LEGENDOMIS APIPINTI PUNTUKO AKMUO IR STELMUŽĖS ĄŽUOLAS
 
Lietuviai saugo ir puoselėja savo tautosaką. Mažiems vaikams tėveliai seka pasakas, dainuoja lopšines, pasakoja padavimus, moko liaudiškų šokių – taip tradicijas iš kartos į kartą perduoda. Todėl visi lietuviai žino bent po kelias patarles, pokštus, anekdotus ar mįsles, šventes moka švęsti pagal senus lietuvių papročius. Ir turi nesuskaičiuojamai daug legendų, kuriomis apipina ir lankytinus šalies objektus. Apie didingąjį Stelmužės ąžuolą ir Puntuko akmenį bene daugiausiai legendų sukurta.
 
Daug menantis Stelmužės ąžuolas
Sakoma, kad vienam seniausių ąžuolų Europoje metų yra daugiau nei pačiam Lietuvos vardui – apie pusantro tūkstančio. Stelmužės galiūnas ir visa jo aplinka alsuoja praeitimi: legendos ir padavimai byloja, jog po šio medžio šakomis senovėje degusi šventoji ugnis, buvo aukojamos aukos senovės lietuvių dievui Perkūnui.
Ąžuolas turėtų ką papasakoti ir apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, kurie čia užklysdavo medžiodami. Pro šias vietas kitados žygiavę ginkluoti, į Lietuvą nusitaikę priešų būriai, ir lietuviai, norėję atremti kalavijuočių puolimus. Ąžuolo drevėse buvo rasti Napoleono armijos kareivio, bėgusio iš Rusijos, griaučiai ir šautuvas. Legendos byloja, kad ąžuolo drevėje jis buvo įsirengęs slėptuvę.
Seni žmonės porino ir apie lobius po Stelmužės šaknimis ar kad per ąžuolo drevę galima nusileisti į požemių pasaulį. Kitos legendos byloja apie tai, kur dingo Stelmužės ąžuolo viršūnė, mat medis savo aukščiu nestebina taip, kaip savo storiu – apglėbti ąžuolą reikėtų mažiausiai aštuonių vyrų. Manoma, kad viršūnės prireikė piktam carui sustabdyti: baudžiauninkai ją nupjovę ir užvertę ant kelio, kad griežtasis ponas negalėtų pravažiuoti.
 
 
 
Velnio neštas ir pamestas Puntuko akmuo
Šalia Anykščių dunkso labiausiai lankomas šalyje Puntuko akmuo. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje, sveriantis net 265 tonas. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, čia slinkę prieš 14-20 tūkstančių metų. O legenda byloja, kad Puntuką nešė ne tik ledynai – nešė jį ir velnias, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią. Tačiau gaidys užgiedojo, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką, ir „didumo kaip gryčios“ akmuo nusirito į šilelį.
Yra padavimų, kurie aiškina, kad ant šio akmens sudegintas lietuvių narsus karo vadas, karžygys Puntukas, kuris norėjęs pagrobti šventąją ugnį saugančią ir kurstančią vaidilutę.
Tačiau Puntuko akmuo mena ne tik legendas, bet ir tikrus Lietuvos didvyrius, Atlanto vandenyną perskridusius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, kurių bareljefai puošia akmenį.
 
Ir tai tik kelios legendos apie Lietuvą ar jos turistines vietoves. Kai lankysitės Lietuvoje, paklauskite savo gido ar draugo, pas kurį apsistosite, jie tikrai jų papasakos – legendomis, padavimais, įdomiomis istorijomis apipintas kiekvienas Lietuvos kampelis.