Puikios naujienos, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ keičiasi! Atsiprašome už nesklandumus – atnaujiname savo svetainę, kad padėtume sukurti jums dar geresnę kelionių patirtį Lietuvoje. Ačiū už jūsų kantrybę!
Į viršų
Kernavė – seniausius Lietuvos istorijos laikus menanti vieta. Išskirtinis čia esantis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas pasakoja apie Lietuvos priešistorę ir valstybės pradžią. Tai viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi (194,4 ha). Kompleksą sudaro senovės gyvenvietės, kapinynas, piliakalniai, senojo miesto vietos ir kita.

Pirmieji gyventojai Kernavės teritorijoje įsikūrė dar 9–8 tūkst. m. prieš Kristų, senojo akmens amžiaus pabaigoje. Nuo tų laikų iki pat vėlyvųjų viduramžių čia be pertrūkio gyveno žmonės, todėl vietovė byloja ne tik apie baltiškąją civilizaciją, bet ir vieną svarbiausių procesų Lietuvos ir Europos istorijoje – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniškąja. XIII a. pab.–XIV a. pr. pagoniškos ir krikščioniškos kultūros sąveikoje čia susiformavo savitas viduramžių miestas, tuo metu buvęs svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovų rezidencija. 

Kernavė yra viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi (194,4 ha). Kompleksą sudaro senovės gyvenvietės, Kernavės kapinynas, piliakalniai, Kernavės senojo miesto vietos ir kiti objektai. Nuo tada, kai šios vietovės buvo apleistos, XIV a. pab., žmogus neturėjo joms jokio poveikio arba šis poveikis buvo tik paviršutiniškas, o vietoves supančio miškų ir mažų sodybų kraštovaizdžio beveik nepalietė dabartinė plėtra. Čia, po sąnašų sluoksniu, nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europoje pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. 

Šiuo metu ištirta tik apie 2 % Kernavės kultūrinio rezervato teritorijos. Su ilgamečių archeologinių tyrinėjimų rezultatais galima susipažinti rezervato muziejinėje ekspozicijoje, o kasmet organizuojamos ,,Gyvosios archeologijos dienos“ trumpam prikelia mūsų protėvių gyvenimą, buitį ir tradicijas.

Viskas netoliese