A. Aleksandravičius

Neatrastos vietos

Net jei manote, kad puikiai pažįstate Lietuvą, neabejokite – ji vis dar gali nustebinti. Nuo Marso kanjonus primenančių karjerų iki smėlio kopose pasislėpusių karinių įtvirtinimų, nuo aukščiausių apžvalgos bokštų iki povandeninių takų pelkėse. Lietuva – neišsemiama, tik nebijokite improvizuoti, nukrypti nuo įprastų turistinių takų ir tai suprasite.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Aktyviais karstiniais reiškiniais išsiskiriantį Biržų kraštovaizdį įdomu pamatyti iš 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Jis primena Mėnulį, nuo jo viršaus atsiveria galybė ežerėlių. Tai ne kas kita, o vandens prisipildžiusios įgriuvos, kurios vasarą dar ir nusidažo įvairiomis spalvomis!

Aukštumalos pažintinis takas

Žingsniuoti daugiau nei kilometrą aukštapelkės paviršiumi būtų neįmanoma, jei ne viena paslaptis – takas įrengtas buvusios kūlgrindos – akmenimis grįsto senovinio povandeninio tako per pelkę – vietoje. Kadaise tai buvo slaptas kelias pabėgti nuo užpuolikų, o dabar čia turime galimybę iš labai arti pažinti klestinčią aukštapelkės augaliją ir grožėtis savitu kraštovaizdžiu.

Svencelė

Jei gaudyti vėją – tai Svencelėje. Vandens sporto mėgėjai jau seniai atrado šį ant Kuršių marių kranto įsikūrusį modernų jėgos aitvarų ir buriavimo centrą. Neparėpiama marių erdvė, laukinė gamta, atsiveriantys Kuršių nerijos vaizdai sužavi kiekvieną gaudyti palankaus vėjo atvykusį keliautoją.

Apvalaso ežeras

Gamta kartais iškrečią pokštų – Apvalaso ežero natūralūs kontūrai, kuriuos galima pamatyti iš paukščio skrydžio, labai primena Lietuvos kontūrus žemėlapyje! Atvykę pasivaikščioti unikalaus ežero pakrantėmis, būtinai užsukite į netoliese įsikūrusį ir savo ūkiu garsėjantį Ilzenbergo dvarą.

Etnokosmologijos muziejus

Ar kada matėte, kaip lyja žvaigždėmis? Lietuvoje taip nutinka rugpjūtį ir rugsėjį, o geriausia vieta, kur tokiu metu galėtumėte atsidurti, – Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Molėtų astronomijos observatorija – tarsi iš fantastinio filmo, dienomis pro saulės teleskopus čia galima matyti didžiąją mūsų žvaigždę, naktimis skaičiuoti žvaigždynus ir stebėti švytintį meteorų lietų. Patyrę edukatoriai kantriai atsako į smalsuolių klausimus ir aktyviai kviečia vaikus į pasaulį, kurį patys be galo mėgsta.

Baterija „Memel Nord“

Žingsnis į kopose paslėptus įtvirtinimus – ir jus sustingdo šalta karinio konflikto atmosfera. Antrojo pasaulinio karo bunkeriuose įkurtoje ekspozicijoje – granatos, minų ir bombų skeveldros, karininkų asmeniniai daiktai. Visa tai suteikia galimybę patiems prisiliesti prie sudėtingos karo kasdienybės istorijos.

Panemunės pilis

Viena iš autentiškiausių Lietuvos pilių. Bėgantys amžiai mažai pakeitė jos architektūrą, o garsaus ano meto architekto Petro Nonharto projektas – tobulas. Santūrios ir kartu didingos formos kalba apie vengrų didikų Eperješų giminės užmojus. Pilį rekonstravo naujasis jos savininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas Antanas Gelgaudas. Šiandien čia rengiamos meno parodos, teatralizuoti pasirodymai, amatų mugės.

Salako bažnyčia

Iš toli matyti aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias miestelio architektūros akcentas tarsi perkelia į senąją Angliją. Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia užburia didybe ir ryškiai išsiskiria iš vietos kraštovaizdžio.

Klinčių karjerai

Marso kanjonai Lietuvoje? Neįmanoma taps realybe, jei aplankysite ir pačių lietuvių dar neseniai atrastą Šiaurės Lietuvos kampelį. Prieš 300 milijonų metų Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai virto unikaliu kanjonų kraštovaizdžiu, visiškai nebūdingu Lietuvai. Dar įdomiau, kad juros periodo uolienose rasta dinozaurų liekanų!

Marvelės kaskados

Vasarą Marvelės upės slėnyje tvyro ramuma – tykiai laipteliais čiurlenantis vanduo kviečia nurimti ir atsikvėpti. Tačiau vietos gyventojai pasakoja, kad pavasarį, kai tirpsta ledai, kaskados virsta šniokščiančiu vandens keliu, kurį verta išvysti.

Pagonijos uola

Mėgstate kopinėti? Nebūtina vykti toli į kalnus! Betoninė Pagonijos uola, siekianti 13 metrų aukštį, kviečia išbandyti net 12 skirtingų lipimo takų, išsiskiriančių įvairiausiu reljefu. Tinkamą trasą ras ir pradedantys, ir patyrę.

Baltosios rožės tiltas

Tiltas rekordininkas, romantišku pavadinimu Baltoji rožė, sujungia Nemuno krantus. Tai aukščiausias tiltas šalyje, dėl didingų proporcijų jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

Ūlos akis

Populiariausia tarp vandens turistų – Ūla, kuria plaukiant galima pamatyti „Ūlos akį“ – duburyje trykštantį šaltinį, kurio dugne nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Ūla teka didžiausio Lietuvoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, kur gausu pažintinių takų pėstiesiems bei dviratininkams.