A. Po

Pavasaris

Pavasaris į Lietuvą atsliūkina dirvonais

Žemė tarsi išleidžia kvapą ir šnabžda mums – sniegui galas. Pradeda želti žolė, sužaliuoja medžiai. Kvaitulingomis naktimis, kai iš proto eina lakštingalos, sužydi sodai. Ar kada bandėte vaikščioti baltų žiedlapių paklote ir gerti svaiginantį obelų aromatą. Žydėjimas mums primena, kad po nakties ateina diena, o jaunystė – laimi. Tai užrašyta ir mūsų jaunos, nepriklausomos šalies istorijoje. Ką mes veikiame pavasarį? Dažome margučius, krauname kuprines pirmiesiems žygiams, kviečiame draugus į mišką, į sodą ar miesto parką. Dar mes važiuojame pažiūrėti potvynio į Pamarį ir nepaprastai didžiuojamės jo žmonėmis. Nes čia gyvenimas tikras. Lygiai toks, kokia yra Lietuva.

Nemuno deltos regioninis parkas – paukščių rojus

Nemuno deltos regioninis parkas – išskirtinė gamtos, kultūros ir darnaus turizmo vietovė. Nemuno deltos išskirtinumas – pelkėmis ir liūnais apsupta Rusnės sala, kurią juosia Nemuno atšakos – Atmata ir Skirvytė. Unikalų kraštovaizdį kuria susipynusios upės, Krokų lanka (ežeras-lagūna), apsemtos deltos pievos, Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas. 
Nemuno delta – svarbi poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams, čia peri daug retų paukščių. Verta aplankyti Ventės rago ornitologijos stotį ir pamatyti kaip žieduojami paukščiai. Ypač didelių pavasarinių potvynių metu galima patirti nepamirštamų įspūdžių, juk apsemtos didžiulės deltos pievos pilnos retų vandens paukščių. Nemuno deltos regioniniame parke įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai, informaciniai stendai. Turistų pamėgtas Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas suteikia unikalią galimybę susipažinti su aukštapelke, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį.

Ventė

Pusiasalyje, kurį skalauja Kuršių marios ir virš kurio driekiasi paukščių migracijos kelias, įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis. Kone šimtą metų joje dirbantys žmonės, iš įvairių šalių atvykę ornitologai, pavasarį ir rudenį laukia praklegančių būrių. Kasmet stotyje sužieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Šalia įspūdingų gaudyklių rymo ir seniausias Lietuvoje švyturys. Jo durys atviros lankytojams, norintiems iš aukštai pažvelgti į banguojančius vandenis ir tolumoje ryškėjančias auksines Kuršių nerijos kopas.

Pavasario renginiai

Kai Lietuvoje dienos nušvinta ir pavasariniai lietūs nuplauna žiemos dulkes, pradedame ruoštis ilgiems vakarams gryname ore. Išėjusius iš žiemos salių, gatvių scenos pasitinka dainuojančius, džiazuojančius, brązginančius gitaras. Į gatves iškeliauja menas, dizainas, folkloras, lindihopas, sutartinės, oro balionai ir krykštaujantys iš džiaugsmo vaikai. Muzikos instrumentais ir įvairiaspalviais balsais pasipuošusi Gatvės muzikos diena iš Vilniaus žingsniuoja toliau – į Lietuvą, Latviją, Ukrainą, aidi Gruzijoje, Anglijoje ir Airijoje. Senųjų laikų tradicijas ir riterių kovas puoselėja Hanzos dienos Kaune, margaspalviais aitvarais pasipuošia Nemuno pakrantė, pilna krūtine alsuoja bėgikai, ėjikai, dviratininkai ir sunkumų kilnotojai. Ir neįmanoma pavasario kvietimui nepasiduoti!

Verbų sekmadienis

Šią pavasario pradžią žyminčią dieną (savaitė iki Velykų) Lietuvos miestų ir miestelių gatvės sužaliuoja ir pražysta! Lietuviai tradicines kadagių šakeles ar puošnesnes pintas puokšteles – verbas – šventina bažnyčiose tikėdami, kad parneštos į namus jos visus metus saugos nuo blogio ir nelaimių. Dažnas nevengia šventinta verba namiškius išvanoti – ne bausdamas, o sveikatos linkėdamas. Verbų rišimo tradicija Lietuvoje, ypač Vilniuje, skaičiuoja šimtmečius, tad šį sekmadienį prie bažnyčių galite įsigyti įvairiausio dydžio verbų – tai puikus suvenyras iš Lietuvos!

Velykos

Pagrindinis lietuviškų Velykų atributas – margutis. Marginti kiaušiniai simbolizuoja atgimimą ir gyvybę, tai pagrindinis Velykų stalo patiekalas, su jais susijusios Velykų tradicijos ir žaidimai. Stipriausio margučio varžytuvėse įveikti visus prie šventinio pusryčių stalo susirinkusius artimuosius – kiekvieno svajonė! Kiaušinių marginimo technologijų Lietuvoje – nesuskaičiuojama galybė: nuo įgudimo reikalaujančių skutinėjimo ir marginimo vašku iki archajiško dažymo verdant svogūnų lukštų nuovire.

Metelių ežeras ir apžvalgos bokštas

Nuo 15 m aukščio Metelių apžvalgos bokšto apžvelgsite vieną gražiausių Pietų Lietuvos ežerų Metelį ir jo apylinkes. Čia būtina apsilankyti ornitologijos mėgėjams – iš bokšto aikštelės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens patogu stebėti ežero vandens paukščius, ypač gulbes nebyles. Geriausia tai daryti popietės ir vakaro valandomis. 

Nemuno delta

Baltiška ramybe dvelkiantis vandens ir paukščių rojus. Taip Nemuno deltą vadina paukščių stebėtojai. Nepaliestos gamtos ramybė, tyla, rytais kylantys rūkai, užliejamos pievos, aukšti žolynai ir krūmokšniai – puikios slėptuvės retų rūšių paukščiams, kurie pasirodo prasidedant potvyniui ir išskrenda, kai vandenis ima kaustyti ledas. Slaptavietes čia įsirengę pasaulyje nykstantys didieji ereliai rėksniai, stulgiai, paprastieji griciukai, didžiosios kuolingos, meldinės nendrinukės. Čia suskrenda žąsys, gulbės, antys, tilvikai, praskrenda tūkstantiniai žvirblinių ir plėšriųjų paukščių būriai.

Nemuno deltoje ir jos apylinkėse skaičiuojama daugiau nei 300 rūšių sparnuočių, o Ventės rage nuo 1929 metų veikia viena pirmųjų pasaulyje paukščių žiedavimo stočių, ten įrengta didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė.

Geriausias laikas paukščiams Nemuno deltoje ir Kuršių marių pievose stebėti – pavasaris ir ruduo. Pavasarį Nemuno deltos regioniniame parke netgi rengiamos paukščių sutiktuvės „Parskrenda paukščiai“.

Senieji amatai

Viskas šiame pasaulyje keičiasi, tačiau kaip malonu, kad kai kurie dalykai – ne. Nuostabūs tie žmonės, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis. Keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinę tradiciją išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant modernių viryklių mediniais šaukštais. Kalvio amatas Lietuvoje visada buvo išskirtinis. Pagarbą užsitarnavę šių dienų amatininkai talentingomis rankomis puošia aplinką ir namus. Visus šiuos daiktus pamatyti galima itin populiariose Lietuvoje liaudies amatų mugėse, o išmokti – edukacinėse programose, kurias rengia muziejai ir patys amatininkai.

Naujienos

ADVENTUR: šiuolaikiniai turistai kolekcionuoja patirtis

Potyrių turizmas - šių metų tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos ADVENTUR tema. Apsilankyk Litexpo parodų centre sausio 25-27 d., atrask ir pajausk kelionių džiaugsmą bei pildyk savo patirčių kolekcijas!

Lietuvoje – pasauliniai viešbučių tinklai

Naujai duris atveriantys viešbučiai prisideda prie Lietuvos pozicijų konferencinio turizmo žemėlapyje stiprinimo ir Lietuvos kaip turistinės krypties patrauklumo. Planuoja plėstis pasauliniai tinklai „Radisson“, „Hilton“ ir kiti.

Didieji Kinijos žibintai Pakruojo dvare

Pirmą kartą Baltijos šalyse – amžių tradicijomis alsuojantis šviesos festivalis „Didieji Kinijos žibintai“. Visą gruodžio mėnesį savaitgaliais Pakruojo dvare veiks milžiniškų šviesos skulptūrų parkas. 

Septyni Lietuvos restoranai – tarp geriausiųjų Baltijos šalyse

Lietuvos restoranams – vadinamieji Skandinavijos „mišelinai“. Prestižinis Skandinavijos restoranų gidas „White Guide“ trečią kartą reitingavo Lietuvos restoranus. Net septyni iš penkiolikos įvertintų mūsų šalies restoranų pateko į geriausių Latvijos, Lietuvos ir Estijos restoranų 30-tuką. Du restoranai puikuojasi pirmajame trejetuke: antra vieta įvertintas sostinės restoranas „Nineteen 18“, trečia – „Sweet Root“.

„White Guide 2019“ reitinguotų restoranų sąraše yra 15 Lietuvos restoranų (eilės tvarka): „Nineteen 18“, „Sweet Root“, „Džiaugsmas“, „Monai“, „Uoksas“, „Telegrafas“, „Monte Pacis“, „Amandus“, „Somm“, „Trinity“, „Gaspar’s“, „Selfish“, „El Mercado“, „Dia“, „Snobas“, rekomenduojami restoranai: „Ertlio Namas“, „Buceris“, „Šturmų Švyturys Vilnius“, „Lauro lapas“, „Šturmų Švyturys Ventės Ragas“.

Lietuvoje – pirmoji pasaulyje natūralaus gintaro pirtis

Trys tonos natūralaus Baltijos gintaro panaudota Lietuvoje įrengiant pirmąją tokią ir didžiausią pasaulyje gintaro pirtį. Ši pirtis, primenanti jaukų prabangų gintaro kambarį, yra pirmoji pasaulyje visuomenei viešai prieinama gintaro pirtis. Sienos, lubos ir net gultai čia padengti tik natūraliu gintaru. Gintaro pirčiai suteiktas „Saulės“ vardas. Jos plotas – 22 kv. m, čia komfortiškai vienu metu sveikatą stiprinti galės 15 žmonių. Pirmoji ir didžiausia pasaulyje natūralaus gintaro pirtis įrengta poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“. Natūralaus gintaro pirtyje infraraudonaisiais spinduliais kartu su gintaru įšildomas ir žmogaus kūnas. Organizmas giliai įšyla ir atsipalaiduoja, o gintaras į orą paskleidžia lakiąsias medžiagas. Pirtis maloniai pakvimpa sakais, žmogaus organizmas įkvepiant ir per odą lengviau įsisavina gintaro teikiamą naudą: stimuliuojami medžiagų apykaitos procesai, slopinami įvairūs uždegimai, gerėja kraujo apytaka.