TIK KERNAVĖJE – VIENAS ŠALIA KITO PENKI PILIAKALNIAI
 
Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė – telpa į nedidelį žemės lopinėlį, tačiau visame pasaulyje garsėja dėl vienas šalia kito sugulusių penkių piliakalnių. Jei vieną dieną visi čia esantys kalnai ir upės, pakelės akmenys ir medžiai prabiltų, būtų atskleista labai daug mūsų istorijos paslapčių. Tokio unikalaus vaizdo nerasite niekur kitur visame Baltijos regione. Į Kernavę atklydę džiaugiasi ne tik saulės sutikti, dainų pasiklausyti atklydę romantikai, gražiausių pasaulio kampelių ieškotojai, bet ir archeologai – čia rasti senovės gyvenviečių, viduramžių miesto pėdsakai, lietuvių protėvių kapinynai. Kviečiame ir Jus užsukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą vietovę.
 
Lietuviškosios Trojos istorija
Kernavės apylinkėse jau IX–VII a. prieš Kristų būta gyvenvietės, o XIII amžiuje miestas buvo vienas svarbiausių besiformuojančios Lietuvos ekonominių, politinių ir gynybinių centrų – būtent čia ir prasidėjo Lietuvos valstybė.
 
Iki XIV a. pabaigos gyvavęs miestas buvo sudegintas kryžiuočių, todėl dabar Kernavė vadinama lietuviškąja Troja. Po gaisro medinis miestas ir pilys niekada taip ir nebuvo atstatyti. Senosios gyvenvietės vietoje išliko visiškai nepaliesti kultūriniai vietovės raidos sluoksniai, bylojantys apie miesto gyvenimą, gyventojų kasdienybę ir papročius. Su jais susipažinti galite Kernavės istorijos ir archeologijos muziejuje.
 
Dėl alsavimo kultūra ir gilia savo krašto istorija senojo Kernavės miesto vietos paskelbtos Valstybiniu Kernavės kultūros rezervatu.
 
Kernavės piliakalniai
Kernavėje didingai stūkso net penki piliakalniai. Jie – ledynmečio ir žmogaus rankų darbo palikimas – apipinti įvairiausiomis legendomis ir istorijomis.
 
Kiekvienas iš penkių kalnų turi savo pavadinimą ir gimimo istoriją. Lizdeikos kalnas pavadintas taip dėl to, kad jame gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika. Šis kartu su vaidilutėmis kurstęs ugnį ant Aukuro kalno, nuo jo sakydavęs pamokslus žmonėms ir aiškindavęs sapnus. Gražiausia Lizdeikos vaidilutė buvusi Pajauta. Jos garbei pavadintas nuo piliakalnių papėdės nusidriekęs Pajautos slėnis. Kitus piliakalnių vardus bei jų kilmės istorijas, jei tik norėsite, sužinosite lankydamiesi Kernavėje.
 
 
Vertingi meno kūriniai Kernavės bažnyčioje
Be piliakalnių, Kernavė itin didžiuojasi neogotikine Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Jos sienos saugo daug ypač vertingų paveikslų, skulptūrų, senąjį bažnyčios varpą. Išlikusi ir mažoji medinė koplyčia, kurioje dabar įsikūręs Bažnytinių relikvijų muziejus. Priešais bažnyčią stovi didinga granitinė Mozės skulptūra.
 
Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje
Vieną kartą metuose Kernavė virsta viduramžių miestu ir sutraukia tūstančius lankytojų iš Lietuvos ir svečių šalių. Jei tokią minią Kernavėje sutiksite, žinokite – vyksta įspūdingas renginys „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Jos – puiki istorijos pamoka tiek jauniems, tiek seniems. Mat šventės metu senoviniais drabužiais ir žvėrių kailiais vilkintys barzdoti Lietuvos senosios sostinės gyventojai pasakoja, kaip žmonės gyveno akmens ar bronzos amžiuje, kuo vertėsi, ką valgė ir kaip puošėsi. Šventėje perbėgti per istoriją galėsite ir patys: pamatysite, kaip buvo kuriami įvairūs titnaginiai, kauliniai, geležiniai įrankiai, pamėginsite šaudyti iš lanko ar senoviniu būdu užkurti ugnį, paragausite archajiškų valgių.
 
Šventės dieną šurmuliuojančioje miesto aikštėje tai pat kovoja riteriai, klajoja muzikantai, iš svetur atvykę pirkliai, valkatos, o nusižengėliai teisiami viduramžių teismuose, po kurių nuosprendžių pradeda darbuotis budeliai.
 
Visai tai sunku žodžiais apsakyti – reikia patiems pamatyti. Tad kviečiame į piliakalnių, švenčių, ramybės ir šurmulio miestelį – Kernavę.
 
Naujienos
Turime Jums įdomių faktų! Skaitykite mūsų naujienas