V. Gegužis

Gamta

Žalios spalvos atspalvių gausybė, tyriausio vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai – Lietuvos gamtos dovanos jos žmonėms ir svečiams, rodos, neišsemiamos. Mėgaukitės jomis, saugodami ir puoselėdami didžiausią Lietuvos turtą. 

Neatrastos vietos

Net jei manote, kad puikiai pažįstate Lietuvą, neabejokite – ji vis dar gali nustebinti. Nuo Marso kanjonus primenančių karjerų iki smėlio kopose pasislėpusių karinių įtvirtinimų, nuo aukščiausių apžvalgos bokštų iki povandeninių takų pelkėse. Lietuva – neišsemiama, tik nebijokite improvizuoti, nukrypti nuo įprastų turistinių takų ir tai suprasite.

Pažintiniai takai

Kaip pasijusti arčiausiai tyros lietuviškos gamtos, kaip ją paliesti, užuosti, paragauti? Neskubėkite ir rinkitės iš pusantro šimto gražiausiuose Lietuvos kampeliuose įkurtų pėsčiųjų pažintinių takų, keliaudami kuriais ne tik susipažinsite su įdomiausiais gamtos objektais, bet ir išgirsite milijonus lietuviško miško garsų,  praskleisite pelkių paslapties šydą, o atokvėpio akimirką atsigaivinsite upelio ar šaltinio vandeniu. 

Kraštovaizdžio stebėjimas

Lietuva – lygumų kraštas, o aukščiausia šalies kalva Aukštojas tesiekia 294 m. Tačiau tam, kad prieš jus tarsi ant delno atsivertų Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, nereikia aukštų kalnų. Per tūkstantmečius pati gamta, o pastairaisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums. 

Ekoturizmas

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Paukščių stebėjimas

Kaip dažnai mes sekame jų pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus maršrutus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų vaikus ar kiek pailsėję leistųsi į dar tolimesnę kelionę. Lietuva – praskrendančių paukščių šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius, – Rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios savaitės praskrenda milijonai sparnuočių. Kai kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose, palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos, įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcionieriams bei fotografams.

Iškylų gamtoje vietos

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Poilsis prie vandens

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.

Naujienos

Didieji Kinijos žibintai Pakruojo dvare

Pirmą kartą Baltijos šalyse – amžių tradicijomis alsuojantis šviesos festivalis „Didieji Kinijos žibintai“. Visą gruodžio mėnesį savaitgaliais Pakruojo dvare veiks milžiniškų šviesos skulptūrų parkas. 

Septyni Lietuvos restoranai – tarp geriausiųjų Baltijos šalyse

Lietuvos restoranams – vadinamieji Skandinavijos „mišelinai“. Prestižinis Skandinavijos restoranų gidas „White Guide“ trečią kartą reitingavo Lietuvos restoranus. Net septyni iš penkiolikos įvertintų mūsų šalies restoranų pateko į geriausių Latvijos, Lietuvos ir Estijos restoranų 30-tuką. Du restoranai puikuojasi pirmajame trejetuke: antra vieta įvertintas sostinės restoranas „Nineteen 18“, trečia – „Sweet Root“.

„White Guide 2019“ reitinguotų restoranų sąraše yra 15 Lietuvos restoranų (eilės tvarka): „Nineteen 18“, „Sweet Root“, „Džiaugsmas“, „Monai“, „Uoksas“, „Telegrafas“, „Monte Pacis“, „Amandus“, „Somm“, „Trinity“, „Gaspar’s“, „Selfish“, „El Mercado“, „Dia“, „Snobas“, rekomenduojami restoranai: „Ertlio Namas“, „Buceris“, „Šturmų Švyturys Vilnius“, „Lauro lapas“, „Šturmų Švyturys Ventės Ragas“.

Lietuvoje – pirmoji pasaulyje natūralaus gintaro pirtis

Trys tonos natūralaus Baltijos gintaro panaudota Lietuvoje įrengiant pirmąją tokią ir didžiausią pasaulyje gintaro pirtį. Ši pirtis, primenanti jaukų prabangų gintaro kambarį, yra pirmoji pasaulyje visuomenei viešai prieinama gintaro pirtis. Sienos, lubos ir net gultai čia padengti tik natūraliu gintaru. Gintaro pirčiai suteiktas „Saulės“ vardas. Jos plotas – 22 kv. m, čia komfortiškai vienu metu sveikatą stiprinti galės 15 žmonių. Pirmoji ir didžiausia pasaulyje natūralaus gintaro pirtis įrengta poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“. Natūralaus gintaro pirtyje infraraudonaisiais spinduliais kartu su gintaru įšildomas ir žmogaus kūnas. Organizmas giliai įšyla ir atsipalaiduoja, o gintaras į orą paskleidžia lakiąsias medžiagas. Pirtis maloniai pakvimpa sakais, žmogaus organizmas įkvepiant ir per odą lengviau įsisavina gintaro teikiamą naudą: stimuliuojami medžiagų apykaitos procesai, slopinami įvairūs uždegimai, gerėja kraujo apytaka.

Kaunas 2022

2022-aisiais Kaunas skiria pasimatymą Europai. Žemyno kultūros sostine tapęs miestas jau šiandien ruošiasi sutikti svečius, dalytis bendruomeniškumo idėja ir kurti visiškai naują turinį Kaunui, Lietuvai, Europai. Atvira Kultūros tempo akademija, paskaitos, diskusijos, parodos, performansai ir instaliacijos, šiuolaikinis Kauno mitas ir kūnu tampantys patys beprotiškiausi sumanymai – Kauno kvietimą priimti ir KAUNtaktą užmegzti – būtina.

Laukiamiausias įvykis Vilniuje – MO muziejaus atidarymas

Vilniaus senamiesčio širdyje – Lietuvos dailės aukso fondas nuo 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Nuo 2018 m. spalio mėn. veikiantis MO muziejus – atvira ir gyvybinga kultūros erdvė, modernaus ir šiuolaikinio meno Lietuvoje namai, kur pasaulio kontekstuose nematyti lietuvių darbai atranda savo vietą. Muziejaus kolekcijoje šiuo metu skaičiuojami 226 autoriai ir 4 500 jų tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, videomeno darbų.

MO muziejus, suprojektuotas tarptautines architektūros madas diktuojančio architekto Danielio Libeskindo, – tai meno ir kultūros vartai, jungiantys viduramžius menantį senamiestį ir modernųjį XVIII a. Vilnių, sukurti būti šiuolaikiška gyvybinga erdve, kuri svečiams atveria dvi ekspozicines sales, muziejaus parduotuvę, kavinę ir laisvalaikio vestibiulį su universalios paskirties renginių centru, pro kuriuos masyvūs laiptai nuveda į stogo terasą ir skulptūrų sodą.