SVETINGAS IR VAIŠINGAS KRAŠTAS ŽEMAITIJA
 
Žemaitija ten, kur ošia Baltijos jūra, kur linksmai švenčiamos šventės, kur sočiai valgoma, kur driekiasi lygumos, apjuostos nedidelių kalvelių ir vešlių miškų, kur žmonės gero žodžio ir skanių vaišių negaili, kur kalbama nepaprastai gražia tarme.
 
Žemaitijos svarba Lietuvai
Žemaitija svarbi Lietuvai dėl savo istorijos ir kultūros. Būtent žemaičių tarme buvo parašyta pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Čia pasirodė pirmieji lietuviški eilėraščiai, pirmą kartą į lietuvių kalbą buvo išversta Biblija, parašytas pasaulinės reikšmės literatūros šedevras ,,Metai“, sukurtas Kristijono Donelaičio.
 
Žemaičiai siekdami išsaugoti savo žemes narsiai kovėsi. Didžiausias mūšis – Žalgirio, įvykęs 1410 m., po kurio baigėsi žemaičių karai su kryžiuočiais.
Dalis Žemaitijos, kurį laiką netgi buvo atskirta nuo visos Lietuvos – Klaipėdos kraštas. Tačiau Žemaitijai pavyko išsaugoti savo identitetą.
 
Apie Žemaitijos kraštą
Žemaitija – etninis regionas šiaurės vakarų Lietuvoje, su savo sostine – Telšiais. Visais istoriniais laikotarpiais žemaičių gyvensena smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Iki šių dienų žemaičiai yra išlaikę stipriausią etninį identitetą Lietuvoje. Čia kalbama specifine žemaičių tarme, kurią vietiniai yra linkę laikyti atskira kalba. Neretai net ir lietuviui iš kito šalies krašto yra sunku susišnekėti ir suprasti ką sako tikras žemaitis.
 
 
 
 
 
Sostinė, raketų bazė ir parkai
Telšiai – ant septynių kalvų įsikūrusi Žemaitijos etnografinio regiono sostinė, o jos senamiestis yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Ant aukščiausios miesto kalvos stovi XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta vėlyvojo baroko-klasicizmo stiliaus bažnyčia, 1926 metais tapusi Telšių katedra. Verta aplankyti ir buvusią SSSR slaptąją termobranduolinių raketų bazę, kurioje šiuo metu veikia Militaristinis muziejus. O vaizdingiausios Telšių apskrities teritorijos – Žemaitijos nacionalinis, Varnių ir Ventos regioniniai parkai.
 
Žemaitijos patiekalų paragausite – pirštus apsilaižysite
Lankantis Žemaitijoje būtina paragauti tradicinių žemaičių gėrimų ir valgių – mėtų arbatos, džiovintų obuolių giros, troškintų kopūstų su kiaulės koja, kruopinių vėdarų, bulvinių blynų, šventinio kastinio, rasalynės ar svogūnų sriubos. Skanu, ir svarbiausia – niekur kitur tokių patiekalų nerasite.
 
Užsispyrę, bet duoto žodžio visada laikosi
Žemaičiai – užsispyrę, ištikimi tradicijoms žmonės. Daug ko jie pasiekdavo būtent dėl savo užsispyrimo ir ištikimumo, duoto žodžio laikymosi. Nuo seno Žemaitija garsėjo savo nagingais amatininkais, o ypač populiari buvo puodininkystė – žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus.
Ir linksmintis žemaičiai puikiai mokėdavo. Itin linksmai jie švenčia Užgavėnes: persirengę įvairiausiais veikėjais, užsidėję baidyklių ir gyvūnų kaukes jie lanko kaimynus, iš oro spėja apie būsimą derlių, buria, o vakare sudegina Morės iškamšą – visų žiemos sunkumų simbolį. Ir būtinai daug kartų valgo, ypač blynų – kad metai būtų turtingi.