašyti antkapį. XVII amžiaus pabaigoje lenta su įrašu buvo perkelta ant sienos, o virš įėjimo į bažnyčią ir dabar pamatysite unikalų Pacų herbą.
Priešais bažnyčią yra aikštė, pavadinta popiežiaus Jono Pauliaus II vardu ir skirta jo vizitui į Lietuvą atminti.
 
Pabirę itališkojo stiliaus pėdsakai
Itališkosios architektūros stiliaus pėdsakų matyti ir kituose netoli bažnyčios esančiuose pastatuose. Aplinką suformavo didikų, stambesnių ir vidutinių bajorų, kunigų, pasiturinčių miestiečių statydinti vilos bei vasarnamiai. Iškiliausieji dvarai pasižymi itališkojo manierizmo stiliumi, kuriam būdingi ir renesanso, ir baroko stilių bruožai.