R. Anusauskas

Ekoturizmas

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Ventė

Pusiasalyje, kurį skalauja Kuršių marios ir virš kurio driekiasi paukščių migracijos kelias, įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis. Kone šimtą metų joje dirbantys žmonės, iš įvairių šalių atvykę ornitologai, pavasarį ir rudenį laukia praklegančių būrių. Kasmet stotyje sužieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Šalia įspūdingų gaudyklių rymo ir seniausias Lietuvoje švyturys. Jo durys atviros lankytojams, norintiems iš aukštai pažvelgti į banguojančius vandenis ir tolumoje ryškėjančias auksines Kuršių nerijos kopas.

Juodkrantė

Jaukus kurortinis pamario miestelis kviečia atrasti medžio ir vėjo istorijas. Ant senosios kopos, Raganų kalnu vadinamos, drožėjai ir kalviai apgyvendino medines Lietuvos pasakų ir padavimų herojų skulptūras, o Juodkrantės sengirėje įkurdinta originali 3 metrų aukščio ir pločio garsų gaudyklė, kurioje skamba miško balsai. Juodkrantėje įrengtas dendrologinis takas – puikus pažinties su Kuršių nerijos gamta pradžiamokslis.

Kintai

Tai pamario kultūros traukos centras – kasmet čia vyksta Kintų klasikinės muzikos festivalis, su pamario gyventojų istorija ir garsiuoju filosofu, rašytoju Vydūnu supažindina jo vardo kultūros centras, veikia ir Emalio meno galerija bei dirbtuvės, sukviečiančios geriausius šio amato meistrus. Kintai garsūs ir žvejybos tradicijomis – miestelio gyventojai nuo seno „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytų žuvų receptų.

Netoli Kintų, prie Minijos upės, įsikūręs lietuviškąja Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas. Pagrindinė gatvė čia – upė, o abipus jos gyvenantys vietos žmonės vieni pas kitus į svečius vyksta valtimis.

Dreverna

Dreverna – unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas. Čia atvykti galite ne tik sausumos, bet ir vandens keliais – gyvenvietės pakrantėje įkurtas modernus mažųjų laivų uostas. Pasivaikščioję Drevernoje išvysite, kaip anksčiau kaimą kurdavo pamario žvejai, Jono Gižo etnografinėje sodyboje susipažinsite su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis, o marių skalaujamas apylinkes ir Naglių gamtinį rezervatą galėsite apžvilgtelti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.

Bitėnai

Iki šių dienų čia išlikusi Mažosios Lietuvos dvasia. Bitėnuose, buvusios spaustuvės pastate, įsikūręs knygnešių meka vadinamas Martyno Jankaus muziejus lankytojams atveria duris į krašto rašytinio žodžio istoriją, o greta po atviru dangumi esantis Mažosios Lietuvos paveikslų sodas kviečia pažvelgti į regiono kultūrą ir istoriją menininko akimis. Nepamirškite aplankyti ir didingojo Rambyno kalno – nuo jo atsiveria ypatingas Nemuno žemupio kraštovaizdis.

Plateliai

Vienas garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Pradėję kelionę nuo autentiško gyvenvietės kultūros paveldo, aplankę vienintelį Europoje Užgavėnių kaukių muziejų, dviračiu leiskitės į kelią aplink didingą Platelių ežerą, važiuodami pažintiniais takais grožėkitės miškais ir gamtine pelkių įvairove, nusileiskite į Šaltojo karo muziejaus šachtas ar laiveliu pasiekite vieną iš legendomis apipintų ežero salų.

Palūšė

Šio gamtos kampelio turtai – neišsemiami. Vienus ras vandens pramogų mėgėjai, visai kitus – autentiško kultūros paveldo ieškotojai. Pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis – pasirinkite transporto priemonę ir keliaukite dairytis atradimų: aplankykite Palūšės bažnyčią – vieną seniausių medinių šalies šventovių, XIX amžiaus techniką ir duonos istorijas saugantį Ginučių malūną ar bičių paslaptis atskleidžiantį Stripeikių bitininkystės muziejų.

Labanoro giria

Didžiausia Lietuvoje senoji Labanoro giria – kryptis norintiems giliai nerti į gamtos pasaulį. Per kelis Aukštaitijos rajonus besidriekiantys, rodos, nesibaigiantys miškai, medžių tankmėje besislepiantys ežerai ir juos jungiančios upės, augalijos ir gyvūnijos įvairovė – Labanoras yra labai turtingas. Jo didybę pabandykite aprėpti iš aukščiausio Lietuvoje – net 36 metrus siekiančio – Mindūnų apžvalgos bokšto.

Kurtuvėnai

Nesvarbu, esate įgudęs sėdėti balne ar ruošiatės pažinčiai su ristūnais – Kurtuvėnų žirgynas siūlo gausų patirčių pasirinkimą. Šioje vietoje kiekvienas gali rasti savo santykį su žirgais.

Jūsų laukia žygiai, pažintinės-mokomosios programos, jojimo stovyklos ar tiesiog maloni valandėlė bendraujant su didingais žmogaus draugais.

Vištytis

Ežeras, ypatingas dydžiu ir krištolo skaidrumu, surenkantis vandenis iš 15 Suvalkijos lygumomis atvingiuojančių upelių.

Gamta sukūrė puikias sąlygas iš aukštai akimis aprėpti šį unikalų Pietvakarių Lietuvos kampelį – greta ežero stūkso Pavištyčio kalnas, net keletas piliakalnių, įrengtos regyklos.

Medaus slėnis

Ypatingas kempingas. Bičių namai, į kuriuos leista užsukti keliaujantiems. Įsikūrę nuostabiame gamtos kampelyje, galėsite ilsėtis skanaudami čia pat bičių sunešto medaus, pažinti skirtingus jo skonius ir prisiliesti prie paslaptingo pievų darbštuolių gyvenimo.

Zervynos

Tankių Dzūkijos miškų prieglobstyje įsikūręs etnografinis gatvinis kaimas – laiko tėkmės beveik nepaliestas kampelis. Autentiška medinė architektūra, namus puošiantys įvairiaspalviai drožiniai ir langinės, senieji mediniai kryžiai sugrąžins jus kelis šimtmečius į praeitį.

Stelmužė

Lietuvos ir Latvijos valstybių pasienyje įsikūręs Stelmužės kaimas garsėja įspūdingu ąžuolu. Tai vienas seniausių medžių visoje Europoje. Tikro Lietuvos miškų karaliaus, didžiausio ir seniausio šalies ąžuolo amžius gali siekti net 1,5–2 tūkstančius metų. Jo 13 metrų apimties kamienui apkabinti reikėtų 8–9 žmonių! Įsiklausykite, ką pasakoja šis galiūnas, per savo gyvenimą matęs prajojančius Lietuvos kunigaikščius, kryžiuočių riterius, švedų ir Napoleono armijų karius.