VALDOVŲ RŪMAI – SVARBIŲ ISTORINIŲ ĮVYKIŲ LIUDININKAI
 
Pačiame Vilniaus centre, miesto širdimi vadinamoje Katedros aikštėje, išdidžiai stovi Valdovų rūmai. Jų istorija mena pačius didingiausius šalies gyvavimo laikus, kadaise čia rezidavusius daugumą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Ne kartą degę, keitę architektūrinį stilių, galiausiai sugriauti – po 200 metų nebūties Valdovų rūmai vėl naujai atgijo ir kviečia apsilankyti.
 
Pasididžiavimo verti rūmai
Gedimino kalno papėdė buvo apgyvendinta IV amžiuje. Kuriantis Lietuvos valstybei, Vilnius buvo vienas svarbiausių politinių centrų, vėliau šis miestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine. Įtvirtintos medinės gyvenvietės vietoje XIII a. pabaigoje buvo pastatyta galinga, pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis – vienas reikšmingiausių statinių Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. XV a. pabaigoje gynybinė pilis pradėta perstatyti į vėlyvosios Gotikos reprezentacinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją. XVI a. profesionalūs ir garsūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė ištaiginga renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
 
 
 
 
XVI ir XVII amžiai vadinami rūmų „aukso laikais“. Vilnius tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai, – įtakinga šio regiono valstybė. Tad rūmuose vyko daug visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas Lietuvos Statutas, saugomas valstybės iždas ir archyvas. Tada rūmai didžiavosi viena turtingiausių Europoje bibliotekų, neeilinėmis ginklų, šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijomis. Čia buvo kaupiamos meno vertybės – gobelenai, paveikslai, brangenybės, dirbo garsūs menininkai, virė intensyvus kultūros gyvenimas. Klestėjimo laikai baigėsi XVII a. viduryje. Rūmai buvo nuniokoti okupacinės Maskvos kariuomenės, o XIX a. pradžioje ir visiškai sugriauti.
 
Atgimė minint Lietuvos vardo tūkstantmetį
Valdovų rūmų atkūrimo idėja gimė kartu su Lietuvos išsilaisvinimo sąjūdžiu XX a. pabaigoje. Išsamūs archeologiniai tyrinėjimai rūmų teritorijoje pradėti 1987 metais. Čia rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių. Jie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. 2002 m. pradėti sunaikintų Valdovų rūmų atkūrimo darbai. Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga 2009 m. liepos 6 d. įvyko simbolinis atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atidarymas. Jie vėl yra Lietuvos valstybingumo ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis, pilietiškumo ugdymo, istorijos bei kultūrinio paveldo pristatymo centras.
Į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir įrengtas nuolatines jų ekspozicijas planuojama pakviesti 2013 m. viduryje. Kol vyksta rūmų atkūrimo darbai, Valdovų rūmų muziejaus parodos ir renginiai organizuojami Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) arba kitose Vilniaus bei visos Lietuvos kultūrinėse erdvėse.