A. Aleksandravičius

Aktyvus poilsis

Skrydžiai virš gražiausių Lietuvos vietų, maratonai ir pusmaratoniai, jėgos aitvarai Kuršių mariose, jachtų lenktynės, šuoliai nuo aukščiausių tiltų, vakarienės danguje, naktiniai žygiai pelkėmis, dviračių iškylos piliakalniuose, pėsčiųjų takai ir netikėti susitikimai kaime. Dviratį, laivą ar oro balioną vežtis nebūtina. Viską turime čia.

Skrydžiai oro balionu

Virš miesto tekanti saulė, miškuose paskendę ežerai, žemę apraizgiusios upės, iš rūko išnyrančios pilys ir tviskantys dvarų rūmai. Iš viršaus į Lietuvą neįmanoma atsižiūrėti. Vilnius yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, kurių centre, tiesiog Senamiestyje, karšto oro balionams leidžiama kilti. Svarbiausia, kad nebūtų stipraus vėjo, nelytų ir gerai matytųsi dangus bei žemė. Įspūdį sustiprina metų laikai – skrydis virš žydinčių sodų pavasarį, virš auksu pasidabinusių medžių rudenį ir balta sniego marška užklotos Trakų pilies žiemą bus visiškai kitoks. Dar kitokį įspūdį parsivešite iš Birštono, pakilę virš Nemuno kilpų ar pažvelgę į senuosius Kernavės piliakalnius. Lygiai taip pat ilgam įsimins vakarienė, kurią oro balione gali paruošti vienas geriausių Lietuvoje virtuvės šefų.

Golfo aikštynai

Lietuva yra tobula vieta tiems, kam golfas – ne tik sporto šaka, bet ir būdas mėgautis gyvenimu bei pažinti naujus kraštus. Natūralūs kalneliai ir kloniai, maži ežerėliai, miškeliai ir visą vasarą žaliuojančios pievos – golfo aikštynų įkūrėjams tereikia vos prisiliesti, kad įprastas mūsų šalies peizažas taptų azartiško žaidimo aikštele. Visi Lietuvos golfo aikštynai įsikūrę šalia gražiausių šalies vietų – geografinio Europos centro, Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje, tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių Kernavės, Trakų, Kauno ir Vilniaus, tarp dviejų ežerų šalia Vilniaus, gamtos grožiu ir autentika garsėjančiame Dzūkijos regione, vaizdingame Danės upės slėnyje, netoli pajūrio.

Jodinėjimas žirgais

Žirgas visada buvo lietuvio draugas, ypatingas gyvūnas. Pagonybės laikais mūsų protėviai jam melsdavosi, juo dirbdavo žemę ir priešui kelią į Lietuvą pastodavo. Visą mūsų žirgų istoriją galima sužinoti Anykščių rajone, kur įsikūręs Arklio muziejus, o jei jau ten nuvažiuosite, nepraleiskite progos ir patys išbandyti jojimo.

Jeigu niekada to nedarėte, jums padės treneris, o jei jojimas – jūsų aistra, leiskitės į žygį aplink Vilnių ar gėrėkitės fantastiškais Kauno apylinkių vaizdais.

Žygiai dviračiais

Patyręs pedalų minikas Lietuvoje gerai nė nepavargs, – tokia ji nedidelė. Užtat kiek pamatys! Važiavimas dviračiu – nuostabus būdas aktyviai praleisti laiką, pabūti geroje kompanijoje, o kartais – ir tik su savimi. Taip keliaudamas geriau pažinsi kraštą, aplankysi įdomias vietas. Dviračiu galima patekti ten, kur automobiliai nepageidaujami, – pasivažinėti didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – senamiesčių gatvelėmis, įveikti daugiau nei 200 kilometrų maršrutą Pajūrio dviračių trasa – nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose ir pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Arba apvažiuoti Platelių ežerą Žemaitijoje.

Jėgos aitvarai

Susitikimo vietos pakeisti negalima – jėgos aitvarų sporto gerbėjai, vos tik atšyla orai, renkasi savo mekoje – atokiame Kuršių marių kampelyje, Svencelėje. Esama tokių entuziastų, kurie čia praleidžia visą vasarą. Jūriniuose konteineriuose įrengtuose nameliuose  susikūrusi tikra jėgos aitvarų gerbėjų bendruomenė.

Išmokę skrieti jėgos aitvarais, tokio laisvalaikio entuziastai pasklinda po visą Lietuvos pajūrį – spalvingų jėgos aitvarų galima pamatyti Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje, Šventojoje.

 

Wake parkai

Lietuva vandenlenčių sportui neįtikėtinai patogi – turime daugiau nei 30 vandenlenčių parkų, jie įkurti šalia daugybės mūsų ežerų. Fantazija, laisvės pojūtis, triukai, galimybė pabūti gamtoje su bičiuliais nepaprastai žavi bet kokio amžiaus plaukiotojus. Norint užsiimti vandenlenčių sportu, nebūtinas ypatingas išankstinis pasirengimas. Tereikia noro ir jau patį pirmą kartą galima čiuožti vandens paviršiumi. Nei vėjo, nei bangų laukti nebūtina!

Žygiai pėsčiomis

Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Kuršių nerija, miškuose pasislėpę įdomiausi takeliai, keliai, vedantys į piliakalnius, – pėsčiųjų žygiai Lietuvoje tampa kone nacionaliniu sportu.

Vieni į juos išsiruošia keletui valandų, kiti praleidžia savaitę. Judėjimas, meditacija, bendravimas, naujos pažintys ir galimybė lėtai, neskubant pažinti kraštą vilioja įvairaus amžiaus žmones. Būryje dažnai gimsta naujų idėjų, o ėjimas, sako entuziastai, skatina kūrybiškumą.

Žygiai baidarėmis ir kanojomis

Tomis akimirkomis, kai iš visų jėgų stengiesi neapsiversti sraunioje upėje, užkariautojo ir atradėjo dvasia itin sustiprėja. Ir tada, kai plauki pro pakrantėse raudonuojančių serbentų krūmus, kai saujomis skini gervuoges, akimis palydi retą paukštį Dzūkijos miškuose ar perplauki iš vieno ežero į kitą Aukštaitijoje. Jautiesi atradėju, kai plaukiant rankų darbo kanoja akys glosto Kuršių nerijos smėlio kopas. O kai ištrūkęs iš miesto džiunglių upe atplauki tiesiai į Vilniaus centrą, gali manyti nugalėjęs visus Lietuvos vandenis.

 

Buriavimas

Mūsų buriuotojai plaukia aplink pasaulį, parveža olimpinį medalį ir įkvepia naujoms pergalėms jaunuolius, kurie užsidegę lenktyniauja su patyrusiais burių vilkais Kauno mariose ar kelia bures Kuršių nerijoje. Po bure, jei nori, gali būti su kompanija, bet gali plaukti ir vienas. Tai – gera rimto pomėgio pradžia.

Laisvės pojūtis po burėmis lietuviams taip apsukęs galvą, kad netgi žiemą jie kabina bures ir lekia marių ar ežero ledu. Kartais tam naudojamos netgi užliejamos vienos didžiausių mūsų upių – Nemuno pievos

Plaukiojimas laivais

Jei yra vandens, bus ir laivas. Maža valtelė, vandens dviratis romantiškai pasiplaukioti su mielu žmogumi legendomis apipintame Platelių ežere nedidukė jachta, kuria plaukiant iš visų pusių galima apžiūrėti vidury ežero, saloje, ryškiai raudonai tviskančią Trakų pilį, arba praleisti dieną plaukiant Nemunu iki žavingo Kadagių slėnio ar iki Birštono – pušynuose paskendusio senojo mineralinių vandenų kurorto. Iš laivo Kuršių mariose geriausiai matyti unikalios Neringos kopos. Ir jokia paslaptis – laive galima pagauti gyvenimo laimikį. Kad ir kur žvejotum – Kuršių nerijos, Nemuno deltos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose ar Karpynės tvenkiniuose.

 

Vandens pramogų parkai

Žiemą – šiek tiek daugiau šilumos, vasarą – dar daugiau džiaugsmo. Visa tai gali pažadėti vandens pramogų parkai, kuriuose suaugusieji laukiami lygiai taip pat, kaip ir vaikai. Druskininkuose jiems netgi įrengta pirčių erdvė, ten laukiami natūralių maudynių mėgėjai be maudymosi kostiumėlių. Jei atvykote trumpų atostogų į Vilnių, vandens pramogų toli ieškoti nereikės, važiuoti iki jų nuo centro užtruks vos penkiolika minučių. Pasimėgauti ne tik kelių ežerų, bet ir baseinų vandeniu galite ir Trakuose. O šaltą dieną prie jūros būtinai aplankykite atostogomis kvepiantį parką. Bet jei vasarą nuspręsite, kad dūkti vandenyje geriausia gamtoje, ieškokite vandens batutų parkų. Tik žinokite: vaikus iš čia sunku išvilioti namo.

Galynėtis su vėju ant Kuršių marių ledo

Ar esate girdėję apie ledroges – bures ant pačiūžų? Galbūt ši žiema bus ta, kai išdrįsite jas išbandyti? Vienintelė sąlyga – tam reikia, kad spustelėjęs šaltukas surakintų Kuršių marias ar kitą vandens telkinį bent 10 cm storio ledu. Tada – kelios minutės instruktažo, ir jau galite galynėtis su vėju.

Slidinėjimas

Žiemą pas mus būna daug sniego, taigi slidinėjimas tampa nepaprasta pramoga, laisvalaikio praleidimo būdu ir netgi rimtu sportu. Kalnų aukštį atsveria nepaprastas gamtos grožis ir galimybė tiesiai iš keturių Kalitos kalno  trasų patekti į mineralinių versmių baseiną, atsigauti tradicinėje lietuviškoje pirtyje ar mėgautis masažų malonumais. Į Kalitos kalną kelia penki keltuvai, o nuomos punkte gausite viską, ko gali prireikti, kad smagiai nusileistumėte.

Ignalina slidinėjimo tradicijomis garsėja nuo seno, čia įrengtas Lietuvos žiemos sporto centras, keturios nusileidimo trasos, o slidžių provėžose miške lengvai galima sutikti garsų mūsų šalies slidininką. Jei slidėmis pasieksite Žemaitiją, ieškokite nedidelio, bet jaukaus slidinėjimo centro „Mortos Kalns“ Plungės rajone, o Vilniuje nuo ryto iki nakties galite pramogauti dešimtyje Liepkalnio. Net jei oras atrodys nelabai tinkamas slidinėti, sniego čia visada bus – jį gamina galinga sistema. Na, o jei gyventi be sniego negalite ir vasarą, važiuokite į Druskininkus – čia, kaip sako lietuviai, nušausite du zuikius: pajusite žiemą uždarame slidinėjimo centre „Snow Arena“ ir mėgausitės vasara Druskininkų pušynuose bei SPA centruose. 

Kartingų trasos

Greitis, azartas ir iššūkiai karaliauja net penkiuose Lietuvos kartodromuose. Jų trasos pritaikytos ir sportui, ir pramogai. Vilniuje jau 50 metų veikia „Plytinės“ kartodromas. Naujutėle danga didžiuojasi Aukštadvario ir Anykščių trasos. Smalininkų kartodrome vasaros atiduotos vaikams – čia rengiamos stovyklos. Naujausias „Speedway“ kartodromas įkurdintas po atviru dangumi prie Elektrėnų, šalia greitkelio Vilnius–Kaunas. Uždarose patalpose Vilniuje ir Kaune veikia „Kartlando“ kartodromai, o elektriniais kartais Kaune pasivažinėti galima „Epower Arenoje“. Jei norėsite perlėkti Klaipėdoje, ieškokite „Pajūrio kartingų“ arba užsukite į kartodromą „Gokartas“.