A. Po

Pavasaris

Pavasaris į Lietuvą atsliūkina dirvonais

Žemė tarsi išleidžia kvapą ir šnabžda mums – sniegui galas. Pradeda želti žolė, sužaliuoja medžiai. Kvaitulingomis naktimis, kai iš proto eina lakštingalos, sužydi sodai. Ar kada bandėte vaikščioti baltų žiedlapių paklote ir gerti svaiginantį obelų aromatą. Žydėjimas mums primena, kad po nakties ateina diena, o jaunystė – laimi. Tai užrašyta ir mūsų jaunos, nepriklausomos šalies istorijoje. Ką mes veikiame pavasarį? Dažome margučius, krauname kuprines pirmiesiems žygiams, kviečiame draugus į mišką, į sodą ar miesto parką. Dar mes važiuojame pažiūrėti potvynio į Pamarį ir nepaprastai didžiuojamės jo žmonėmis. Nes čia gyvenimas tikras. Lygiai toks, kokia yra Lietuva.

Nemuno deltos regioninis parkas – paukščių rojus

Nemuno deltos regioninis parkas – išskirtinė gamtos, kultūros ir darnaus turizmo vietovė. Nemuno deltos išskirtinumas – pelkėmis ir liūnais apsupta Rusnės sala, kurią juosia Nemuno atšakos – Atmata ir Skirvytė. Unikalų kraštovaizdį kuria susipynusios upės, Krokų lanka (ežeras-lagūna), apsemtos deltos pievos, Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas. 
Nemuno delta – svarbi poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams, čia peri daug retų paukščių. Verta aplankyti Ventės rago ornitologijos stotį ir pamatyti kaip žieduojami paukščiai. Ypač didelių pavasarinių potvynių metu galima patirti nepamirštamų įspūdžių, juk apsemtos didžiulės deltos pievos pilnos retų vandens paukščių. Nemuno deltos regioniniame parke įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai, informaciniai stendai. Turistų pamėgtas Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas suteikia unikalią galimybę susipažinti su aukštapelke, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį.

Ventė

Pusiasalyje, kurį skalauja Kuršių marios ir virš kurio driekiasi paukščių migracijos kelias, įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis. Kone šimtą metų joje dirbantys žmonės, iš įvairių šalių atvykę ornitologai, pavasarį ir rudenį laukia praklegančių būrių. Kasmet stotyje sužieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Šalia įspūdingų gaudyklių rymo ir seniausias Lietuvoje švyturys. Jo durys atviros lankytojams, norintiems iš aukštai pažvelgti į banguojančius vandenis ir tolumoje ryškėjančias auksines Kuršių nerijos kopas.

Pavasario renginiai

Kai Lietuvoje dienos nušvinta ir pavasariniai lietūs nuplauna žiemos dulkes, pradedame ruoštis ilgiems vakarams gryname ore. Išėjusius iš žiemos salių, gatvių scenos pasitinka dainuojančius, džiazuojančius, brązginančius gitaras. Į gatves iškeliauja menas, dizainas, folkloras, lindihopas, sutartinės, oro balionai ir krykštaujantys iš džiaugsmo vaikai. Muzikos instrumentais ir įvairiaspalviais balsais pasipuošusi Gatvės muzikos diena iš Vilniaus žingsniuoja toliau – į Lietuvą, Latviją, Ukrainą, aidi Gruzijoje, Anglijoje ir Airijoje. Senųjų laikų tradicijas ir riterių kovas puoselėja Hanzos dienos Kaune, margaspalviais aitvarais pasipuošia Nemuno pakrantė, pilna krūtine alsuoja bėgikai, ėjikai, dviratininkai ir sunkumų kilnotojai. Ir neįmanoma pavasario kvietimui nepasiduoti!

Verbų sekmadienis

Šią pavasario pradžią žyminčią dieną (savaitė iki Velykų) Lietuvos miestų ir miestelių gatvės sužaliuoja ir pražysta! Lietuviai tradicines kadagių šakeles ar puošnesnes pintas puokšteles – verbas – šventina bažnyčiose tikėdami, kad parneštos į namus jos visus metus saugos nuo blogio ir nelaimių. Dažnas nevengia šventinta verba namiškius išvanoti – ne bausdamas, o sveikatos linkėdamas. Verbų rišimo tradicija Lietuvoje, ypač Vilniuje, skaičiuoja šimtmečius, tad šį sekmadienį prie bažnyčių galite įsigyti įvairiausio dydžio verbų – tai puikus suvenyras iš Lietuvos!

Velykos

Pagrindinis lietuviškų Velykų atributas – margutis. Marginti kiaušiniai simbolizuoja atgimimą ir gyvybę, tai pagrindinis Velykų stalo patiekalas, su jais susijusios Velykų tradicijos ir žaidimai. Stipriausio margučio varžytuvėse įveikti visus prie šventinio pusryčių stalo susirinkusius artimuosius – kiekvieno svajonė! Kiaušinių marginimo technologijų Lietuvoje – nesuskaičiuojama galybė: nuo įgudimo reikalaujančių skutinėjimo ir marginimo vašku iki archajiško dažymo verdant svogūnų lukštų nuovire.

Metelių ežeras ir apžvalgos bokštas

Nuo 15 m aukščio Metelių apžvalgos bokšto apžvelgsite vieną gražiausių Pietų Lietuvos ežerų Metelį ir jo apylinkes. Čia būtina apsilankyti ornitologijos mėgėjams – iš bokšto aikštelės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens patogu stebėti ežero vandens paukščius, ypač gulbes nebyles. Geriausia tai daryti popietės ir vakaro valandomis. 

Nemuno delta

Baltiška ramybe dvelkiantis vandens ir paukščių rojus. Taip Nemuno deltą vadina paukščių stebėtojai. Nepaliestos gamtos ramybė, tyla, rytais kylantys rūkai, užliejamos pievos, aukšti žolynai ir krūmokšniai – puikios slėptuvės retų rūšių paukščiams, kurie pasirodo prasidedant potvyniui ir išskrenda, kai vandenis ima kaustyti ledas. Slaptavietes čia įsirengę pasaulyje nykstantys didieji ereliai rėksniai, stulgiai, paprastieji griciukai, didžiosios kuolingos, meldinės nendrinukės. Čia suskrenda žąsys, gulbės, antys, tilvikai, praskrenda tūkstantiniai žvirblinių ir plėšriųjų paukščių būriai.

Nemuno deltoje ir jos apylinkėse skaičiuojama daugiau nei 300 rūšių sparnuočių, o Ventės rage nuo 1929 metų veikia viena pirmųjų pasaulyje paukščių žiedavimo stočių, ten įrengta didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė.

Geriausias laikas paukščiams Nemuno deltoje ir Kuršių marių pievose stebėti – pavasaris ir ruduo. Pavasarį Nemuno deltos regioniniame parke netgi rengiamos paukščių sutiktuvės „Parskrenda paukščiai“.

Senieji amatai

Viskas šiame pasaulyje keičiasi, tačiau kaip malonu, kad kai kurie dalykai – ne. Nuostabūs tie žmonės, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis. Keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinę tradiciją išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant modernių viryklių mediniais šaukštais. Kalvio amatas Lietuvoje visada buvo išskirtinis. Pagarbą užsitarnavę šių dienų amatininkai talentingomis rankomis puošia aplinką ir namus. Visus šiuos daiktus pamatyti galima itin populiariose Lietuvoje liaudies amatų mugėse, o išmokti – edukacinėse programose, kurias rengia muziejai ir patys amatininkai.

Naujienos

Rekordiniai metai Lietuvos turizmui

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. 

Stebėti paukščius galima ir Lietuvos sostinėje

Vilniuje - tiek žalių erdvių, kad ornitologai gali stebėti pakščius neišvažiavę iš miesto. Tuo įsitikinęs paukščių stebėjimo entuziastas, fotografuojantis, filmuojantis ir aprašinėjantis paukščių stebėjimo galimybes, Davidas Lindo, Jungtinėje Karalystėje gerai žinomas kaip Urban Birder. 

Lietuva – ES lyderė pagal turistų nakvynių augimą

Lietuva yra antroje vietoje iš visų Europos Sąjungos šalių pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. Pagal išankstinius ES statistikos tarnybos EUROSTAT duomenis, turistų nakvynės pernai labiausiai augo Latvijoje (+8,3 proc.), Lietuvoje(+7,7 proc.) ir Maltoje (+6,5 proc.).

Startuoja projektas #LietuvosDNR

„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje.

Išrinktas Lietuvos grafitis Nr.1

Ray Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas“, esantis Marijampolėje, parodos "Adventur" lankytojų buvo išrinktas populiariausiu Lietuvos grafiti piešiniu.