A. Aleksandravičius

Žiema

Lietuvoje žiemą – šalta

Įsimeskite pūkinę striukę, kai čia keliausite. Įsidėkite kepurę ir šaliką. Šiltus, neperšlampamus batus – irgi. Pirštines, jei ką, nusipirksite. Vilnones, spalvotais raštais išmargintas. Per Kalėdas pas mus kartais tiek prisninga, kad vaikams tenka traukti roges ir jomis važiuoti dovanų pas Kalėdų Senį. Žiemą pas mus galima čiuožinėti, rogėmis lėkti arkliais, žvejoti ant ledo, kaitintis medžiu kvepiančioje pirtyje ir nuogam voliotis sniege. Kai naktys tampa ilgesnės už dienas, mes važiuojame pabūti tyloje į kaimą, klausomės muzikos karščiu alsuojančiuose miesto klubuose, gėrimės menu dailės galerijose ir daug sportuojame. Nes žiema Lietuvoje yra žiema.

Žiemą skristi oro balionu

Žiemos rytai Lietuvoje – mistiškiausias laikas: žemė, pasidengusi šerkšnu, apsigaubia lengvu rūku, pro jį prasiskverbti bando saulės spinduliai, o tyla tvyro tokia, kad galima išgirsti, kaip palengva šokančios snaigės nugula ant sniego pusnies. Įdomiausia tai stebėti, klausytis ir pajusti – iš paukščio skrydžio. Skrydis oro balionu žiemą yra savaime malonus, jam pasiruošti užtenka apsirengti šiltesnius drabužius.

Tarp vandens ir sniego

Mineraliniais vandenimis garsėjančiame kurorte galima ne tik nerti į ramybę SPA centruose, bet ir taškytis džiaugsmo purslais vandens parke ar vasarą ieškoti žiemos uždarame kalnų slidinėjimo komplekse. Arba iš vieno centro į kitą keliauti „Lynų keliu“ ir žavėtis įspūdingais Nemuno upės vingiais bei žalia aplinkinių pušynų panorama.

Slidinėjimas

Žiemą pas mus būna daug sniego, taigi slidinėjimas tampa nepaprasta pramoga, laisvalaikio praleidimo būdu ir netgi rimtu sportu. Kalnų aukštį atsveria nepaprastas gamtos grožis ir galimybė tiesiai iš keturių Kalitos kalno  trasų patekti į mineralinių versmių baseiną, atsigauti tradicinėje lietuviškoje pirtyje ar mėgautis masažų malonumais. Į Kalitos kalną kelia penki keltuvai, o nuomos punkte gausite viską, ko gali prireikti, kad smagiai nusileistumėte.

Ignalina slidinėjimo tradicijomis garsėja nuo seno, čia įrengtas Lietuvos žiemos sporto centras, keturios nusileidimo trasos, o slidžių provėžose miške lengvai galima sutikti garsų mūsų šalies slidininką. Jei slidėmis pasieksite Žemaitiją, ieškokite nedidelio, bet jaukaus slidinėjimo centro „Mortos Kalns“ Plungės rajone, o Vilniuje nuo ryto iki nakties galite pramogauti dešimtyje Liepkalnio. Net jei oras atrodys nelabai tinkamas slidinėti, sniego čia visada bus – jį gamina galinga sistema. Na, o jei gyventi be sniego negalite ir vasarą, važiuokite į Druskininkus – čia, kaip sako lietuviai, nušausite du zuikius: pajusite žiemą uždarame slidinėjimo centre „Snow Arena“ ir mėgausitės vasara Druskininkų pušynuose bei SPA centruose. 

Pajusti Kalėdų dvasią Vilniuje

3D kalėdinė pasaka ant Vilniaus arkikatedros fasado, tradiciniais skanėstais kvepiantis Kalėdų miestelis, kalėdinis traukinukas ir nuostabaus grožio kalėdinė eglė – tai tik kelios priežastys, dėl kurių Vilnius tarptautinių turizmo ekspertų ne kartą buvo pripažintas viena geriausių vietų apsilankyti per Kalėdas.

Čiuožinėti ant Galvės ežero ledo

Raižyti pačiūžomis užšalusio ežero ledą, gėrėtis sniego nubalintais jo krantais ir džiaugtis ryškia žiemos saule viduramžių Lietuvos valdovų pilies kaimynystėje – kas gali būti romantiškiau? Telieka tikėtis šaltos žiemos!

Dalyvauti „Snaigės“ žygyje

Prisijunkite prie šimtų žiemos sporto entuziastų, kasmet iškritus sniegui susirenkančių į masinius žygius lygumų slidėmis. Keliaukite po gražiausias Lietuvos miestų apylinkes ir miškingas vietoves.

Stebėti žirgų lenktynes ant ledo

Pirmąjį vasario šeštadienį apsilankykite gilias tradicijas turinčiose lenktynėse Sartuose, kuriose vadeliotojai su savo ristūnais varžosi lėkdami ledu! Jis išliejamas Dusetų hipodrome iš greta tyvuliuojančio Sartų ežero vandens.

Pasikaitinti pirtyje ir šokti į eketę

Kaip reikiant įkaitę lietuviškoje pirtyje, spaudžiant šaltukui išdrįskite įšokti į šalia esančio ežero lede iškirstą eketę. Nepamirštami pojūčiai, geros emocijos ir pasididžiavimas savimi – garantuoti!

Prisiminti vaikystę ir nulipdyti sniego senį

Kai sušalusią žemę padengia sniego paklotė, bėgame į lauką ir lipdome sniego senius. Tiesa, purus sniegas tinkamas snieglentėms ar fotografuoti, o geram sniego seniui reikia drėgno sniego, tokio, kuris liptų ir būtų puiki statybinė medžiaga. Toks sniegas paprastai būna, kai lauke temperatūra svyruoja apie nulį. Norėdami nudžiuginti savo mažuosius, išbandykite šią pramogą ir jūs!

Galynėtis su vėju ant Kuršių marių ledo

Ar esate girdėję apie ledroges – bures ant pačiūžų? Galbūt ši žiema bus ta, kai išdrįsite jas išbandyti? Vienintelė sąlyga – tam reikia, kad spustelėjęs šaltukas surakintų Kuršių marias ar kitą vandens telkinį bent 10 cm storio ledu. Tada – kelios minutės instruktažo, ir jau galite galynėtis su vėju.

Pasivažinėti haskių kinkinio tempiamomis rogėmis

Šunys sukelia didžiulį laimės ir džiaugsmo potyrį. Draugiškų Aliaskos haskių kinkiniais galima smagiai pasivėžinti Kernavės apylinkių miško takais. Kaip smagu lėkti rogėmis šiltai susisupus į apklotus!

Rogutėmis nuo kalno

Liepkalnio (Vilniuje) ir Kalitos (Anykščiuose) vasaros rogučių trasos kviečia pagauti vėją. Posūkių ir tramplinų pilni kalneliai laukia greičio mėgėjų – skrieti jomis galima pusės šimto kilometrų per valandą greičiu. Nerimauti nėra ko – rogutės lengvai valdomos. O įspūdžiai – užtikrinti! Taigi prisisekite saugos diržus ir... leidžiamės!

Kūčios

Jei metuose yra toks laikas, kai visiška dauguma lietuvių būna namuose su savo artimaisiais, tas laikas neabejotinai yra Kūčių vakaras (gruodžio 24 d.). Po skirtingus miestus ar net šalis pabirusiai šeimai drauge susėsti prie dvylika tradicinių patiekalų nukrauto Kūčių stalo, dalytis šventintu paplotėliu kalėdaičiu ir mėgautis ramybe – pagrindinė šventinė tradicija Lietuvoje. Kūčių naktis – mistiškiausia metuose, tikima, kad tąnakt prabyla gyvuliai, šulinio vanduo virsta vynu, o pranašystės ir sapnai išsipildo.

Kalėdos

Po ramaus Kūčių vakaro ir stebuklingosios nakties atėjusios Kalėdos – linksmos, sočios ir dosnios. Po kiekvienuose namuose papuošta kalėdine eglute maži ir dideli randa Kalėdų Senio paliktas dovanas, nosį kutena mėsiškų valgių ir tradicinių pyragų kvapai, o durų skambutis praneša apie atvykusius svečius – atėjo metas švęsti didžiausią metų šventę! Kalėdų dvasia persmelkia ne tik kiekvienus namus, bet ir miestų aikštes ir gatves, vyksta daug koncertų, spektaklių, renginių vaikams ir šeimoms. Vilnius tarptautinių turizmo ekspertų yra pripažintas vienu iš miestų, kuriame labiausiai verta apsilankyti per Kalėdas.

Trys Karaliai

Kalėdinio sezono pabaigą žyminčią dieną (sausio 6-ąją) Lietuvos miestų gatvėmis keliauja eisenos su kūdikėlio Jėzaus aplankyti skubančiais trimis karaliais Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru. Pasižvalgykite aplink, ir ant daugelio durų pastebėsite šventinta kreida užrašytas jų vardų pirmąsias raides ir kryžiaus ženklus „+K+M+B“, reiškiančius Dievo palaiminimą taip paženklintiems namams. Trijų Karalių dieną įprasta nupuošti ir atsisveikinti su pagrindiniu šventinio laikotarpio atributu – Kalėdų eglute.

Stintų šventė Palangoje

Ar girdėjote apie žuvį, kuri kvepia šviežiais agurkais? Buvo laikas, kai žvejai į tinklus iš po ledo ją kviesdavo dainomis. Šiandien dainos Palangoje sklinda ant kranto, kur kasmet vyksta Stintų šventė – tradicinis žvejų, žuvautojų ir valgytojų susibūrimas. Buriasi visi aplink stintą – mažą neišvaizdžią, bet nepaprasto skonio žuvelę, kuri šventėje dalyvauja visokiu pavidalu: šviežia, kepta, marinuota, rūkyta, iš molio lipdyta, iš medžio drožta. Tradicinės meškeriojimo nuo Palangos tilto varžybos, konkursas, kam stintų tilps daugiau, grilio patiekalai, muzika, žaidimai į didžiausią mūsų kurortą prie jūros sutraukia minias žmonių.

Vilniaus tarptautinė knygų mugė

Susitiksime knygų mugėje? Tai populiariausias klausimas vasario pradžioje. Vilniaus knygų mugė – vieta, kur suskrenda, suvažiuoja, sueina, suplaukia visi: rašytojai ir jų mūzos, skaitytojai ir knygų herojai, kur atgyja personažai ir galima užduoti visus klausimus, kokių tik kilo skaitant. Vilniaus knygų mugėje atrodo, kad lietuviams nėra nieko svarbiau už knygą. Ir jei kas mėgins jums aiškinti, kad popierinės knygos nyksta, atsiveskite jį į knygų mugę Vilniuje ir parodykite, kad yra visai ne taip, kaip atrodo. Vaikų literatūros salė, kūrybinės dirbtuvės, diskusijų forumas, autografų, kino ir muzikos salės, meno parodos, bukinistų pasažas – visko čia tiek daug, kad gali įstrigti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Vykime žiemą iš kiemo Plateliuose

Žemaitijos nacionaliniame parke gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų, dviračių ir pėsčiųjų takų, ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų. Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje. Miestelyje švenčiamos vienos didžiausių ir senąsias tradicijas išsaugojusių švenčių – Užgavėnės, kurios neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. 
Svarbiausia šventės atributika – „lyčynos“ (kaukės). Tradicinės Platelių krašto kaukės dažniausiai buvo drožiamos iš medžio ar daromos iš natūralaus kailio, dažomos, puošiamos avių ar ožių ragais, arklio uodegos ar karčių plaukais, kailių gabaliukais. Jei domina charakteringi Užgavėnių šventės kaukių personažai, galite užsukti į Platelių dvaro sodybos arklidėse veikiančią Užgavėnių ekspoziciją. Žemaitijoje yra bent dešimt meistrų, kurie iš medžio drožia Užgavėnių kaukes ir siūlo jų įsigyti visus metus.

Tradicinis švenčių stalas

Svečią pavaišinti – sena lietuviška tradicija. Ir mes nuoširdžiai jos laikomės. Paprotys net neprašomiems krauti maistą į lėkštes pamažu nyksta, tačiau tradicinės mūsų šventės neapsieina be ilgo sėdėjimo užstalėje, nuoširdžių pokalbių su šeima ir daug daug maisto.

Naujienos

Turizmo gatvę Kauno gimtadienyje užlies rožinis potvynis

Tradicijos tęsiasi - jau trečią kartą šventės „Kauno gimtadienis 2019“ metu gegužės 17-19 d. M.Valančiaus gatvė taps Turizmo gatve. Joje šeimininkaus Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai. Vietinius turistus mokysime GASTROliuoti po Lietuvą – tai yra, keliauti ir ragauti.

Lietuvos gastronomijos savaitė

2019 m. gegužės 20 – 26 dienomis vyks jau šeštoji Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai atvers duris visiems, norintiems pažinti aukštesnę maisto kultūrą, gastronomijos tendencijas, restoranų šefų meistrystę. Restoranams tai – išskirtinė proga prisistatyti, supažindinti svečius su savo idėjomis bei unikaliu stiliumi.

Atviros dienos kaime – gyvos tradicijos ir paveldas

Siekiant išsaugoti išlikusį paveldą ir atsižvelgiant į keliautojų norą pajausti gyvą tradiciją, Lietuvos ir Latvijos kaimo turizmo asociacijos inicijavo renginį „Atviros dienos kaime“. Jo tikslas – populiarinti kaime teikiamas paslaugas, užaugintus bei pagamintus produktus, skatinti žmones iš miestų vykti į kaimus ir rinktis poilsį praleisti ten. Lietuvoje jis vyko dvejus metus iš eilės ir sulaukė didelio susidomėjimo, subūrė sodybas, ūkius, muziejus ir kitus įdomius objektus, kurie atvėrė savo duris lankytojams. Net ir pasibaigus projektui, Lietuvos ir Latvijos kaimo turizmo asociacijos nusprendė toliau tęsti šią iniciatyvą.

Kur pavakarieniauti sostinėje? Naujas Vilniaus restoranų gidas

Kulinarinės patirtys tampa vis svarbesne kelionių dalimi. Garsas apie išskirtinius restoranus sklinda toli už miesto ir šalies ribų ir įkvepia žmones keliauti tūkstančius kilometrų tam, kad pasimėgautų autentiško patiekalo skoniu. Kuo šioje srityje gali didžiuotis Vilnius? „Go Vilnius“ parengė Vilniaus restoranų gidą „47 Flavours of Vilnius“ (liet. k. „47 Vilniaus skoniai“), kurio tikslas – patraukliai ir aiškiai pateikti informaciją apie Vilniaus geriausius restoranus. Šis leidinys taps kasdieniu įrankiu Vilniuje svečius priimančioms kelionių agentūroms, renginių organizatoriams, juo galės naudotis turistai ir patys vilniečiai.

Keisčiausių Lietuvos muziejų TOP10

Ar žinojote, kad Kauno Velnių muziejus yra išrinktas tarp keisčiausių muziejų Europoje? Tiems, kam tradiciniai muziejai kelia žiovulį – dar 10 netikėtų vietų mūsų šalyje.