Puikios naujienos, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ keičiasi! Atsiprašome už nesklandumus – atnaujiname savo svetainę, kad padėtume sukurti jums dar geresnę kelionių patirtį Lietuvoje. Ačiū už jūsų kantrybę!
Į viršų
Žiūrėti objektuose

Lietuvos pilys ir dvarai

dvarai
pilis
Lietuva
Lietuvos pilys ir dvarai vis labiau atgimsta bei atsiveria turistams. Šalyje – beveik šeši šimtai išlikusių praeities liudininkų ir didikų kultūros saugotojų.

Lietuvos pilys ir dvarai vis labiau atgimsta bei atsiveria turistams. Šalyje – beveik šeši šimtai išlikusių praeities liudininkų ir didikų kultūros saugotojų. Atrask dvarų ir pilių istorijas ir sužinok, kurio dvaro parke yra pirmasis paminklas Vytautui Didžiajam, šalia kokio dvaro yra jonvabalių siena, kur kasmet šurmuliuoja Smetoninės, kur aptinkama mėlynoji varlė, atminimo kalnelis grafo augintinei beždžionėlei ar indėniška kolekcija.

PILIŲ IR DVARŲ ŽEMĖLAPIS

Daugiau informacijos rasite paspaudę šį mygtuką ant žemėlapio.

Pasirinkite regioną:

Irmantas Gelūnas
Irmantas Gelūnas

Ilzenbergo dvaras

Rokiškio krašte, tarp dviejų – Ilgio ir Apvalaso – ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Tai vienintelis Baltijos šalyse pilnai atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. Čia visus metus organizuojamos 500 metų istoriją menančios ekskursijos ir natūralių ūkio produktų degustacijos, o mažieji lankytojai kviečiami susipažinti su vietos gyventojais: žąsimis, triušiais, karvytėmis, avimis.

Ieškantys ramybės gali mėgautis harmonija, vaikščiodami po šimtametį 17,5 ha išpuoselėtą parką, sodą ir vynuogyną bei Meilės salą daugiau kaip 3 km ilgio takais, su „jonvabalių siena“ ir laukine gyvūnija, įrašyta į Raudonąją knygą.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • čia gausu muziejinių akcentų: autentiškai atkurti akmens mūro statiniai, išskirtinė vieta tenka kalvystės meno dirbiniams, eksponuojamos Abiejų Tautų Respublikos karus su Švedija ir Maskva (1655-1660 m.) menančių patrankų kopijos;
  • aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. rūsiais bei Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga atidaryta Vytauto Landsbergio biblioteka;
  • galėsite pasisemti energijos iš dvaro parke augančio 500-us metų skaičiuojančio 30,5 m aukščio ir 6,3 m kamieno apimties ąžuolo galiūno, kuris įtrauktas į Lietuvos valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą;
  • čia susipina istorija ir modernumas: parke – Stelmužės ąžuolo kamieno tiksli kopija, sukurta 3D technologijomis, auga Stelmužės „palikuonys“, o vaikai kviečiami į interaktyvias ekskursijas;
  • čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“. Parke eksponuojami žymių Lietuvos ir Latvijos skulptorių darbai, kurie skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui;
  • mediniu tilteliu pasieksite legendomis apipintą Meilės salą, šalia kurios – romantiškas fontanas;
  • sezono metu laukia smagi pramoga visai šeimai – dvariškas kukurūzų labirintas, kurio tema – Lietuva;
  • dvare gegužės-rugsėjo mėn. veikia „Dvaro Grill restoranas“, parduotuvėje prekiaujama dvaro produkcija.
Sužinok daugiau
Bistrampolio dvaro archyvas
Bistrampolio dvaro archyvas

Bistrampolio dvaro sodyba

Klasicistinio stiliaus Bistrampolio dvaras kviečia pajusti dvarišką praeities atmosferą: apžiūrėti praeitimi alsuojančius kambarius, pajodinėti žirgais, apsilankyti muzikos festivaliuose. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei – taip kilo ir jo pavadinimas. Ne veltui kiekvienas restauruotų dvaro rūmų kambarys pavadintas dvarininko Vladislavo Bistramo vaikų vardais. Dvaro praeitį primena ir pasivaikščiojimai po dvaro parką, užveistą XIX a., ar palei tris tvenkinius, taip pat šalia dvaro sodybos išlikusios senosios dvarininkų kapinaitės. Didžioji dalis objektų, tarp jų ir dvaro rūmai, yra atrestauruoti.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • restauruoto senojo dvaro ūkinės dalies tvarto pastate įkurtas modernus žirgynas, tad galėsite pajodinėti žirgais;
  • turėsite progą išvysti ir pamaitinti dvaro gyvūnų ūkyje auginamus danielius, ožkas, Kamerūno ožiukus, nykštukines avis, alpakas, lamas, Šetlando ponius, povus, vištas, gaidžius ir kt;
  • lankytojai kviečiami paragauti žvėrienos patiekalų, autentiškoje aplinkoje įsijausti į dvarininkų laikais vykusias puotas;
  • daugiau nei dešimtmetį vasarą vyksta Bistrampolio muzikos festivalis, kuriame galėsite pasiklausyti tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės muzikos;
  • koplytėlėje įkurtas muziejus supažindina su knygnešyste ir laikmečiu, kai knygas buvo uždrausta platinti (1864–1904 m.);
  • apie 10 km nuo dvaro nutolęs vis dar veikiantis Senasis Ramygalos malūnas, pastatytas 1929 m. Ten galėsite paragauti vietoje iškeptų pyragų;
  • dar viena unikali patirtis lauks Pašilių stumbryne, kuris yra apie 18 km nuo dvaro. Ten iš apžvalgos aikštelės galima išvysti į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytų stumbrų kaimenę.
Sužinok daugiau
Irmantas Gelūnas
Irmantas Gelūnas

Burbiškio dvaro sodyba

Burbiškio dvaras, apsuptas tvenkiniais ir kanalais išraizgyto bei daugybę salelių turinčio parko, garsėja kelių šimtų rūšių tulpių kolekcija ir kasmet gegužę vykstančia Tulpių žydėjimo švente. Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. 1819 m. jis tapo Baženskių šeimos nuosavybe. XX a. pradžioje dvarą paveldėjęs Mykolas Baženskis įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. Jie pastatyti taip, kad sudaro didelį uždarą kiemą, todėl primena romantinę pilį ar tvirtovę. Šiuo metu atkurta didelė dalis dvaro ansamblį sudarančių objektų.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių. Čia galėsite pasivaikščioti parko takais, pasigėrėti atkurtais senoviniais gėlynais;
  • parką puošia žinomo skulptoriaus Kazimiero Ulianskio skulptūros, tarp jų – pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas (1911 m.);
  • atvykus į parką pavasarį – pasitiks gausiai čia gyvenančių varlių choras, o gegužę turėsite progą išvysti ir retą mėlynąją varlę;
  • dvaro pastatuose veikia ekspozicijos: rūmuose – nuotraukų, baldų, karietinėje – kinkomojo transporto, svirne – senovinės technikos, vasarą oranžerijoje – kambarinių augalų;
  • 3 km nuo dvaro rasite Kleboniškių kaimo buities muziejų – „mažąsias Rumšiškes“. Jame atkurta ypatinga XIX a. – XX a. pradžios kaimo atmosfera. Taip pat – padavimais apipintą Raginėnų piliakalnį, vadinamą Raganų kalnu.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Pakruojo dvaro sodyba

Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. Čia pasitinka sodybos ansamblį puošiantis restauruotas arkinis tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais. Pakruojo dvarvietė yra minima nuo XVI a. vidurio, o dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. pradžioje iškilo dviaukščiai rūmai, kurie išsiskiria didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu). Šiandien dvare – Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. gyvenimas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • galėsite pamatyti išskirtinę ovalo formos šokių salę su elipsės formos kolonada, apžiūrėti išlikusias autentiškas krosnis, lipdinius, parketą;
  • rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane paragausite dvariškos virtuvės – XIX a. pab. – XX a. pr. patiekalų, o užeigoje „Traktierius“ – išskirtinių vietinio kulinarinio paveldo kūrinių;
  • čia yra vienintelis Lietuvoje baudžiavos laikų Bausmių muziejus, Panoptikumas, dvaro amatininkų dirbtuvės;
  • veikia dar XVII a. įkurti ir prikelti naujam gyvenimui alaus ir spirito bravorai, kur vyksta edukacinės programos ir degustacijos;
  • savaitgaliais vyksta „Gyvojo muziejaus“ programa, verda tikras XIX a. gyvenimas: sutiksite baroną, baronaites, kumečius ir amatininkus;
  • lankytojus sutraukia tradicinės šventės: Didžiųjų žibintų festivalis, Gėlių festivalis, Ledo skulptūrų festivalis;
  • už 2,4 km nuo dvaro galėsite apsilankyti restauruotoje medinėje Pakruojo sinagogoje.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Joniškėlio dvaro sodyba

Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos. Taip neįprastai atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija. Nuo XVII a. pabaigos dvaras priklausė iš Italijos kilusiai Karpių giminei, kuri pirmoji Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. Karpių valdymo laikotarpiu dvaras klestėjo, todėl kai kas jį vadina Karpių dvaru. Karpiai skyrė pinigų ir Joniškėlio universitetinei kaimiškai pradžios mokyklai, ir ligoninei įkurti. Šiuo metu dvaro kompleksą sudaro 20 pastatų.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką. Kairiajame Mažupės upės krante driekiasi alėjų, aikščių, medžių ratų ir lizdų kompozicija – vadinamasis prancūziškas parkas, o dešiniajame – senesnioji parko dalis, pertvarkyta anglišku stiliumi;
  • galėsite apžiūrėti restauruotus XVIII a. klasicistinius rūmus ir prieš juos esančią netaisyklingo kvadrato formos aikštę;
  • anot legendų, dvare naktimis retkarčiais pasirodo buvusio dvaro savininko vaiduoklis;
  • medžių alėja jungia dvarą su centrine Joniškėlio gatve, prie kurios stovi prieš daugiau nei 200 metų Vilniaus universiteto įsteigta ligoninė, mokykla ir Šv. Trejybės bažnyčia;
  • puiki proga aplankyti už 20 km esantį Girnų muziejų, kuriame sukaupta apie 400 dubenuotųjų akmenų ir girnapusių eksponatų kolekcija.
Sužinok daugiau
Irmantas Gelūnas
Irmantas Gelūnas

Biržų pilis

Ant Širvėnos ežero kranto stūksanti gynybinė pilis su reprezentaciniais rūmais, aukštais pylimais ir vandens grioviais kažkada gynė Lietuvos šiaurinį pasienį nuo švedų pulkų. Šiandien su pilies praeitimi galima susipažinti ne tik pilyje veikiančiame muziejuje, bet ir pabandyti virtualiai ją apginti. Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. LDK kariuomenės vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. Šiuo metu atstatyti rūmai, juose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, yra dvi parakinės, tiltas, atkurtas arsenalo pastatas. Šiuo metu tai viena iš nedaugelio bastioninių pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • apžiūrėsite, kaip atrodo nuo 1704 m. švedų sprogdinimo išlikusi pasislinkusi siena ir tvirtovės interjero detalės;
  • muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.). Jis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą;
  • pilies arsenale veikia interaktyvi XVI– XVII a. karybos ekspozicija;
  • edukacinių programų metu išgirsite pasakojimų apie aludarystės tradicijas, naminio alaus gamybą;
  • šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras – seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m. kaip gynybinis pilies įrenginys;
  • kitoje Biržų pusėje (apie 3 km atstumu) boluoja itališkų vilų stiliaus Astravo dvaras – išraiškinga XIX a. romantizmo architektūros sodyba.
Sužinok daugiau
Giedrius Kujelis
Giedrius Kujelis

Rokiškio dvaro sodyba

Praeityje kunigaikščių Krošinskių ir grafų Tyzenhauzų bei Pšezdzieckių valdytame bei puoselėtame Rokiškio dvare šiandien yra įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, sukaupęs per 100 tūkst. eksponatų ir kviečia į dešimtis edukacinių užsiėmimų. Autentiškumo dvasia dvelkiančiame dvare galima apžiūrėti vienintelę Baltijos šalyse autentišką grafų Tyzenhauzų drabužių kolekciją, išsaugotą dvaro tarnų. Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. Dvaro sodybos pastatai žavi architektūros stilių kaita: eklektikos stiliaus centriniai rūmai, klasicistinės oficinos, rūsys-ledainė, kumetynai, romantizmo epochos raiškiais neogotikos elementais papuošta alaus darykla.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pažinsite Rokiškio krašto istoriją nuo akmens amžiaus iki naujausių laikų;
  • pamatysite garsaus Renesanso epochos tapytojo Andrėjos del Sarto paveikslą „Judita“ ir kitas meno vertybes iš Rokiškio dvaro kolekcijos;
  • aplankysite Zakopanės stiliaus autentišką dvaro valgomojo kambarį ir kitus dvaro interjerus;
  • edukacinėje programoje „Sūrio kelias“ sužinosite daug įdomių faktų apie sūrį, jo gaminimo tradicijas ir paslaptis, šio krašto kulinarinį paveldą;
  • apsilankę dvaro rūsyje-ledainėje paragausite vietinių gamintojų išskirtinio skonio ledų;
  • susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos drožinių ekspozicija;
  • parke esančiame kluone galėsite aplankyti vienintelę Lietuvoje prakartėlių ekspoziciją;
  • kalėdiniu laikotarpiu sutiksite savo rezidencijoje viešintį Kalėdų Senelį;
  • po viešnagės dvare rekomenduojama aplankyti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Rokiškio tapytų langinių gatvę (Respublikos g.), L. Šepkos medžio skulptūrų parką.
Sužinok daugiau
Dainius Švagždys
Dainius Švagždys

Gačionių dvaro sodyba

Ar žinojote, kad Józefo Weyssenhoffo garsiojo kūrinio „Sabalas ir panelė“, veiksmas vyko ir Gačionyse? Čia nepriekaištingai sutvarkyto parko pavėsyje prie Gačionių ežero baltomis kolonomis ir jaukia veranda viliojantis medinis Gačionių dvaras atkurtas vien barono Piotro Rozeno entuziazmu. Ši dvaro sodyba laikoma viena stilingiausių ir geriausiai prižiūrimų ne tik Rokiškio krašte. Tokie naujojo klasicizmo stiliaus mediniai rūmai – tikra retenybė, Baltijos šalyse jie yra ir vieninteliai atkurti autentiški mediniai dvaro rūmai, priklausę vienai šeimai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro parke įrengta daugybė suoliukų, stalų, krėslų, kad kiekvienas svečias rastų sau mieliausią kampelį;
  • parko medžiuose yra daugiau nei 30 inkilų, gegužę ir birželį čia – paukščių rojus;
  • parke išlikusi romantiška liepų alėja nuves prie ežero, kur galėsite paplaukioti kajakais (baidarėmis);
  • verta aplankyti už 4 km iš tolo baltuojančią Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią Jūžintuose. Joje vienintelėje Baltijos šalyse yra aštuonios vienuolių celės (dėl apsilankymo susitarti iš anksto).
Sužinok daugiau
Andrius Aleksandravičius
Andrius Aleksandravičius

Žagarės dvaro sodyba

Puošniame didžiuliame parke netoli Latvijos sienos įsikūrusi Žagarės dvaro sodyba lankytojus traukia ne tik nuostabiais rūmais ir įspūdingu ilgaamžiu parku, bet ir jau tradiciniu tapusiu Žagarės vyšnių festivaliu. Kasmet liepos mėnesį dvaro parke koncertuoja žymiausi Lietuvos muzikos atlikėjai, šurmuliuoja turgus. XVI a. pastatytas dvaras išskirtinius bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. Iki šių dienų išliko net 21 dvaro sodybos pastatas, iš kurių garsiausi – seniausias (1770–1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas. XIX a. įkurtas dvaro žirgynas veikia iki šiol.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • preciziškai restauruoti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai yra beveik identiški statytiems XIX a. viduryje. Pamatysite ir atkurtas antikinio stiliaus skulptūras, vėl puošiančias dvaro rūmų terasą;
  • pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha. Manoma, kad senajam parkui gali būti apie 200 metų. Jis išplėstas pagal žymaus XIX a. vokiečių kraštovaizdžio architekto Georgo Frydricho Ferdinando Kuphaldto projektą;
  • specialioje dvaro ansamblio rūmuose įsikūrusio Žagarės lankytojų centro ekspozicijoje sužinosite apie naudingąją iškaseną dolomitą – neatsiejamą Žagarės krašto žemės gelmių dalį;
  • vos 2 km nuo dvaro galėsite aplankyti Žvelgaičio piliakalnį – įspūdingiausią Žagarės ozo dalį, archeologijos ir gamtos paminklą.
Sužinok daugiau
Laimis Kosevičius
Laimis Kosevičius

Baisogalos dvaro sodyba

Baisogalos dvare šiuo metu tęsiamos mokslo ir pažangos kūrimo tradicijos, saugomos nykstančios gyvūnų veislės, o lankytojus sužavi išlikusių dvaro pastatų didingumas ir puošyba. Pirmą kartą Baisogala paminėta XVI a. Nuo 1830 m. dvaras tapo Napoleono armijos pulkininko Juozapo Komaro nuosavybe. Jo vaikaitis Vladislovas XX a. pirmojoje pusėje buvo paskutinis Baisogalos dvaro savininkas ir vienas iš pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Jo darbą tęsia Lietuvos gyvulininkystės institutas, jau daugiau nei prieš 60 metų įsikūręs Baisogalos dvaro pastatuose. Įspūdingas objektas – centriniai dvaro rūmai – baigti statyti tik XX a. pradžioje. Jie yra vieni iš 19 išlikusių ar atkurtų dvaro sodybos ansamblio elementų.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • centrinius rūmus juosia parkas, kuris tiesiog traukia pasivaikščioti. Čia įvairiausių rūšių medžiai supa vingiuojančias alėjas ir siaurus takelius. Parke galėsite apžiūrėti ir išlikusius dvaro vartus, pasigrožėti tvenkiniais;
  • dvaro rūmų interjere pakeri dekoratyvinė autentiška medžio drožyba: gėlių ornamentu drožinėti laiptai, sienų ąžuoliniai paneliai, įvairiais raštais puoštas kambarių parketas;
  • dvare saugomos senosios nykstančios lietuviškos ūkinių gyvūnų veislės, pavyzdžiui, žemaitukų veislės arkliai, vietinės šiurkščiavilnės avys, vietinių veislių galvijai, kiaulės ir žąsys;
  • galėsite apžiūrėti įspūdingo grožio mūrinį Baisogalos dvaro malūną, esantį dvaro parko gale;
  • tai proga apsilankyti muzikos festivalių koncertuose, reguliariai vykstančiose poezijos šventėse, folkloro ansamblių sambūriuose, kasmetinėse gyvūnų parodose;
  • galėsite užkopti į Diauderių piliakalnį, kuris yra apie 5 km nuo dvaro.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Kelmės dvaro sodyba

Įvairiais laikais buvęs kultūros ir švietimo židiniu Kelmės dvaras ir dabar kviečia dalyvauti unikaliose edukacinėse programose ir apžiūrėti ekspozicijas. Viena iš jų – vienintelė Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų etnografiją, buitį, kultūrą ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus kūrybą apie indėnus. Kelmės dvaras vertinamas ne tik dėl eksponatų. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Daugiau nei 300 metų jį valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai. Dvaras garsus ir tuo, kad jame 1831 m. prasidėjo sukilimas prieš carinę Rusiją. Šiandien išlikę devyni XVII–XIX a. pastatai, tarp kurių barokiniai rūmai, vandens malūnas, parkas, spirito varykla, svirnas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dėmesį patraukia dviaukštis bokšto išvaizdos XVII a. vartų pastatas. Pirmo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui;
  • dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose sukaupta daugiau nei 21 tūkst. eksponatų. Jie išdėstyti rūmuose, vartuose ir svirne;
  • savo rankomis galėsite išbandyti lipdytinės keramikos, juostų audimo, odos dirbinių gamybos ir kitų senųjų lietuvių liaudies amatų užsiėmimus;
  • dalyvaudami specialioje edukacinėje programoje turėsite progą pasėdėti vigvame, paragauti kukurūzinių irokėzų paplotėlių ir pasiklausyti pasakojimų apie indėnų gyvenimo papročius;
  • galėsite aplankyti už 8 km esantį Burbaičių piliakalnį, o už 17 km pamatyti trečią pagal dydį Lietuvoje riedulį – Kriaučiaus akmenį.
Sužinok daugiau
Algirdas Kotrimas
Algirdas Kotrimas

Kurtuvėnų dvaro sodyba

Kurtuvėnų regioniniame parke įsikūręs dvaras vertinamas dėl puoselėjamų kultūrinio paveldo ir žirgininkystės tradicijų – čia veikiančiame Gyvajame žirgo muziejuje lankytojai gali ir pajodinėti žirgais, ir pasivažinėti karieta. Dvaras žinomas nuo XV a., tačiau suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai. Tuo metu buvo pastatytas ir vienas iš ilgiausiai išlikusių dvaro elementų – barokinės formos svirnas. Tai Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. Be svirno, autentiškai atkurtą dvaro sodybos kompleksą sudaro parkas su tvenkiniais, raudonų plytų oficina, kurioje įsikūrusi regioninio parko direkcija, arklidės, kumetynai, sodininko namas, tvartai, kalvė, ratinė ir virtuvė.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pamatysite, kaip atrodo atkurta XIX a. Pliaterių statyta baliustrada (dekoratyvi terasos užtvara iš vertikalių stulpelių), kuri žymi dvaro rūmų vietą;
  • svirne veikiančioje ekspozicijoje susipažinsite su baroko stiliaus baldais, atkurtais pagal Nagurskių archyve rastus brėžinius;
  • atkurta istorinė parko struktūra. Jame tebežaliuoja senosios liepos, klevai, uosiai, tad yra daug erdvės pasivaikščioti gamtos apsuptyje. Be to, galėsite pažaisti kroketo aikštėje;
  • pasakojama, kad parke gausu „valgomųjų“ sraigių, kurias buvę savininkai neva parsivežę iš užsienio ir užveisę;
  • kasmet dvare vyksta tradiciniu tapęs Klojimo teatrų festivalis;
  • apie 300 m nuo dvaro dangų remia mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurią pastatė Nagurskiai. Šalia jos yra Kurtuvėnų piliakalnis, ant kurio žmonės gyveno dar I tūkstantmetyje prieš Kristų.
Sužinok daugiau
Birutė Simanavičienė
Birutė Simanavičienė

Užvenčio dvaro sodyba

Anksčiau buvęs šviesių ir intelektualių žmonių traukos centru medinis Užvenčio dvaras iki šiol suburia daugybę įvairių sričių menininkų, kurie savo kūriniais atnaujina dvaro parką ir taip nuolat pasiūlo naujų idėjų. Be to, dvare gausu ekspozicijų, pasakojančių apie turtingą krašto istoriją. Nuo XV a. žinomas dvaras matė daug garsių asmenybių. Kadaise jis priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Šiaurės karo metu (XVIII a.) čia lankėsi Švedijos karalius Karolis XII. XIX a. pabaigoje čia gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Paskutinis dvaro šeimininkas buvo Jonas Smilgevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • restauruotame dvaro svirne įsikūręs Užvenčio kraštotyros muziejus, kurio ekspozicijose susipažinsite su krašto istorija, rašytojos Šatrijos Raganos asmenybe ir kūryba;
  • dalyvaudami edukacinėse programose galėsite nusikalti senovinio lito monetą ar monotipijos būdu atsispausti dvaro vaizdą;
  • malūne tradiciškai liepos viduryje vyksta meno pleneras „Užventis ART“, kurio metu sukurti meno kūriniai papuošia dvaro parką;
  • Ventos upės pakrantėje įrengtas sveikatingumo takas, papuoštas tilteliais ir šiuolaikinių menininkų kūriniais. Einant šiuo taku vakare galima grožėtis nuostabiais saulėlydžiais;
  • galėsite pamatyti 16 m aukščio ir 320 cm apimties Martyno pušį, kuri yra apie 10 km nuo dvaro. Vieta, kurioje auga pušis, nuo seno laikoma šventa.
Sužinok daugiau
Adomynės kaimo bendruomenės archyvas
Adomynės kaimo bendruomenės archyvas

Adomynės dvaras

„Pirmyn į praeitį“ – edukacinėje programoje kviečia vienas geriausiai Lietuvoje išlikusių medinių dvarų. Adomynė yra tapusi tikru Kupiškio krašto traukos centru, kurį ypač garsina vietos valgių degustacijos. Bajorišką XIX a. pradžioje iškilusių dvaro rūmų praeitį mena mūrinė arkadų galerija, veranda bei autentiškos interjero detalės: parketas, koklinės krosnys, sienų tapyba. Iš keletą dešimtmečių dvarą valdžiusios bajorų Žurauskių giminės žemę su pastatais 1880 m. nupirko eigulys Adomas Vilėniškis. Paskutinis dvaro šeimininkas buvo labai mylimas ir gerbiamas, todėl vietai prigijo Adomynės vardas. Rekonstruota ir bendruomenės pastangomis atgimstanti dvarvietė iki šiol kartais vadinama „Pono Adomo dvaru“.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • į dvarą daugelį atvilioja žymiųjų Adomynės kaimo bendruomenės kepamų „Pagrabinių“ bandelių, turinčių Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą, kvapas;
  • išgirsite istorijų iš dvariškių gyvenimo, tarp kurių – ir vienu didžiausių to meto skandalų laikomi dvarininko dukters Malvinos Žurauskaitės ryšiai su kunigu Liudviku Jucevičiumi;
  • pasivaikščiosite dvaro parke su medinėmis ir akmeninėmis skulptūromis, Meilės alėja ir šautuvo formos tvenkiniu, kurį, pasakojama, rankomis kadaise iškasė samdiniai;
  • su vaikais keliaujančioms šeimoms dvare siūloma išbandyti lobio paiešką, pasiirstyti tvenkinyje pontoniniu plaustu;
  • šalia dvaro rūmų – dvaro savininko A.Vilėniškio lėšomis 1921 m. pastatyta medinė bažnyčia, gavusi Švč. Mergelės Marijos vardą. Jos kieme yra kryžius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui atminti;
  • dvare yra įsikūręs Kupiškio turizmo ir verslo centras, galintis suteikti daugiau informacijos apie kitus lankytinus objektus bei siūlomas patirtis Kupiškyje ir Kupiškio rajone.
Sužinok daugiau
SkyShot Media&Photo
SkyShot Media&Photo

Palėvenės (Komarų) dvaras

Laiko apkramtyti du mūriniai bokštai, kuriuos jungia arkos, prie Lėvens upės – tarsi paminklas didikų Komarų giminei. Tai – simbolis to, kas liko iš aristokratiško dvaro Kupiškio rajone, kadaise buvusio XVII a. čia iš Padniestrės atsikėlusių Komarų tėvonija. Romantizmo stiliaus rūmai garsėjo žiemos sodu, oranžerija, angliško stiliaus parku, puošniomis salėmis, vertingų knygų biblioteka bei giminės portretų kolekcija. Paskutinio dvaro šeimininko Bogdano Komaro paslėptą archyvą tebesaugo jo vaikaitė, dabartinė dvaro savininkė Nijolė Milaknienė, besirūpinanti dvaru kartu su savo šeima. Dvaras ir dvaro sodyba nuomojami šventėms, renginiams.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • prie dvaro tebeauga iš Kurilų salų B. Komaro atvežtas retas Lietuvoje kurilinis maumedis;
  • tarp išlikusių Palėvenės (Komarų) dvaro pastatų – dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis, arklidės su unikaliomis dolomito kolonomis;
  • išlikę pasakojimai, kad Bogdano Komaro aistra buvo medžioklė ir kelionės. Mylimais jo augintiniais buvo ne tik šunys, bet ir beždžionėlė, nuolat tupėdavusi jam ant peties;
  • kitas žymus lankytinas objektas Lėvens upės slėnyje – Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Vienuolyne yra mokęsis vėliau žymiu tapęs architektas Laurynas Gucevičius. Atkurtame vienuolyno svirne vyksta edukacinės programos apie vienuolių gyvenimo būdą, virtuvę;
  • netoli dvaro galima apžiūrėsite geologinį paminklą – dolomitų atodangą. 3 m aukščio Stirniškių atodanga yra 40 m ilgio ir atveria uolienos sluoksnius.
Sužinok daugiau
Rokiškio TIC
Rokiškio TIC

Salų dvaras

Ar žinojote, kad Trakų pilis nėra vienintelė Lietuvoje, pastatyta saloje? Rokiškio rajone, didžiausioje Dviragio ežero saloje, jau ne vieną šimtmetį skaičiuoja Salų dvaras. Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai. Vėlesniu Tyzenhauzų valdymo laikotarpiu pro puošnų dvaro kolonų portiką rinkdavosi svečiai į prabangiausias to meto puotas, skambėjusias visoje Lietuvoje. Dabartiniu metu Salų dvare veikia kultūros ir laisvalaikio rezidencija, Rokiškio tautodailininkų darbų parduotuvė, restoranas, siūlomos nakvynės paslaugos, organizuojamos stovyklos vaikams.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • tarp dvare vykdomų edukacijų – tapyba šokoladu, ypatingo morkų šokolado ar saldainių karvučių gaminimas, kurio metu susipažinsite su šių karamelinių saldumynų gamybos istorija Rokiškio krašte;
  • Radvilų laikais Salos garsėjo žvėrynu ir laisvėje gyvenusiomis meškomis, o šiandien dvaro žvėrynėlyje – alpakos, stručiai, poniai, žirgai;
  • dvaro parkas laikomas vienu seniausių parkų Lietuvoje, pradėtas kurti dar XVI a.;
  • į Salų dvarą veda ir lietuviško kino maršrutas. Čia buvo filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“ su Rolandu Kazlu viename iš pagrindinių vaidmenų. Tarp lokacijų galima atpažinti dvaro erdves, maudyklas Dviragio ežere, medinę XIX a. Šv. Kryžiaus bažnyčią;
  • Rokiškio krašte – ir daugiau dvarų istorijų. Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo dvarų maršrutą „Kelionė po 12 dvarų“. Jame – Rokiškio, Ilzenbergo, Salų, Gačionių ir kt. dvarų sodybos.
Sužinok daugiau
Baltic Locations
Baltic Locations

Akmenėlių dvaras

Iš lauko akmenų prieš du šimtmečius pastatytas dvarelis su tvartu, svirnu, klojimu bei įspūdingu parku buvo Pakruojyje šeimininkavusių baronų fon der Ropų nuosavybė. Dabar Akmenėlių dvaras – Editos Aperavičienės, 2007 m. įsigijusios ir atrestauravusios kompleksą, rankose. Pati savininkė svetingai sutinka atvykusius, praveda ekskursiją po gyvenimui prikeltą dvarą ir grožio oaze paverstą sodą. Čia organizuojami kultūriniai renginiai, pašnekesių popietės, minimos šventės.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • viename iš dvaro ūkinių pastatų kuriamas muziejus iš Pakruojo kilusiam Stasiui Ušinskui – tapytojui avangardistui, vitražistui, lėlių teatro Lietuvoje pradininkui, pirmojo marionečių garsinio filmo „Storulio sapnas“ autoriui, užpatentavusiam savo marionetes JAV. Ekspozicijoje apžiūrėsite jo asmeninius daiktus, meno kūrinius, darbo įrankius;
  • vienas iš įdomių eksponatų – „Meniu a la Ušinskis“. Iš jo galima sužinoti mėgstamiausius menininko patiekalus: kava „kolboj“, silkė su svogūnais ir actu, barščiai, „bulkutės“ su varške ar mėsa, kepta žuvis, ypač vandens gyvatėlės nėgės. Vietoj saldumynų – juoda duona su cukrum;
  • menininkui atminti ir jo palikimui įamžinti Akmenėlių dvaro sode atidengta skulptūra „Marionetė arkliukas“. Užrašas ant lentelės byloja: „Tik iš širdies kylantys dalykai amžini ir tvarūs. Didžiam Žiemgalos sūnui, Stasiui Ušinskui atminti. Semper Verum“. Jos autorius – skulptorius Danielius Sodeika.
Sužinok daugiau
Virginijus Mankus
Virginijus Mankus

Pakėvio dvaras

Kas bendro tarp žymiausios lietuviškos legendos apie Jūratę ir Kąstytį bei Pakėvio dvaro Kelmės rajone? Pasirodo, dvare gimęs ir augęs Liudvikas Adomas Jucevičius, vėliau tapęs pirmuoju Žemaitijos kraštotyrininku ir etnografu, pirmasis papasakojo minėtą legendą lenkiškoje enciklopedijoje 1836 m. Nors Pakėvio dvaras žinomas nuo XVII a., jo centriniai rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė buvo pastatyti apie 1900 m. Dabartiniai dvaro savininkai pastatus rekonstravo ir atvėrė lankymui bei renginiams. Čia dirba viešbutis, restoranas, dvaro svirne organizuojamos parodos, koncertai. Dvare saugomos išlikusios senos nuotraukos su buvusiais šeimininkais, atrestauruotas senasis koklinis židinys.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro teritorijoje ir centriniuose dvaro rūmuose rengiamos ne tik pažintinės ekskursijos, bet ir patyriminės ekskursijos su vyno degustacija vyno rūsyje, taip pat ekskursijos vaikams su raganaitės personažu;
  • dvaro teritorijoje pasivaikščiosite, paplaukiosite valtele ar vandens dviračiu, užsisakysite fotosesiją;
  • Pakėvio dvarą supančiuose tvenkiniuose veisiami upėtakiai, karpiai, eršketai. Jų patiekalų galima paragauti užsisakius „Žuvies patiekalų degustaciją“. Mėgstantys žvejybą gali apsistoti žvejo namelyje-pirtyje, sudalyvauti edukaciniame užsiėmime-protmūšyje „Pagauk – gauk žuvį“;
  • Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras per 6,5 val. siūlo automobiliu aplankyti penkis krašto dvarus: Pakėvio, Beržėnų, Kelmės, Pagryžuvio ir Tytuvėnų dvarvietę.
Sužinok daugiau
Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinio amatų centro nuotraukų archyvas
Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinio amatų centro nuotraukų archyvas

Kuršėnų dvaras

Edukacija-degustacija „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“ – viena iš gausių edukacijų, siūlomų mediniame Kuršėnų dvare Šiaulių rajone. Vyniotinio skonis, Žemaitijos pievų žolelių aromatas, dvariška arbatėlė bei Kuršėnų praeitis nepalieka abejingų. Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Nuo 1631 m. iki Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Gruževskių giminei. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai. Kuršėnų dvaro sodybos rūmuose, pastatytuose 1812 m. ir rekonstruotuose XX a. pr., yra išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, durys. Čia šiuo metu veiklą vykdo ir į ekskursijas susipažinti su dvaru kviečia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • be Kuršėnų dvaro sodybos rūmų yra išlikusi oficina, karvidė, arklidė, kumetynas ir dalis parko. Jo puošmena – Ventos upės senvagėje suformuotas tvenkinys. Parke tebekeroja liepų alėja, yra bukų, kaštanų, maumedžių;
  • dvaro siūlomų edukacijų sąraše – vilnos vėlimas, lipdymas iš molio, kiaušinių dažymas vašku, juostų pynimas, medžio drožyba ir kiti tradicinių lietuvių liaudies amatų užsiėmimai. Galima užsisakyti ekskursiją „Kuršėnų istorijos lobynai“ ar kitas ekskursijas, nukeliančias į dvaro praeitį;
  • apžiūrėsite 5 tūkst. kalendorių kolekciją, kuri primena reikšmingą istoriją – Kuršėnuose gyveno ir mirė pirmojo lietuviško kalendoriaus sudarytojas ir leidėjas Laurynas Ivinskis. Jam 2020 m. Kuršėnų dvaro parke buvo pastatyta medinė Egidijaus Žilinsko skulptūra.
Sužinok daugiau
Liudas Masys
Liudas Masys

Jakiškių dvaras

Apsilankiusiųjų atgimusiame Jakiškių dvare Joniškio rajone nuomonės sutampa – čia kiekviena kertelė verta fotografijos. Dvare preciziškai išsaugota sienų, grindų, lubų, durų, langinių bei palangių autentika. Dėl romantiškos praeities atmosferos dvarą yra itin pamėgę jaunavedžiai – čia organizuojamos šventės, renginiai, yra kelios dešimtys nakvynės vietų. Dvaras yra privatus, tačiau norintiems savininkė Meilė Zaleckienė aprodo teritoriją, papasakoja aristokratiškos istorijos nuotrupas apie XIX a. čia rūmus stačiusį baroną Joną Koškulį, jo žmoną Olgą, Pakruojo dvaro savininko Hermano fon Ropo dukrą, tris jų vaikus, vaismedžių sodą ir parką su liepų alėja.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvariško gyvenimo Jakiškiuose fragmentai yra užfiksuoti senosiose nuotraukose, kurias dabartinei dvaro valdytojai perdavė baronų Koškulių palikuonys. Jose galima pamatyti žirgų traukiamas roges, dvare vykusias šventes ar net ponios Olgos prijaukintą stirną;
  • pagal vietinių prisiminimus identifikuotos dvaro patalpų istorijos. Pirmame aukšte – pono kambarys, kurį kadaise puošė milžiniški veidrodžiai ir medžioklės laimikių iškamšos, gąsdinusios vaikus, tarnų koridorius, dvaro holas su krosnimi ir puošniais laiptais. Antrame aukšte – ponų miegamieji, svetainė, valgomasis, šokių salė. Įdomu, kad visose menėse galima atpažinti ir XIX amžiaus, ir sovietmečio ženklus;
  • Jakiškių dvaras yra įamžintas ir kino juostose. Čia filmą „Sinefilija“ kūrė režisierius Algimantas Puipa. Olegas Šurajevas ir Saulius Baradinskas dvarą pasirinko kaip juostos „Grąžinti nepriklausomybę“ filmavimo lokaciją;
  • Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Jakiškiuose siūlo aplankyti dar vieną išskirtinį objektą – Šv. Ignaco Lojolos (Maironių) koplyčią, statytą XVIII a. Ji yra įtraukta į Lietuvos medinės architektūros lobyną. Šalia koplyčios išlikęs pagoniškas aukuras – dubeniuotasis akmuo.
Sužinok daugiau
Kėdainių TVIC
Kėdainių TVIC

Paberžės dvaras

Medinukas su puošniu prieangiu Kėdainių rajone – svarbus dalyvis 1863 m. sukilimo istorijoje. Dvaro statytojas vokiečių kilmės baronų Šilingų palikuonis Stanislovas Šilingas buvo aktyvus sukilimo norint išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų rėmėjas, todėl sukilimą numalšinus buvo ištremtas. O Paberžėje kunigavęs Antanas Mackevičius pirmasis Kauno gubernijoje suorganizavo sukilėlių būrį, vadovavo jam, kol pateko į nelaisvę ir buvo pakartas. Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Šiems istoriniams įvykiams atminti Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Jame galima daugiau sužinoti apie A. Mackevičiaus gyvenimą, pamatyti išsaugotus jo asmeninius daiktus. Muziejuje vyksta renginiai, skaitomos paskaitos.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • Kėdainių krašto muziejus, kuriam priklauso 1863 m. sukilimo muziejus, kviečia ir į temines edukacijas, kurių metu lankomos su sukilimu susijusios vietos, žiūrimas filmas apie sukilimą, sprendžiami kryžiažodžiai, skaitomi sukilėlių laiškai;
  • 1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicijos dalis – ir 65 muziejaus surinktų bei restauruotų žibalinių lempų kolekcija. Čia pristatomas ir vienas iš žibalinės lempos išradėjų – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukoševičius;
  • dvaro parke gausu sukilėlių atminimui skirtų medinių skulptūrų, yra supiltas kalnelis su 250 akmenų (tiek sukilėlių A. Mackevičius išsivedė iš Paberžės), senosiose Paberžės kapinaitėse galima aplankyti sukilėlių kapus;
  • sudegus Paberžės dvarininkų Šilingų XVIII a. pab. iniciatyva netoliese dvaro pastatytai medinei bažnyčiai, jos vietoje Stanislovo Šilingo fundacijų dėka iškilo dabartinė Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Ją ypač išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Bažnyčią puošia liaudies meistrų kūriniai, o taip pat žymaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altorius;
  • įdomu, kad 1863 m. sukilimo muziejuje kasmet vyksta Rainerio Marijos Rilkės poezijos skaitymai. Šį poetą itin mėgo Tėvas Stanislovas, išvertė jo „Valandų knygą“;
  • Paberžė yra piligrimų kelyje „Camino Lituano“. Ją aplankyti galima keliaujant piligrimų kelio maršrutais Vadaktai-Paberžė (20,1 km), Paberžė-Kėdainiai (31,9 km).
Sužinok daugiau
Draugiška fotografija
Draugiška fotografija

Dautarų dvaras

Į dvarą – asmeniniu geležinkeliu ir prabangiu nuosavu vagonu. Taip XX a. pr. keliavo Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino dukra Marija, kurios vyras Borisas fon Bockas buvo Dautarų dvaro Mažeikių rajone valdytojas. Iki šiol čia išlikusi mūrinė geležinkelio stotelė. Vėliau dvaras priklausė Nasvyčių šeimai, kuri Dautaruose leisdavo vasaras. Sovietų okupacijos metu dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta mokykla. Dautarų renesansas prasidėjo jam patekus į dabartinių savininkų – Antano ir Gražinos Juknevičių – rankas. Istorizmo bruožų turintys raudonų plytų rūmai buvo restauruoti, svirne įkurtas amatų centras, kumetyne – svečių namai, atkurtas parkas su liepteliu į Meilės salą, vedamos ekskursijos su gidu.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • tarp išsaugoto autentiško interjero elementų – palangės, langų staktos, karnizai, rozetės, laiptai. Dvare galima susipažinti ir su „vidiniu fachverku“ – išlikusiu vokiečių meistrų mediniu karkasu, kuris buvo padengtas mūru;
  • Dautarų dvare yra buvusi plytinė, kurioje ir išdegtos dvaro pastatų plytos. Beje, jos buvo panaudotos ir kito Mažeikių rajono dvaro – Renavo – statybai;
  • kambariai dvaro rūmuose pavadinti parko gėlių, o kumetyne – parko medžių vardais. Vieno iš dvaro kambarių pavadinime yra Undinės vardas. Aktorė bei Lietuvos radijo diktorė Undinė Nasvytytė su tėvais ir broliais čia leisdavo vaikystės vasaras. Jos prisiminimai padėjo dabartiniams savininkams tiksliau atkurti dvaro menes;
  • galimai medinis dvaras dabartinio mūrinio Dautarų dvaro vietoje netoli Latvijos sienos stovėjo jau XIII a. ir padėjo žemaičiams atremti kryžiuočių puolimus.
Sužinok daugiau
Iveta Bajorinaitė, Jonavos TIC
Iveta Bajorinaitė, Jonavos TIC

Žeimių dvaras

Dvaras – kaip meno kūrinys. Taip Žeimių dvarą Jonavos r. vertina dabartinis jo savininkas menininkas bei restauratorius Domas Noreika. Žeimių dvaras laikomas vienu ryškiausių vėlyvojo klasicizmo laikotarpyje susiformavusių ansamblių. Nuo XVIII a. iki pat Antrojo pasaulinio karo jo valdytojai buvo Kosakovskiai, kurie ir rekonstravo senuosius dvaro rūmus, suteikdami jiems dabartinę išvaizdą. Prieš juos čia šeimininkavo Medekšos ir kitos giminės. Išliko tik labai maža dalis autentiško dvaro interjero – didikų epochos atspindžius ištrynė sovietmetis. Šiandien dvare veikia Aikas Žado laboratorija, kurioje vyksta kultūriniai renginiai, galima užsisakyti ekskursiją su gidu sodybos teritorijoje bei rūmuose.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • nematomo žmogaus biblioteka – taip pavadintas neišlikusios Žeimių dvaro sodybos bibliotekos interjero interpretavimo projektas, žaidžiant su istorinėmis archeologinėmis detalėmis. Pavyzdžiui, ant sienų ištapytos kaminuose rastos gyvūnėlių mumijos;
  • dvaro puošmena – rytinėje jo pusėje, vidiniame kieme, XX a. pr. pristatyti neobarokiniai laiptai su baliustradomis ir centriniu elementu liūtu. Rekonstruodamas dvarą bei laiptus, kuriais Kosakovskiai galėdavo nusileisti tiesiai į sodą, D. Noreika stengiasi išsaugoti senąsias statybines medžiagas įvairiais eksperimentavimo būdais – su bakterijomis, dilgėlių milteliais ir pan.;
  • netoli dvaro išlikusi Žeimių koplyčia yra vadinama Sukilėlių koplytėle, nes mena Medekšų laikus ir jų dalyvavimą Baro konfederacijoje. Koplyčia yra pavaizduota ir Žeimių herbe;
  • Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios šventoriuje galima aplankyti Žeimių dvaro savininkų Kosakovskių koplytėlę.
Sužinok daugiau
Barborlaukio dvaras
Barborlaukio dvaras

Barborlaukio dvaras

Barborlaukio dvare Jonavos rajone – prezidentinės istorijos atspindžiai. Išlikusioje juodai baltoje fotografijoje – Antano Smetonos ir jo žmonos, 1935 m. dalyvaujančių sūnaus Juliaus vestuvėse su Birute Nasvytyte, Barborlaukio dvare, veidai. Pasakojama, kad prezidentas mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną. Tikėtina, kad medinis dvaras Barborlaukio vardą gavo dar XIX a. Pasakojama, kad pavadinimas dvarui buvo suteiktas tuometinio jo savininko Konstantino Dragato motinos Barboros garbei. Paskutiniai dvaro savininkai buvo Nasvyčiai. Dabar jis – Rasos ir Artūro Remenčių rankose. Barborlaukis atviras visiems, norintiems dvaro aplinkoje surengti šventę, suorganizuoti renginį.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • išlikusios autentiškos dvaro detalės – skliautinis rūsys, kolona, medinių sienų fragmentai. Verta atkreipti dėmesį į dvaro kieme atvykusius pasitinkančią meškų šeimyną – ji buvo atkurta pagal nuotraukose užfiksuotą praeityje dvare stovėjusią skulptūrą;
  • dvaro SPA įrengta sauna, garinė pirtis, sūkurinė vonia, taip pat galima pasivaikščioti sutvarkytame dvaro parke, apžiūrėti čia auginamas alpakas;
  • Jonavos turizmo informacijos centras intriguoja, kad be Šveicarijos gyvenvietės, kurioje yra Barborlaukio dvaras, rajone galima rasti ir daugiau „Europos vietų“: Paryžiaus, Londono, Venecijos kaimus.
Sužinok daugiau
Dainius Vytas
Dainius Vytas

Taujėnų dvaro sodyba

Kadaise kunigaikščių Radvilų rezidencija buvęs dvaras šiandien lankytojų dėmesį traukia didingais rūmais su dorėninėmis kolonomis puoštu fasadu ir vieninteliu Lietuvoje išlikusiu trijų aukštų mediniu svirnu – grūdų sandėliu, kuriam daugiau nei 250 metų. Nors dvaras minimas nuo XVI a., dabartinius išlikusius klasicistinius dvaro rūmus ir angliško stiliaus parką XIX a. pradžioje suprojektavo italų kilmės architektas Pietras de Rosis. Šį projektą užsakė tuomet Taujėnus valdęs grafas Benediktas Marikonis, gavęs dvarą kaip žmonos kraitį po 1785 m. įvykusių vedybų su Marija Radvilaite. Dvaro rūmai ir rūsiai išliko iki šių dienų, o karų ir pokario metais sunaikintas rūmų interjeras šiandien yra atkurtas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • rūmai pastatyti aukščiausioje parko vietoje, tad nuo vakarinės pusės atsiveria įsimintina tvenkinių panorama;
  • Taujėnų dvaro naujiena – teatralizuotos ekskursijos su kunigaikščiu Konstantinu Radvila;
  • galėsite apžiūrėti svarbiausią parko akcentą – koplytėlę su Marijos statula. Ji pastatyta toje vietoje, kur Radvilų laikais taip pat stovėjusi Lurdo Dievo Motinos koplytėlė;
  • paslaptimis vilioja bauginančia aura apgaubtas, „Pekluže“ pravardžiuojamas rūsys: čia buvo baudžiami prasižengę baudžiauninkai;
  • dvaro žvėrynėlyje gausu įvairiausių paukščių – nuo ančių iki povų su margaspalvėmis uodegomis. Paukščius ypač mėgo Radvilos – didžiajame tvenkinyje priešais dvarą laikė gulbes;
  • dvaro parke įrengtos poilsiavietės, lankytojai kviečiami savarankiškai piknikauti;
  • vos už 800 m stovi Taujėnų bažnyčia, kuri primena Vilniaus arkikatedrą ir yra vadinama jos dukterimi.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Užugirio (A.Smetonos) dvaro sodyba

Prie Lėno ežero kranto prisiglaudęs dvaras dvelkia ramybe, romantišką nuotaiką kuriančiu kraštovaizdžiu ir kviečia susipažinti su pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos asmenybe. Dvaro istorija prasideda 1934 metais, kai 60-ojo jubiliejaus proga nuspręsta Prezidentui tėviškėje padovanoti ūkį. Po metų A. Smetonai buvo nupirktas 80 ha žemės sklypas, o dar po poros metų savo lėšomis jis pasistatė rūmus. Jie pokario laikotarpiu buvo paversti ligonine. Šiandien atvykę į Užugirį aplankysite atkurtuose dvaro rūmuose veikiantį A. Smetonos muziejų, oficinos pastatus, buvusio kumetyno, karvidės pastatą.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dalyvaudami rūmuose vykstančiose originaliose edukacinėse programose sužinosite, kokius valgius mėgo A. Smetona, galėsite išsikepti meduolių pagal jo žmonos Sofijos receptą ar duoniukų pagal sesers Julijos receptą;
  • pajausti A. Smetonos laikų dvasią galėsite ir senovinėje mokykloje, kur žinias patikrinusi mokytoja įteiks mokyklos baigimo pažymėjimą;
  • kasmet rugpjūčio mėnesį dvare švenčiamos Smetoninės – Smetonos gimtadienis. Ši šventė kaskart bent trumpam nukelia į tarpukarį – atmosferą kuria to laikmečio drabužius vilkintys šventės svečiai, muzika, pramogos ir smetoniški valgiai;
  • pavažiavę vos 30 km nuo A. Smetonos dvaro, pasieksite jaukų Ukmergės senamiestį su vieninteliu Lietuvoje apšviestu piliakalniu, pritaikytu lankytojams su judėjimo apribojimais.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Burbiškio dvaro sodyba

Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį traukia stilingi Burbiškio dvaro rūmai. Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinyje įsikūręs dvaras tarsi susilieja su parku ir dvelkia išpuoselėta ramybės oaze. XIX a. viduryje Lietuvos ir Lenkijos didikų Venclovavičių pastatyti dvaro rūmai – vėlyvojo klasicizmo epochos perlas. Nepakartojamą dvaro žavesį lankytojams atskleidžia atkurta to laikmečio architektūra, interjeras, išlikę židiniai, kuriuos galite pamatyti tik šiame dvare ir Lietuvos prezidento rūmuose. Šiandien dvaro sodybą sudaro restauruoti rūmai su parku, oficina, tvartu ir kumetynu.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • ekskursijų metu ne tik aplankysite dvaro kambarius bei sales su atkurta autentiška sienų tapyba, bet ir pasiklausysite dvariškių gyvenimo istorijų, pakilsite į apžvalgos bokštą, o dvare veikusios pradinės mokyklos suole galėsite prisiminti, ar buvote pavyzdingas mokinys;
  • galėsite užsukti į prašmatnų Cigarų kambarį, dekoruotą medžioklės trofėjais ir iš autentiškų detalių surinktu parketu;
  • angliško stiliaus parkas, kuriame išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių ir krūmų, Venclovavičių giminės kurtos skulptūros, puikiai tinka lėtam pasivaikščiojimui;
  • vos už 5 km nuo dvaro rasite 15 m aukščio Rubikių ežero apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria ežerų panorama, o už 8 km – Anykščių miestą ir turistų ypač mėgstamą Medžių lajų taką.
Sužinok daugiau
Evaldas Lasys
Evaldas Lasys

Alantos dvaras

Kadaise prabangus dvaras šiandien ne tik puoselėja praeities paveldą, bet ir pristato žinomų šiuolaikinių menininkų kūrinius. 1853 m. didikai Pac-Pomarneckiai Alantoje iš mūro ir akmens pastatė itališko stiliaus vasaros rezidencijos rūmus. Pasakojama, kad rūmų kolonoms marmuras pirktas Suomijoje ir iš Klaipėdos atgabentas jaučiais. Klestėjimo laikais dvaras buvo sudarytas iš 34 pastatų ir tviskėjo prabanga. Kažkada čia buvo sukaupta viena rečiausių Europoje porceliano kolekcijų. Liudviko XV stiliumi buvo įrengtas kambarių interjeras, taip pat kinų stiliaus arbatos kambarys su keramikos kolekcija. Dabar sodybą sudaro 12 atkurtų dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir vandens telkinių sistema.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvare yra išlikusių originalių kelių šimtų metų senumo baldų, o antro aukšto patalpose – autentiškas XIX a. dvaro parketas;
  • atstatytas ir lankytojams atvertas 4 aukštų dvaro bokštas;
  • nuolat puoselėjamas dvaro parkas, kuriame galima jaukiai pasivaikščioti;
  • eksponuojamos senųjų Alantos dvaro paveikslų, porceliano ir baldų kolekcijos nuotraukos iš XX a. pradžios;
  • net 8 dvaro salėse galima susipažinti su išskirtine dailininko Vaidoto Žuko 189 kūrinių kolekcija – mineralinės tapybos darbais, koliažais, glazūruotais reljefais, juvelyriniais darbais;
  • II dvaro aukšte 2019 m. įkurtas iš Alantos krašto kilusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus;
  • galima užsisakyti kavos ar arbatos edukaciją iš antikvarinių porceliano puodelių;
  • dvare turėsite galimybę pavartyti 37 Bostono enciklopedijos tomus. Tai - vienas išsamiausių informacijos šaltinių apie Lietuvą;
  • vos už 3 km esančioje Alantoje išvysite bokštais dangų remiančią Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, sinagogą, žydų smuklę.
Sužinok daugiau
Paliesiaus dvaro archyvas
Paliesiaus dvaro archyvas

Paliesiaus dvaro sodyba

Kadaise išgriautas beveik iki pamatų, šiandien dvaras garsėja kaip sveikos gyvensenos propaguotojų prieglobstis, kur neegzistuoja kasdienybės triukšmas. Čia ne tik prisimenamas judėjimo džiaugsmas, bet verda ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Pirmieji dvaro savininkai XVII a. buvo didikai Tyzenhauzai, o pats dvaro ansamblis suformuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. Dabar bene labiausiai dėmesį traukia restauruotas dvaro prižiūrėtojo namas, pastatytas iš akmens riedulių. Pasagos formos buvusi arklidė tapo koncertų sale, kurios pasididžiavimas – itin retas fortepijonas. Išlikusių pamatų vietoje atkurtame ūkiniame pastate įrengta kepyklėlė, veikia ir atkurta dvaro ledainė.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • stebina unikalus pastatas „Pasaga“ – tai stambūs akmeniniai senųjų arklidžių sienų fragmentai, apgaubti didžiule stiklo konstrukcija, stogas apželdintas lauko augalais. Pasagos formos akmens mūras sukuria ypatingą akustiką, todėl „Pasagoje“ dažnai vyksta muzikos vakarai;
  • čia tikras rojus mėgstantiems judėti – parke nutiesti skirtingo ilgio vaikščiojimo takai, dengti specialia danga. Miške, šalia dvaro, įrengta 10 km ilgio pasivaikščiojimo trasa;
  • žiemą slidinėjama, vyksta populiarūs orientaciniai žygiai, mokomasi pažinti lauko vaistažoles, austi senovinėmis staklėmis, krosnyje kepti bandeles.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Liubavo dvaro sodyba

Šiandien apie dvaro praeitį byloja restauruotas akmeninis dvaro malūnas ir jame saugomi autentiški kelių šimtų metų radiniai. 2012 m. Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių – jam suteiktas „Europa Nostra“ apdovanojimas. Daugiau kaip 500 m. istoriją menantį dvarą valdė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir didikai: Goštautai, Žygimantas Augustas, Mikalojus Radvila Rudasis, Tyzenhauzų, Tiškevičių, Slizienių šeimos. Iš klestėjimo laikų išlikę dalis pastatų ar jų fragmentų. Be malūno, taip pat restauruoti XVIII a. baroko architektūros oficinos ir oranžerijos pastatai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • muziejaus ekspozicijoje saugomi įdomūs autentiški Liubavo dvaro daiktai: ne pirmą šimtmetį skaičiuojantys stalas ir veidrodis, 1857 m. originalus akvarelinis dvaro planas, 1705 m. Stepono Slizienio herbinė portjera;
  • dvaro malūne galėsite pamatyti keliolika gamybos procesų: nuo grūdų, medienos, metalo apdorojimo iki elektros gamybos;
  • stebina unikalus malūno statybos būdas: didžiuliai akmens luitai meistriškai sudėlioti be jokios rišamosios medžiagos. Čia taip pat išsaugota ir restauruota originali malūno turbina, transmisija;
  • verta aplankyti apie 14 km nuo dvaro nutolusį turistų pamėgtą meno muziejų po atviru dangumi Europos parką. Kaip ir Liubavo dvaro malūną-muziejų, Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Medininkų pilis

Didžiausia LDK gardinė (aptvarinė) pilis lyg amžinas sargybinis stovi vaizdingoje lygumoje vos už 30 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Mūrinėmis sienomis apjuosta Medininkų pilies teritorija siekia apie 2 ha, o pagrindiniame bokšte pasitinka 5 aukštuose veikiančios muziejaus ekspozicijos. Savo struktūra pilis panaši į Baltarusijoje esančias Lydos ir Krėvos pilis. Manoma, kad Medininkų pilis buvo pastatyta XIV a. pradžioje, valdant LDK kunigaikščiui Gediminui. Tvirtovėje ne kartą buvo apsistojęs ir LDK kunigaikštis Vytautas Didysis. Viduramžiais šalį nuo priešų gynusią pilį sudarė keturi bokštai, o šiuo metu yra likęs 30 m aukščio pagrindinis bokštas, vadinamasis donžonas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pilyje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių metu galėsite susipažinti su senovės lietuvių religija, pinigų gamyba, pasimokyti šaudyti lankais;
  • ekspozicijose pristatomi senoviniai ginklai, sidabro dirbiniai, Prezidento Algirdo Brazausko medžioklės trofėjai ir medžioklinių peilių kolekcija, archeologiniai radiniai;
  • muziejuje eksponuojamas dailininko profesoriaus Giedriaus Kazimierėno paveikslas „Žalgiris, arba Rūstybės diena“ (2012 m.), kuris pateikia originalią garsaus mūšio viziją;
  • teminių gyvosios istorijos renginių metu galėsite pamatyti inscenizuojamą pilies apgultį ir viduramžių kovas;
  • vaizdingas pilies kiemas – puiki vieta iškylauti ir pailsėti nuo miesto šurmulio;
  • maždaug 2–3 km atstumu nuo pilies iškilę du aukščiausi Lietuvos taškai – Aukštojo ir Juozapinės kalvos.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Jašiūnų dvaro sodyba

Visi, kam teko lankytis puošniame Jašiūnų dvare, pirmiausia mini originalios kompozicijos dviaukščių rūmų fasadą. Jam ištaigingumo suteikia keturių toskaninių kolonų portikas, kurį fotografijose įamžina kone kiekvienas dvaro lankytojas. XV–XVIII a. dvaras priklausė Lietuvos didikų Radvilų giminei. Sovietinės okupacijos metais dvaras buvo virtęs ligonine, gimdymo namais ir net kepykla. Tačiau po restauracijos jis vėl suspindo savo grožiu. Intriguoja ne tik dvaro rūmų išorė, bet ir vidus su savitu vėlyvojo klasicizmo stiliaus dekoru. Išlikusi ir oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • galėsite grožėtis rūmų interjeru: į antrą aukštą veda platūs paradiniai laiptai, daugelyje patalpų – veidrodiniai skliautai, gausu įvairių išlikusių XIX a. puošybos elementų;
  • pamatysite XIX a. etninės architektūros statinį – medinį svirną;
  • daug erdvės romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjams – vinguriuojantys takai driekiasi po didžiulį Jašiūnų parką;
  • dvaras buvo vienas svarbiausių XIX a. kultūros centrų Vilniaus krašte. Čia lankėsi garsus lenkų poetas Julijus Slovackis, daug kitų įžymių tos epochos veikėjų;
  • galėsite aplankyti vos už 2 km stovinčią vienabokštę XX a. Jašiūnų Šv. Onos bažnyčią, už 12 km šalia Merkio esančią vietovę, kur buvo įsikūrusi Paulavos respublika, – vienintelė to meto Europos miniatiūrinė (3 ha ploto) valstybė, kuri gyvavo 1769–1795 m.
Sužinok daugiau
V.Ščiavinskas
V.Ščiavinskas

Siesikų dvaras

Ukmergę juosiančio aštuonių dvarų žiedo pažiba – Siesikų dvaras. XVI a. pilis prie Siesikų ežero turėjo šaudymo angas sienose, gynybinius pylimus, vandens pripildytą griovį. XVIII a. pabaigoje dvarą įsigijo Konstantinas Daugėla, vėliau jo anūkas pilį rekonstravo, paversdamas ją klasicistinio stiliaus rūmais. Čia jis įrengė paveikslų galeriją, biblioteką, ginklų muziejų, parką, todėl Siesikų dvaras tapo vienu puošniausių dvarų visoje Lietuvoje. Dabar jis priklauso Ukmergės kraštotyros muziejui. Rūmai restauruojami, tačiau juose, esant galimybei, vedamos ekskursijos.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • Siesikų dvaras vadinamas vienu mistiškiausių dvarų. Čia pamatysite paslaptingus Saulės fenomenus saulėgrįžų ir lygiadienių metu, išgirsite legendas apie aukojamą juodą kiaulę bei požemius po ežeru. O galbūt pavyks pamatyti užmūrytos bokšte kunigaikštienės vaiduoklį, naktimis tebesiblaškantį prie ežero;
  • pilyje apžiūrėsite išlikusios sienų tapybos fragmentus – 12-os mėnesių darbų kalendorinį ciklą, XVII a. nupieštas pagal garsaus italų meistro Antonio Tempesta graviūras, paslaptingus antikinių mitų siužetus, seniausią šuns atvaizdą Lietuvoje, pirmosios šeimininkės maldyklą miegamajame, senąsias grindų plyteles, patranką;
  • šalia dvaro stovi neoklasicistinio stiliaus 1904 m. pastatyta mokykla. Čia ne tik mokėsi dvaro šeimininko vaikai, bet ir apsistodavo svečiai.
Sužinok daugiau
Ukmergės kraštotyros muziejus
Ukmergės kraštotyros muziejus

Vaitkuškio dvaras

Etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis, Napoleono Bonaparto munduras bei imperatoriaus rašytas laiškas – tokių istorinių relikvijų namais buvo Vaitkuškio dvaras Ukmergės rajone. Jį nuo XVIII a. valdė grafai Kosakovskiai. Mykolas Kosakovskis čia įkūrė šeimos rezidenciją, gausią biblioteką. Jo įpėdiniai dvarą perstatė – 1856-1862 m. Vaitkuškis įgavo neogotikinio stiliaus bruožų ir išsiskyrė puošniais bokštais, dantytais mūrais. Per karus dvaras buvo nuniokotas, jo knygų, paveikslų, baldų ir kitų vertybių kolekcijos išgrobstytos. Iki mūsų dienų išlikęs bokštas ir oranžerijos fragmentai priklauso privačiam asmeniui, tačiau čia vyksta ekskursijos, renginiai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • buvusią dvaro didybę liudija daugybė išlikusių nuotraukų, nes vienas iš jo savininkų grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis aistringai domėjosi fotografija, dvare buvo įkūręs fotoateljė ir, pasakojama, nei vieno svečio neišleisdavo be nuotraukos. Autentiškų dvaro nuotraukų albumai saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune bei Varšuvoje;
  • XVIII a. už 1 km nuo dvaro Mykolas Kosakovskis inicijavo mūrinės Pašilės Šv. Barboros bažnyčios statybas. Sklido legendos, kad joms paskyrė dvaro žemėse iškastą lobį;
  • savaitgaliais dvare kepamos pagal senąjį XIX a. grafų receptą atkurtos spurgos, galima išgerti kavos ar karšto šokolado. Taip pat vyksta 3D kvepalų degustacijos ir edukacija.
Sužinok daugiau
Ukmergės kraštotyros muziejus
Ukmergės kraštotyros muziejus

Krikštėnų dvaras

Krikštėnų dvaras – vienas iš rekonstruotų ir turistams bei visuomenei atvirų Ukmergės rajono dvarų. Iš buvusios Krikštėnų dvaro sodybos šiandien yra išlikę tik XIX a. viduryje statyti dvaro rūmai. Kaip jie atrodė šimtmečiu anksčiau, kai priklausė broliams Ignui, o vėliau Pranciškui Ksaverui Bogušams, duomenų neišliko. Dabartinis dvaro valdytojas Vladas Algirdas Šemeta rūmus įsigijo iš de Bondi giminės, kuriai Krikštėnai priklausė nuo XX a. pr. Čia veikia restoranas, viešbutis, įrengta sauna ir sūkurinė vonia, nuomojamos salės.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvare įkurtame „Roko virtuvės“ restorane paragausite dvariškų patiekalų – sraigių, fazano, elnienos;
  • dvaro savininkas Pranciškus Ksaveras Bogušas buvo žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, rūpinosi valstiečių švietimu, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka, išleido veikalą „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“;
  • Ksavero Bogušo palikimas – medinė klasicizmo stiliaus Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Joje saugomas retas XIX a. žalvarinis varpas, išlietas žymaus meistro Danieliaus Vėnerio.
Sužinok daugiau
Lale foto
Lale foto

Okuličiūtės dvarelis

Paslaptingos bajoraitės Okuličiūtės dvaras laikomas seniausiu pastatu Anykščiuose. Dar XIX a. pr. į rūmus ant Šventosios upės kranto rinkdavosi reformacijai prijaučiantys dvarininkai. Iš šių kraštų kilęs rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas yra aprašęs, jog per 1863 m. sukilimą dvarelyje buvo įsikūręs sukilėlių štabas, slepiami ginklai. Todėl sukilimą numalšinus dvaro savininkė buvo ištremta, o jos nuosavybė konfiskuota. Dabar šis bajoriškos kultūros paveldo objektas yra rekonstruotas, pritaikytas šeimų turizmui.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvarelyje nuo 2019 m. veikia Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialas – vaikų ir jaunimo literatūros edukacijos centras „Istorijų namai“. Juose – Anykščių istorijų erdvė su milžiniška Legendų knyga, Dvarelio istorijų salė, Rašytojų palėpė, Anykščių šilelio erdvė. Čia rengiamos parodos, vyksta įvairios edukacijos;
  • viena paslaptingiausių dvarelio vietų – rūsys. Pažvelgę pro rakto skylutę įsitikinsite, kad požemiuose tebesiblaško dvarininkės dvasia;
  • Anykščiuose – ir daugiau lankytinų vietų keliaujančioms šeimoms: Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinis kompleksas, Anykščių šilelio eko basų kojų takas, Arklio muziejus, Labirintų parkas, Medžių lajų takas, Siauruko muziejus, Safari parkas, kt.
Sužinok daugiau
Vasaknų dvaras
Vasaknų dvaras

Vasaknų dvaras

Radvilų ragai, Pliaterių juostos, Tiškevičių lelija – šiuos įtakingiausių Lietuvos didikų giminių ženklus galima atpažinti sukurtame prikelto Vasaknų dvaro Zarasų rajone herbe. Vasakną kaip vietą savo rezidencijai Radvilos buvo išsirinkę dar XVI a. 1719 m. valdas prie Vasakno ežero įsigijo Pliaterių giminė, vėliau jos perėjo Tiškevičiams. Po karo dvaras ėmė nykti, rūmų ir didžiosios dalies iš 17 jam priklausiusių pastatų neliko. Dabartiniai jo savininkai Alfonsas ir Rasa Kievišai atstatė svirną, kuriame įrengė viešbutį, išsaugojo arklidžių ir dvaro rūmų fragmentus, sutvarkė tvenkinius, parką su pasivaikščiojimo takais bei pavėsinėmis. Dvaras nuomojamas renginiams, čia vyksta koncertai, menininkų plenerai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • tęsiant grafų Pliaterių laikų aludarystės tradicijas dvare, buvusiame tarnų name įrengtas alaus bravoras su gastro baru ir rūkykla, čia galima užsisakyti ekskursiją-degustaciją su aludariu;
  • svečiai kviečiami paragauti lauko pavėsinėje ant ežero šlaito katile verdamos sriubos, išbandyti pirtį, žaidimus dvaro parke, užsukti į biblioteką, arbatos ar cigarų kambarį;
  • nuo dvaro galima pasirinkti pusdienio arba dienos trukmės maršrutą baidarėmis, išvyką į Šlyninkos vandens malūną, Dusetų dailės galeriją arba didžiausią Baltijos šalyse vandenlenčių trasą Zarasuose.
Sužinok daugiau
JurArts
JurArts

Čiobiškio dvaras

Pavasarį – dvaro simbolio vilkdagio žydėjimas, vasarą – iškylos dvaro pievoje ar meteoritų lietaus stebėjimas, rudenį – arbatos gėrimo ritualai, žiemą – ledų sangrūdos dviejų upių santakoje. Čiobiškio dvaras (Širvintų r.) šiandien gyvas kiekvienu metų laiku. XVIII a. dvaro rūmus suprojektavo garsus architektas, lietuviško klasicizmo pradininkas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Atgimstančiame Radvilų dvare galima atostogauti, darbostogauti, švęsti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose arba ekskursijose su gidu ar dvaro savininke Eugenija Vagneriene.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • Čiobiškio dvaras kartais vadinamas irisų dvaru. Kodėl jo simboliu pasirinktas vilkdagis, arba irisas? Atidžiau įsižiūrėjus, būtent šias gėles galima atpažinti dvaro rūmų balkono turėklų ornamentuose, taip pat ant rūmų kambario sienų. Tinkamiausias metas pasigėrėti irisų žydėjimu Čiobiškyje – gegužės mėnuo;
  • iš senųjų dvaro pastatų yra išlikę rūmai, oficina, ledainė ir arklidės (arba vežiminė, karietinė). Viename iš jų rasite freską Barboros Radvilaitės 500 gimimo metinėms paminėti;
  • nuo dvaro terasos atsiveria vaizdas į Neries ir Musės upių santaką, link kurios veda uosių alėja;
  • besisvečiuojant dvare galima leistis ir į žygį po Čiobiškio apylinkes – pažinti Magdeburgo teises turėjusio kaimelio istoriją ir kitus jo paveldo objektus. Kraštas garsėja Čiobiškio urvu, Janionių piliakalniu, lynų keltu per Nerį.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Palangos dvaro sodyba

Palangos dvaro sodyba su ištaigingais rūmais ir peizažinio parko etalonu laikomu Birutės parku patenka į būtinų Lietuvoje aplankyti objektų sąrašą. Vieni negali atitraukti akių nuo rūmuose veikiančio Palangos gintaro muziejaus eksponatų. Kiti grožisi elegantišku kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė sukurtu parku ar vaizdu į jūrą nuo Birutės kalno. Dvaro rūmų istorija siekia XIX a. pabaigą, kai grafai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai čia pradėjo kurti aristokratišką rezidenciją. Neorenesansinio stiliaus rūmus su moderniausiais tų laikų įrenginiais suprojektavo įžymus vokiečių architektas Francas Švechtenas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • gintaro ekspozicijoje pamatysite daugiau nei 6 tūkst. eksponatų. Tarp jų - ir daugiau kaip 3,5 kg sveriantis gintaras „Saulės akmuo“, ir vienas rečiausių pasaulyje gintaro inkliuzas su driežu;
  • edukaciniuose užsiėmimuose sužinosite daug įdomybių apie gintaro susidarymą ir panaudojimą, galėsite dalyvauti kūrybiniame procese;
  • nusikelsite į XIX a. pabaigą, pasivaikščiosite po istorines grafų Tiškevičių erdves;
  • rūmuose vyksta koncertai, muzikos festivaliai, kino filmų peržiūros;
  • vaikščiodami po parką rasite rožyną su prancūzų skulptoriaus Huberto Lui Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“), pamatysite XX a. pradžioje įkurtą Lurdo grotą, oranžeriją, koncertinę rotondą;
  • vos už 1,8 km pasieksite Palangos tiltą, nuo kurio galėsite pažvelgti į beribę Baltijos jūrą.
Sužinok daugiau
Marius Morkūnas
Marius Morkūnas

Kretingos dvaro sodyba

Per savo gyvavimo laikotarpį dvaras matė daugybę Lietuvos didikų giminių. Dabar lankytojus jis labiausiai vilioja visais metų laikais augmenija žavinčia trijų aukštų oranžerija – Žiemos sodu. Nuo XVI a. žinomą Kretingos dvarą 1874 m. įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius, kuris perstatė rūmus ir pristatė įspūdingą oranžeriją. Tuo metu tai buvo vienas iš didžiausių privačių žiemos sodų Europoje. Dvaras išsiskyrė ir tuo, kad turėjo hidroelektrinę ir telefono liniją, jungiančią šį dvarą su Plungės ir Rietavo dvarais. Tai - viena iš nedaugelio dvarviečių, išsaugojusių beveik visus 24 statinius ar jų fragmentus. Dalis jų restauruota.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • žaliuojančiame Žiemos sode galima pasigėrėti 170 rūšių 5 tūkst. augalų kolekcija;
  • šaltais spalio–gruodžio mėnesiais žaliuojančiame Žiemos sode vyksta menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“;
  • dvare įsikūręs Kretingos muziejus organizuoja edukacinius užsiėmimus: galėsite išbandyti duonos kepimą, karamelinių saldainių gaminimą, lipdymą iš molio ir kt.;
  • parke yra įspūdingas saulės laikrodis ir sukurta įdomi plastinė erdvinė kompozicija su 13 monumentalių skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias baltų kultūros tradicijas ir Kretingos istorijos įvykius;
  • turėsite puikią progą pasivaikščioti po Kretingą ir aplankyti Tiškevičių šeimos koplyčią. Vos už 1 km nuo dvaro yra iš lauko akmenų suformuota Lurdo grota, kur, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija.
Sužinok daugiau
Sigitas Kazlauskas
Sigitas Kazlauskas

Platelių dvaro sodyba

Žemaitijos nacionaliniame parke esanti Platelių dvaro sodyba kadaise buvo prancūziška, o dabar saugo ir populiarina žemaitiškos kultūros tradicijas, įrengtose ekspozicijose supažindina su amatais ir papročiais bei pristato vienintelį Europoje Užgavėnių muziejų. Platelių dvaro istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Ilgą laiką dvaras priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. XIX a. jame gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė – pirmoji rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Per karą mediniai rūmai sudegė, tačiau išliko parkas ir keletas ūkinių pastatų. Naujam gyvenimui dvarą prikėlė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro svirne pristatomose ekspozicijose saugomi du senieji Platelių luotai – iš vientiso medžio kamieno išskobti laivai;
  • buvusio dvaro rūsyje įkurtame Platelių tradicinių amatų centre mokoma lieti žvakes, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ar kojines, drožti medines Užgavėnių kaukes. Lankytojams organizuojamos apeigų pažinimo programos, kulinarinio paveldo degustavimas;
  • dvaro parke auga paminkliniai medžiai – storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), Platelių liepa (5,4 m apimties), buvusiame dvaro sode – Platelių vinkšna (4,8 m apimties);
  • už 2 km pasieksite Platelių ežerą – didžiausią ir giliausią Žemaitijoje. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria panorama su daugybe salų ir miškais. Aplink ežerą driekiasi 24 km dviračių takas, važiuodami juo aplankysite Šaltojo karo muziejų. Nuo dvaro iki muziejaus – apie 10 km.
Sužinok daugiau
Sigitas Kazlauskas
Sigitas Kazlauskas

Renavo dvaro sodyba

Renavo dvaro sodyba lankytojus sužavi gamtos pasaką primenančiu kraštovaizdžiu ir išsaugotu bei restauruotu rūmų interjeru. Dvaro pavadinimas kildinamas iš XVII a. pabaigoje dvarą įsigijusios prancūzų kilmės baronų Renė giminės. Ji palaikė ryšius su Europos kultūros veikėjais, pasižymėjo filantropija, rūmuose ne kartą koncertavo kunigaikščių Oginskių orkestrai. Apie 1830 m. pastatyti dvaro rūmai dabar restauruoti. Ypatingo dėmesio sulaukia išlikusi ir restauruota Renavo dvaro rūmų biblioteka, kurioje eksponuojama dalis baronų knygų. Taip pat yra išlikę oficina, sandėlis, svirnas, sodo rūsys ir kiti ūkiniai pastatai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro bibliotekos laiptai pagaminti toje pačioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas. Itin patogūs ir elegantiški laiptai iš ketaus ir dabar džiugina lankytojus;
  • rūmuose įrengta XVIII-XIX a. dvarų kultūros ekspozicija;
  • šalia dvaro plyti įstabus reprezentacinis 51 ha parkas, išsaugojęs pirmykštės gamtos pradą. Čia gyvena net 12 iš 14-os Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, galima pamatyti storiausią šalies eglę – 1,2 m skersmens;
  • kasmet pavasarį visus svaigina žibuoklių šventė, kurios metu parkas mėlynuoja tūkstančiais žiedų;
  • dvaras patraukė kino kūrėjų dėmesį – galėsite pamatyti, kur buvo filmuotas vienas iš populiariausių visų laikų Lietuvos filmų „Tadas Blinda. Pradžia“;
  • galėsite nuvažiuoti iki lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus Židikuose, kuris yra už 12 km.
Sužinok daugiau
Antanas Naujokas
Antanas Naujokas

Pavirvytės dvaro sodyba

Ant sraunios Virvytės upės šlaito įsikūręs medinis Pavirvytės dvaras anksčiau garsėjo kaip inteligentijos židinys. Dabar naujam gyvenimui prikeliama vieta traukia medine architektūra, kultūriniais renginiais ir atgimstančia biblioteka. Daugiau kaip prieš 250 m. įkurtas Pavirvytės dvaras buvo stambus, daugiau nei 600 ha, ūkis. XIX a. dvarininkas Edvardas Paulavičius čia įkūrė didelę biblioteką, kuria naudojosi aplinkinių dvarų inteligentai. Čia lankėsi lietuvių rašytojai P. Višinskis, Šatrijos Ragana, broliai Biržiškos, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas L. Ivinskis. Iš buvusio 21 dvaro sodybos pastato išlikę tik du: ponų namas ir sodininko namelis, taip pat arklidžių fragmentas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • atrasta unikali, vienintelė Lietuvoje lubų tinkavimo technologija – prie lubų vienas prie kito sukalti mediniai tąšai, apsukti ruginių šiaudų pynėmis, kurie užtinkuoti kalkiniu tinku;
  • dvaras įsikūręs itin vaizdingoje aplinkoje – netoli Svirkančių atodangos, tad puiki vieta pamaloninti akis nuostabiais vaizdais;
  • parke galėsite pasigrožėti didingais, kelis šimtus metų skaičiuojančiais medžiais – liepomis, kaštonais, klevais, uosiais;
  • dvare vyksta įvairūs kūrybiniai ir muzikiniai renginiai, sutraukiantys vietinę bendruomenę ir atvykstančius lankytojus;
  • vos už 8 km esančiuose Viekšniuose galėsite aplankyti vaistinės muziejų, t. y. XIX a. autentišką vaistinę su receptų kambariu, taip pat XIX a. pabaigoje pastatytą Viekšnių vandens malūną, kuris išlikęs be didesnių pakitimų.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Bijotų dvaro sodyba

Bijotai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse žinomi dėl analogų neturinčio senovės lietuvių kultūros paminklo. Poilsiautojai atkeliauja išvysti, kaip atrodo žemaičių bajoro, rašytojo ir istoriko Dionizo Poškos Baubliai – išskaptuoti tuščiaviduriai ąžuolo kamienai su paties autoriaus sukurtu „interjeru“, eksponuojamomis senienomis, eilėmis išrašytomis sienomis. D. Poška Bijotų dvarą, kuris iš pradžių vadintas Bardžiais ir minimas nuo XVI a., įsigijo 1788 m. Jame jis gyveno ir kūrė daugiau nei 40 metų, tuomet gimė ir žinomiausi jo kūriniai. Be Baublių, dvaro praeitį primena restauruotas vienintelis statinys – XVIII a. medinis vandens malūnas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • turėsite unikalią galimybę prisiliesti prie seniausio, 1812 m. Baublio – tuščiavidurio tūkstantmečio ąžuolo kamieno, kurio apimtis prie šaknų yra net 12,5 m. Jame buvo įrengtas pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Dar nesupuvusioje kamieno dalyje suskaičiuota 750 rievių;
  • išvysite, kaip atrodo greta stovintis Baublio brolis (1824 m.). Šalia didžiųjų Baublių gyventojai sukūrė ir du mažus, vadinamus Jonukais. Juose įrengtos koplytėlės;
  • ekspozicijoje pamatysite ir netradicini eksponatą, pavyzdžiui, mėlynojo banginio žandikaulio dalį;
  • Bijotai yra tapę tradicine kasmet pavasarį vykstančio „Poezijos pavasario“ renginių vieta;
  • už 10 km nuo dvaro galėsite aplankyti Lietuvos aviacijos muziejaus filialą – lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejų.
Sužinok daugiau
Sigita Gailiuvienė
Sigita Gailiuvienė

Biržuvėnų dvaro sodyba

Mitologinių ir sakralinių vietų apipintame vaizdingame Virvytės upės slėnyje įsikūręs Biržuvėnų dvaras ypač išgarsėjo tuomet, kai 2005 m. buvo iškastas lobis – žinomų Žemaitijos bajorų Gorskių giminės porcelianas. Tačiau ir be to dvaras vertas dėmesio – mediniuose dvaro rūmuose gausu praeitį menančių autentiškų objektų. Dvaro kompleksas nuo XVII a. iki XX a. vidurio priklausė Gorskiams, kurie pastatė naują dvaro sodybą, įkūrė parką. Dvaro praeitį primena prie rūmų galinio fasado pristatytas XIX a. fligelis (šoninis priestatas). Rūmuose galima pamatyti autentiškus židinius, dekoruotus XVIII a. kokliais, kitas išlikusias detales.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • sklando legendos, kad dvare tebėra neatrastų lobių, tokių kaip šeimos sidabriniai dirbiniai, laiškai;
  • rūmų viduje galėsite pamatyti atkurtas dvaro svetainės, virtuvės, ponų miegamojo, kabineto patalpas. Ekskursijų metu galėsite pasivaikščioti po paslaptingas dvaro vietas;
  • šalia dvaro esančiame etnografiniame muziejuje galėsite apžiūrėti kelis tūkstančius ikonografijos, kultūros, etnografijos, etninės dailės eksponatų;
  • dvaro teritorijoje yra įrengtos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapinės, o prie Virvytės upės stovi Skenduolių kryžius;
  • šalia dvaro yra ypatinga vieta, vadinama Laumės pėda. Tai miške tekantis šaltinis, kurio vanduo, sakoma, turi galių sugrąžinti jaunystę ir sveikatą;
  • galėsite aplankyti už 8 km esantį Šatrijos piliakalnį, kuris yra ant vienos aukščiausių Žemaitijos kalvų (228 m).
Sužinok daugiau
Andrius Aleksandravičius
Andrius Aleksandravičius

Plungės dvaro sodyba

Dvaro rezidenciją kūręs Mykolas Oginskis su vokiečių architektu Karlu Lorencu lygiavosi į dvarų kultūros etaloną, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV šedevrą – Versalį. Todėl pabuvoję kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose galėsite pasijusti lyg trumpam nusikėlę į Prancūziją. Ne veltui jie vadinami Žemaitijos Versaliu. Išlikę net 10 paminklinių dvaro ansamblio statinių, tarp kurių - neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis, neogotikinės arklidės-žirgynas. Rūmai yra vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Išlikusi ir laikrodinė-oranžerija, imituojanti Florencijos gotikos šedevrą – Vekjo rūmus (it. Palazzo Vecchio). Dabar laikrodinėje-oranžerijoje įsikūrusi Plungės viešoji biblioteka.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • įstabaus grožio kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kuriame galima apžiūrėti restauruotą rūmų interjerą bei Lietuvos ir išeivijos, žemaičių dailininkų kūrybos parodas;
  • tiek vaikus, tiek suaugusiuosius sužavės rūmų ponia, pasipuošusi XIX a. kostiumu. Ji praves pasirinktą edukaciją, kurių metu būsite supažindinti su dvarų kultūra, etiketo subtilybėmis, ponų laisvalaikiu, žaidimais;
  • muziejuje įrengta nauja archeologinė ekspozicija. Joje gidė, pasipuošusi pagal archeologinius radinius atkurtais kuršiškais drabužiais, pasakoja apie senąją krašto istoriją, parodo bei kviečia patiems išbandyti verpimo ir audimo amatus, atkurtus darbo įrankius;
  • galėsite pasivaikščioti po įspūdingą daugiau nei 58 ha užimantį parką, kuris yra šalia rūmų, pačiame Plungės mieste. Manoma, kad jis buvo įkurtas XVII a. viduryje. Seniausias parko ąžuolas pavadintas Perkūno vardu. Pasakojama, kad pagonybės laikais šalia medžio šventąją ugnį kūreno vaidilutės;
  • buvusiame rūmų žirgyne kasmet vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivalis;
  • naudodamiesi virtualia edukacine-pažintine programa „Plungės išmanusis parkas“, susipažinsite su parko gyvūnija, augmenija ir istorija.
Sužinok daugiau
Vladas Gaudiešius
Vladas Gaudiešius

Bukantės dvaro sodyba

Jaukus medinis etninės architektūros bruožų turintis dvaras traukia visus, norinčius susipažinti su žemaičių kultūra, – čia saugomas ir puoselėjamas žemaičių etninis paveldas. Dvaras žinomas ir dėl to, kad jame gimė ir augo lietuvių rašytoja klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, žinoma Žemaitės slapyvardžiu. XVIII a. pabaigoje Bukantė priklausė Šateikių dvaro valdytojams grafams Pliateriams. Antanas Beniuševičius, Žemaitės tėvas, tarnavo Pliateriams, kurie ir pavedė jam tvarkyti Bukantės palivarką (dvarelį). Šiandien čia šeimininkauja Plungės muziejininkai, atgaivinę ponų namą ir jo interjerą, atstatę du ūkinius pastatus ir juose įrengę patrauklias ekspozicijas. Dvaro sodyboje saugomi sakraliniai tradiciniai žemaičių kryžiai (saulutės), koplytstulpiai, šventųjų statulėlės.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvare įrengta ekspozicija trumpam nukelia į XIX a. ir leidžia susipažinti su Žemaitės kūrybine erdve, kasdiene buitimi. Galima apžiūrėti saugomus etnografinius ir istorinius daiktus, knygas, fotografijas;
  • susipažinsite su autentiška ponų namo šildymo sistema. Ją sudaro keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai patenka į vieną kaminą, kuris XIX a. Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa;
  • edukacinių užsiėmimų metu kviečiama naudojant senovinius namų apyvokos daiktus pasigaminti tradicinių žemaičių valgių, išbandyti žvakių liejimą, rašymą žąsies plunksna;
  • apie 7 km nuo Bukantės dvarelio nutolęs grafų Pliaterių dvaras Šateikiuose. Galėsite pasivaikščioti po dvaro parką, pasigrožėti neseniai restauruotu ponų namu. Parko pašonėje stovi Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia, kurioje 1909 m. sausio pirmą dieną susituokė kompozitorius M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Jurbarko dvaro parkas

Prie Mituvos įsikūręs kadaise karalienių valdytas Jurbarko dvaro parkas dabar garsėja teatralizuotomis ekskursijomis su XIX a. dvariškomis pramogomis ir unikaliais edukaciniais užsiėmimais, tokiais kaip stiklo juvelyrika ar keramikos lipdymas. Jurbarko dvaras XIV a. tapo karališkasis. Lietuvos valdovai šį dvarą dovanodavo savo žmonoms – karalienei Bonai Sforcai, Cecilijai Renatai, Marijai Liudvikai. Dvaras suklestėjo Rusijos kunigaikščių Vasilčikovų valdymo metais (XIX a.). Jie suremontavo rūmus, išplėtė ir sutvarkė parką. Šiuo metu pačio dvaro nėra išlikę tik dvaro pastatai, kuriuose veikia Turizmo ir verslo informacijos centras, Jurbarko krašto muziejaus ekspozicijos, parodų ir koncertų salė, V. Grybo memorialinis muziejus.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro oficinoje įkurtame Jurbarko krašto muziejuje vyksta teatralizuotos ekskursijos, kurių metu galėsite apžiūrėti išlikusį XIX a. puošnų medžio dekoro interjerą, nusifotografuoti apsirengę to meto drabužiais;
  • viena iš muziejaus ekspozicijų skirta XIII–XIV a. kovoms su Kryžiuočių ordinu Jurbarko apylinkėse;
  • parodų ir koncertų salėje – buvusioje dvaro cerkvėje – rengiamos kilnojamosios parodos ir kameriniai koncertai;
  • buvusio dvaro pastatuose esančiame skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje išvysite unikalią jo darbo aplinką ir darbų maketus. Greta esančiame menų namelyje rengiami keramikos lipdymo ir žiedimo, stiklo juvelyrikos edukaciniai užsiėmimai.
Sužinok daugiau
Hugo Šojaus dvaro archyvas
Hugo Šojaus dvaro archyvas

Hugo Šojaus dvaro sodyba

Šilutės centre, prie senosios turgaus aikštės, įsikūręs Hugo Šojaus dvaras – vienintelis išlikęs Rytų Prūsijos dvaro kompleksas. Čia apsilankę galėsite susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, paragauti senųjų lietuvininkų patiekalų. Nuo 1721 m. savo istoriją skaičiuojantis dvaras siejamas su aktyviu Rytų Prūsijos kultūros veikėju Hugo Šojumi. Jis 1889 m. įsigijo dvarą ir, besirūpindamas nykstančiomis krašto tradicijomis, XIX a. pabaigoje dviejuose savo rūmų kambariuose įsteigė pirmąjį privatų Klaipėdos krašto muziejų. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo apsistojusi Raudonoji armija, nuo kurios dvaras ir muziejus ypač nukentėjo. Nepaisant to, atnaujintas muziejus veikia iki šiol.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvare veikiančiame muziejuje galėsite susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija – čia įrengta daug įvairių ekspozicijų, kurios atspindi krašto istoriją, liaudies meną, žmonių gyvenseną;
  • dvare eksponuojami išlikę senieji dvaro baldai, fotografijos, dailės kūrinių, titnaginių ir akmeninių kirvukų kolekcijos. Didžiąją eksponatų dalį sukaupė H. Šojus;
  • šalia dvaro įkurtas angliško stiliaus parkas, kur vaikščiodami galėsite gėrėtis Šyšos upės kraštovaizdžiu ir dviem parko tvenkiniais;
  • tai puiki proga pasivaikščioti po Pamario krašto centrą, urbanistikos paminklą – Šilutės miestą, aplankyti Rusnės salą, kuri yra 8 km nuo dvaro.
Sužinok daugiau
Remigijus Daugalas
Remigijus Daugalas

Tauragės pilis

„Tauras – taurus, kilnus, garbingas. Tai girių galiūnas, išnykęs XVII a. pr. Su juo susietas Tauragės vardas“. Taip skelbia lentelė prie realaus gyvūno dydžio tauro skulptūros, 2018 m. atidengtos prie pat Tauragės simboliu tapusio pastato. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos duomenimis, jis laikomas vienintele Lietuvoje XIX a. vidurio pilimi-muitine. Pastatyta kaip carinė muitinė su kalėjimu pasienyje areštuotiems kontrabandininkams, ji tik vėliau įgijo dabartinės neorenesansinės pilies išvaizdą, nes statybos vyko keliais etapais. Stačiakampio formos baltų mūrų pastate su dantytais bokštais kampuose šiuo metu veikia Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Vaikų bibliotekos skyrius, Fotografijos galerija, Tauragės meno mokykla.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pilyje esančiame muziejuje apžiūrėsite interaktyvias archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijas. „Amžių bokšte“ sukurta meditacinė kosmoso aplinka, galima atsigulus klausyti sutartinių ir stebėti šiaurės pašvaistes;
  • gamtos ekspozicijoje nustebsite vidury salės pamatę žaliuojantį medį. Po juo galima susėsti, stebėti video transliacijas iš gyvūnų buveinių. Čia sudalyvausite interaktyvioje viktorinoje „Pažink savo krašto paukščius“;
  • „Nusivalykite kojas, jūs žengiate į XIX amžių!“. Taip muziejus kviečia į pilies menes su išlikusiu XIX a. grindiniu, autentiškomis arkomis, atkurtu interjeru. Čia įkurtas ir mažiausiu šalies muziejumi laikomas „Paslapčių kambarys“ su miesto fotoprisiminimais ir virtualios realybės akiniais;
  • Tauragės pilies sargas – mitinis barzdukas. Žaismingą vietos kalvio Kęstučio Plyskaičio skulptūrą rasite pilies kieme, ant istorinio šulinio;
  • dar vienas žymus Tauragės pastatas – banko rūmai, tarpukario architektūros pavyzdys. Kiti TOP lankytini Tauragės objektai: „Taurų nuotykių parkas“ su nameliais medžiuose, Akmenos pažintinis takas su kabančiais tiltais Pagramančio regioniniame parke.
Sužinok daugiau
Klaipėdos rajono TIC
Klaipėdos rajono TIC

Vėžaičių dvaro sodyba

Elegantiškas neogotikinis pastatas su laiptuotu bokštu ir raudonų plytų apvadais, pasitinkantis atvykusius į dvarvietę, nėra Vėžaičių dvaras Klaipėdos rajone. Tai – grafų Volmerių, valdžiusių dvarą nuo XVIII a., arklidės. Rūmai laiko išbandymų neatlaikė. Dvaro sodyboje iki šių laikų teliko svirnas, sarginė, koplytėlė, ornamentuoti vartai, tvartai, spirito valyklos liekanos, parkas. Restauruotose arklidėse įsikūręs Vėžaičių kultūros centras.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • patekti į dvaro teritoriją galima pro išvaizdžius ornamentuotus šiaurinius („raudonuosius“) arba pietinius („baltuosius“) vartus. Vartų kolonas galima atpažinti ir Vėžaičių miestelio herbe;
  • dvaro teritorijoje išlikusi XIX a. pr.-XX a. pab. koplyčia. Jos statybas inicijavo grafienė Marija savo vyrui Edvardui Volmeriui atminti. Pasakojama, kad koplytėlė iškilo toje vietoje, kur grafą subadė jautis;
  • Vėžaičių kultūros centre vyksta kultūros renginiai, parodos, koncertai, vedamos ekskursijos po dvaro teritoriją.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Valdovų rūmai

Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (XIII–XVIII a.) politinių, kultūrinių ir dvasinių centrų, kuriame rezidavo valdovai, buvo sprendžiami Lietuvai, Lenkijai ir visai Europai svarbūs klausimai. XIII a. pab. rūmų vietoje stovėjusi pilis buvo ankstyviausia ir vienintelė mūrinė Lietuvoje. XVI a. pr. gotikinę pilį į renesansinius rūmus perstatė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Senasis bei jo sūnus Žygimantas Augustas. XVII a. pr., valdant Vazų dinastijai, rūmai rekonstruoti baroko stiliumi. XIX a. pr. carinės Rusijos okupacinės valdžios nurodymu rūmai buvo nugriauti, kaip valstybingumo simbolis, o atkurti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • eksponuojamas Lietuvos valstybės ir jos valdovų autentiškas XIII–XVII a. paveldas – daugiau nei 2 tūkst. unikalių archeologinių radinių, tarp kurių yra ir itin gausi istorinių koklių kolekcija;
  • atkurti interjerai su vertingais gobelenais, baldais, paveikslais ir kitais eksponatais, kurie reprezentuoja vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko stilistiką;
  • pristatomos ginklų ir šarvų kolekcijos, įrengtos lobyno ir iždinės, buities ir muzikos ekspozicijos;
  • galima išbandyti technologinę naujovę – 3D virtualios realybės projekciją – ir šios pilies bei rūmų raidą pažinti keliaujant laiku;
  • tai puiki įžanga į pažintį su Lietuvos ir Vilniaus, kaip valstybės sostinės, taip pat viso Europos regiono istorija.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Aukštutinė pilis (Gedimino pilies bokštas)

Nuo aukšto piliakalnio į miestą žvelgiantis Gedimino pilies bokštas sužavi visus lankytojus. Čia viduramžius primena išlikę rūmų griuvėsiai, o nuo gynybinio bokšto atsiveria viena gražiausių Vilniaus panoramų, kuri ilgam išlieka atmintyje ir fotografijose. Legenda pasakoja, kad pilį LDK kunigaikštis Gediminas nusprendė statyti tuomet, kai susapnavo pranašišką sapną apie ant kalno staugiantį geležinį vilką. Sapną išklausęs žynys liepė toje vietoje įkurti miestą. Rašytiniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą paminėta 1323 m. Po 1419 m. gaisro LDK kunigaikštis Vytautas atstatė mūrinę pilį su gynybine siena, trimis bokštais ir gotikiniais rūmais. Vakarinis bokštas ir rūmų griuvėsiai išlikę iki mūsų dienų.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • nuo apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužianti 360 laipsnių miesto panorama su raudona Senamiesčio stogų jūra, Neries ir Vilnios upėmis, naujuoju Vilniumi;
  • pilies bokšte pamatysite XIV a. Vilniaus pilių rekonstrukcinį maketą, kovose su kryžiuočiais XIII–XIV a. naudotą Lietuvos karių ginkluotę, riterių šarvus, ikonografinius senosios pilies ir miesto vaizdus;
  • antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti kaip atrodė pilis XV a., kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 m., kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą. Ši kelionė – tarsi potyris, padedantis užčiuopti miesto kaitą, pradžioje pro langus žvelgiant iš bokšto, o vėliau – į bokštą, nuo XIV iki pat XXI a.
  • 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, mūsų trispalvę vėliavą 1919 m. sausio 1 d. savanoriai iškėlė Gedimino pilies bokšte kaip laisvos valstybės simbolį. Kasmet sausio 1 d. minima Lietuvos vėliavos diena;
  • nuo bokšto 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje prasidėjo Baltijos kelią suformavusi žmonių grandinė. Joje susijungė apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų;
  • apžiūrėję pilies bokšte esančią ekspoziciją, galėsite pėsčiomis pasiekti kitus Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinius, kurie yra kalno papėdėje.
Sužinok daugiau
Dainius Švagždys
Dainius Švagždys

Chodkevičių rūmai

Vilniaus senamiesčio centre, netoli Rotušės, iškilę stilingi grafų Chodkevičių rūmai dažnai įamžinami miesto svečių fotografijose, o viduje pristatomos ekspozicijos kviečia į pažintinę kelionę po dailės ir senojo Vilniaus pasaulį. Rūmai – tai Lietuvos vėlyvojo klasicizmo ansamblis, formuotas kelis šimtmečius ir apie 300 metų priklausęs Chodkevičių giminei. Tai viena turtingiausių ir įtakingiausių gudų kilmės Lietuvos didikų giminių. XV–XVII a. Chodkevičiai garsėjo kaip sumanūs ir narsūs karvedžiai bei diplomatai, o XVI–XVII a. sandūroje dabartinėje rūmų teritorijoje pastatė įtvirtintą miesto rezidenciją su vidiniu kiemu ir bokštais.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • šiandien rūmuose įsikūrusi Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, kurioje įrengta XIX a. Vilniaus dvaro interjerų ekspozicija, salių sienas puošia žymių XVIII–XIX a. vilniečių portretai, senojo Vilniaus vaizdai;
  • galerijoje turėsite galimybę susipažinti su XVI–XX a. pradžios Lietuvos dailės ekspozicija;
  • keturiose rūmų salėse išlikę autentiški interjero dekoro elementai;
  • nuolat organizuojamos tarptautinės dailės parodos, knygų pristatymai, koncertai;
  • minint Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme buvo atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam etmonui;
  • šalia rūmų rasite daug unikalių Vilniaus senamiesčio pastatų – vos už 300 m Rotušė ir viena gražiausių miesto aikščių, už 500 m - Prezidento rūmai, netoliese stovi šimtmečius skaičiuojančios Šv. Jonų, Šv. Kryžiaus, Šv. Dvasios bažnyčios.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Markučių dvaro sodyba

Vilniaus Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje esančiame dvare šiandien veikia Markučių dvaro muziejus. 1867 m. pastatytas dvaras, kuriame gyveno rusų poeto Aleksandro Puškino sūnus Grigorijus su žmona, dabar stovi tarsi nepaliestas laiko. Šalia dvaro yra Šv. Varvaros koplyčia, šeimyninės kapinaitės, parkas su tvenkiniais. Nuo 1992 m. į dvarą iš Sereikiškių parko (dabar Bernardinų sodo) perkeltas ir paminklas rašytojui.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • galėsite apžiūrėti memorialinę dvaro-muziejaus ekspoziciją, kurią sudaro 6 autentišką atmosferą išlaikę XIX a. pabaigos kambariai su baldais, knygomis, nuotraukomis;
  • muziejuje vyksta dailės, literatūros, fotografijos, taikomojo meno ir kitos parodos;
  • gausu vaizdingų vietų su Vilnios slėniu ir miškais, todėl dvarą įdomu aplankyti skirtingais metų laikais. Šaltuoju metų laiku ypač atsiskleidžia kraštovaizdžio reljefo grožis;
  • vos už 1,5 km nuo dvaro rasite Subačiaus apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Tuskulėnų dvaro sodyba

Sostinės Neries pakrantėje išsidėsčiusį dvaro ansamblį gaubia liūdesio aura. Tuskulėnų dvaro teritorija mena įvykius, kai 1944–1947 m. buvo slapta užkasti 767 NKGB (MGB) vidaus kalėjimo rūsiuose nužudyti asmenys. Dvaro istorija minima nuo XVI a., kuomet jį įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Iki pat XIX a. vidurio tai buvo vienas iš Vilniaus kultūros židinių, tačiau sovietinės okupacijos metais dvaras tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Šiandien sovietinio totalitarinio režimo aukoms atminti dvaro teritorijoje įrengta memorialinė susikaupimo erdvė – po žeme pastatyta pilkapio formos koplyčia-kolumbariumas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ atskleidžiamas sovietinio totalitarinio režimo sukurtas mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo procesas;
  • galėsite peržiūrėti 60 filmų tremties, laisvės kovų, Lietuvos atgimimo ir Tuskulėnų istorijos tematika; Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyksta renginiai, edukacinės programos, skirtos supažindinti su XX a. vidurio Lietuvos istorija bei laisvės ir vienybės idėjoms skleisti;
  • išvysite archeologų surastą XVII a. keramikos degimo krosnį. Manoma, kad joje buvo degamos plytos kitoje Neries pusėje esančiai Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai statyti;
  • pasivaikščiodami už 1 km pasieksite neobarokinio stiliaus Petro Vileišio rūmų ansamblį, pastatytą 1904–1906 m.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Verkių dvaro sodyba

Šis Verkių regioniniame parke, ant Neries kranto, stovintis dvaro ansamblis vilioja tiek turtingu gamtos pasauliu, pavyzdžiui, žydinčiomis liepomis, šikšnosparniais, tiek unikaliomis pagoniškų ir krikščioniškų tradicijų patirtimis. Pirmoji žinia apie Verkius siekia XIV a. pabaigą, kai Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupui. Iki XVII a. pabaigos čia mūrinių pastatų nebuvo, o Verkių dvaro rūmų ansamblį XVIII a. sukūrė žymiausi to meto architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Gucevičius. Jie meniškai įkomponavo klasicistinius dvaro pastatus į gamtinę aplinką. Šiuo metu yra išlikę dalis dvaro ansamblio pastatų, tarp jų ir dvi rūmų oficinos, centrinius rūmus mena rūsiai skliautuotomis lubomis. Dvare galima rengti privačius renginius.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • šimtamečių ąžuolų apsuptyje kasmet birželio antroje pusėje švenčiama didžiausia Vilniaus krašte senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos;
  • parke įrengta daugybė pažintinių takų ir regyklų, iš kurių atsiveria Vilniaus gamtos panorama. Jei domina paukščiai, galima pasivaikščioti ornitologiniu taku;
  • galėsite apžiūrėti aukurą – baltų tikėjimo ir senųjų papročių puoselėtojų pamėgtą vietą;
  • nuo 2021 m. Verkių dvaro sodybos paviljone atidarytas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų lankytojų centras;
  • parke yra unikalus 7 km Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias, atkartojantis Kristaus kančios kelią, kuris kasmet sutraukia piligrimų būrius. Tokių Europoje yra tik keletas;
  • galima poilsiauti minant dviratį – nuo Verkių dvarvietės iki Žaliųjų ežerų paplūdimio tęsiasi 10 km dviračių takas. Nepraleiskite progos aplankyti ir už 3 km nuo dvaro esantį Jeruzalės skulptūrų parką.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Kairėnų dvaro sodyba ir VU botanikos sodas

Vilniaus miesto pakraštyje esantis Kairėnų dvaro parkas lankytojus žavi įspūdingu augmenijos ir gyvūnijos pasauliu. Čia įsikūręs Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas laikomas vienu turtingiausių Baltijos šalyse. Botanikos sodo puošmena – Kairėnų dvaras ir parkas, rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. pr. Daugelį metų jis priklausė garsiems didikams Isaikauskiams, Sapiegoms, Tiškevičiams ir Lopacinskiams. Šios garsios giminės valdomas dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru. Tačiau istorines ir laiko negandas išgyveno tik dvaro ūkinė dalis – malūnas, arklidės ir ratinė, taip pat senasis angliško stiliaus parkas su tvenkiniais ir fontanu.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • VU Botanikos sodas, įkurtas prieš daugiau nei 200 metų, tapo neatsiejama mokslo, taip pat švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalimi Vilniaus universiteto ir sostinės bendruomenėms. Bendras Botanikos sodo plotas Kairėnuose ir Vingyje yra net 199 ha, jis yra didžiausias Lietuvoje. Sode įdomu istorijos mėgėjams, nes sodas Kairėnuose įsikūręs senoje dvarvietėje, išlikęs parkas su tvenkinių sistema, ūkiniai dvaro pastatai;
  • LDK laikotarpiu parkas priklausė geriausių peizažinio stiliaus parkų penketukui;
  • sodo teritorijoje esančiame IV–V a. kapinyne ir pilkapyje rasta vertingų žalvarinių dirbinių;
  • sode surinkta ir auginama gausiausia augalų kolekcija Baltijos šalyse, – daugiau kaip 10 tūkst. svetimžemių ir natūralios floros augalų (gėlių, medžių, krūmų, vaiskrūmių, tropinių ir kt. augalų);
  • sode kaupiamos net 40 įvairių kolekcijų visuomenės, mokinių ir studentų pažintiniams, mokomiesiems poreikiams;
  • sode galima praleisti visą dieną, - piknikauti ar vaikščioti po senąjį parką ir Europos Sąjungos (liepų) žiedą, medituoti Japoniškame sode ir rododendryne, pažinti biologinę įvairovę dendrologines ir dekoratyvių augalų kolekcijų teritorijose;
  • nuo sodo Žaliojo pastato terasos galima ne tik grožėtis panorama, bet ir aplankyti jame įkurtą Dygųjį sodą;
  • parke vyksta įvairūs renginiai, meno parodos, o vasaros sezono metu sodas dažnai tampa gyvo garso koncertų sale. Čia paukščių trelės susipina su džiazo, klasikinės ar šiuolaikinės muzikos garsais.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Trakų Vokės dvaro sodyba

Prie Vokės upės įsikūręs Trakų Vokės dvaras yra išlaikęs jaukaus ir šeimyninio dvaro atmosferą. Dvaro pasididžiavimas – stilingi rūmai ir meistriškai suprojektuotas dailus parkas, iš kurio atsiveria nuostabus gamtovaizdis. Dvaro istorija siejama su grafais Tiškevičiais, kurie jį įsigijo XIX a. ir pradėjo formuoti. Centrinius rūmus projektavo žymus italų architektas Leonardas Markonis, o parką sukūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė. Vien ko verta nuo prašmatnių parko vartų prasidedanti senų liepų alėja. Įdomu, kad šalia dvaro tyvuliuojančiuose tvenkiniuose iki pat Pirmojo pasaulinio karo būdavo auginamos lašišinės žuvys, kurios traukiniais keliaudavo net į Sankt Peterburgo aristokratų dvarus.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • ekskursijos metu turėsite galimybę išvysti unikalias atsinaujinusio dvaro interjero detales – originalias senovines langines, autentiškas oranžerijos grindis, netyčia atrastas buvusias užkaltas kesonines lubas;
  • galėsite apžiūrėti senovinį vandens bokštą su musulmonišku stogeliu, Tiškevičių koplyčią – mauzoliejų, neobarokines arklides ir kitus dvaro sodybos statinius;
  • dvaras buvo įvertintas ir kino kūrėjų – čia filmuoti vaidybiniai filmai „Ana Karenina“, „Karas ir taika“, kiti;
  • vyksta tradiciniai renginiai – klasikinės muzikos festivalis „Ars Lituanica“ (liepos–rugpjūčio mėn.), bardų stovyklos baigiamasis koncertas;
  • šiltuoju metų laiku parko pievelėje vyksta iškylos, prie kurių galima prisijungti;
  • vos už 14 km yra Trakai, kur galėsite pamatyti šimtmečius menančias pilis.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Trakų pusiasalio pilis

Pusiasalyje tarp Galvės ir Bernardinų ežerų raudonu stogu į dangų žiūri Trakų pusiasalio pilis. Tai viena iš nedaugelio gardinių (aptvarinių) LDK pilių. Pilies griuvėsiai tiesiog alsuoja viduramžiais, o kiekvieną birželį čia atgyja to laikmečio gyvenimas, galima susipažinti su amatais ir riterių kovomis. Pilis pradėjo dygti XIV a. antrojoje pusėje LDK kunigaikščio Kęstučio iniciatyva. Jis šalies valdymą dalijosi su broliu Algirdu ir prižiūrėjo Trakų kunigaikštystę. Piliai teko daug ką iškentėti – ne kartą sugriauta kryžiuočių, degusi, kelis kartus atstatyta, XVI a. buvo paversta kalėjimu, o XVIII a. pabaigoje joje įsikūrė dominikonų vienuolynas. Šiandien galima pamatyti gynybinės sienos liekanas ir keletą išlikusių gynybinių bokštų, kurių kažkada buvo net 11.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pamatysite, kaip atrodo pilies dalį nuo miesto skiriantis išlikęs gynybinis griovys – fosa, XIX a. viduryje sodinto parko fragmentai;
  • suderinę su muziejaus administracija, galėsite apžiūrėti dominikonams priklausiusias patalpas, kuriose išliko vienuolių laikų (XIX a. pr.) sienų tapybos pavyzdžių, taip pat koplyčioje veikiančią sakralinio meno ekspoziciją;
  • galėsite užkopti į aukščiausią pilies vietą – Aukų kalną. Pasak legendos, čia vykdavo pagoniškos aukojimo dievams apeigos;
  • birželį pilyje vyksta Viduramžių šventė, kurios metu galėsite patirti viduramžių miesto gyvenimą, susipažinti su amatais, prekyba ir riterių kovomis;
  • galėsite apžiūrėti ežerų miestu vadinamus Trakus – istorinę Lietuvos sostinę, kurioje gausu istorijos, kultūros ir gamtos turtų.
Sužinok daugiau
Giedrius Akelis
Giedrius Akelis

Trakų salos pilis

Tai vienintelė gotikinė pilis Baltijos šalyse, kuri pastatyta ežero saloje. Bet tai ne vienintelė priežastis, kodėl ji labiausiai lankoma Lietuvoje. Poilsiautojus vilioja ir viduramžių atmosferą perteikiantys atstatyti centriniai rūmai bei juose veikiantis muziejus, gausybė įvairių renginių, romantiškas kraštovaizdis. Manoma, kad Trakų salos pilį XIV a. antrojoje pusėje pradėjo statyti Kęstutis savo žmonai Birutei, nes jai nepatiko gyventi Senuosiuose Trakuose, kur, palyginti su gimtąja Palanga, buvo per mažai vandens. Pilies statybas XV a. pirmojoje pusėje užbaigė Kęstučio sūnus Vytautas. LDK laikotarpiu pilis buvo viena iš valdovų rezidencijų, kur buvo priiminėjami kitų valstybių pasiuntiniai. Ši tradicija išliko ir iki šiandien.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • Trakus su pilimi jungia dviejų dalių (72,1 m ir 107,9 m) tiltas, kuriuo eidami galėsite grožėtis Galvės ežero platybėmis;
  • 16 ekspozicijos salių eksponuojama daugiau nei 1 500 eksponatų. Smalsu pasivaikščioti po autentiškas pilies menes ir slaptus koridorius;
  • edukacinių užsiėmimų metu supažindinama su viduramžių karyba, senoviniais herbais, riterystės tradicijomis ar netgi viduramžių inkvizicija; muziejuje pateksite į monetų lobių salę;
  • rugpjūtį pilyje vyksta Senųjų amatų šventė, parodanti tikrąjį viduramžių gyvenimą, o gegužės pabaigoje pilis atgimsta naktį, kai vyksta tradicinė „Naktis muziejuje“;
  • pilies žavesį galėsite įvertinti ir plaukiodami laivais, jachtomis ar irklentėmis;
  • Trakuose galėsite susipažinti su karaimų, kuriuos čia po žygio į Aukso ordos stepes atvedė Vytautas, kultūra. Aplankykite kenesą – karaimų maldos namus ir S. Šapšalo karaimų tautos muziejų.
Sužinok daugiau
Laimonas Ciūnys
Laimonas Ciūnys

Užutrakio dvaro sodyba

Pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų įsikomponavusi Užutrakio dvaro sodyba alsuoja prancūzų neoklasicizmo dvasia. O vaikštinėdami po XIX a. pabaigoje žymiausio to meto kraštovaizdžio architekto prancūzo Eduardo Fransua Andrė įkurtą dvaro parką poilsiautojai pamiršta laiką ir kasdienybę. Pagal jo projektus įrengta apie 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse. Parkas – ne vienintelė asmenukės verta vieta. Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva XIX a. pabaigoje suprojektuotų dvaro rūmų terasoje atsiveria pasakiški vaizdai į Galvės ežerą ir Trakų salos pilį, o romantišką įspūdį sustiprina praplaukiantys laivai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • itin kruopščiai restauruoti dvaro pastatai užburs prancūzų estetika: rūmų architektūra primena Mažojo Trianono (pranc. Petit Trianon) rūmus Versalyje, Liudviko XVI interjerai su paauksuotais baldais pakeri to meto prabanga;
  • pamatysite didžiajame parteryje atkurtas XVIII a. skulptūras, kurių originalai saugomi Luvro muziejuje. Jų autorius – žymus to meto prancūzų skulptorius Antuanas Coysevox;
  • rūmus juosia prancūziški parteriai ir peizažinis parkas, kur auginamos senovinių veislių rožės, alyvos ir rododendrai. Ežerų spindesį papildo tvenkiniai; kiekvieną vasarą rūmų terasoje vyksta muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“, sulaukiantis daug gyvos muzikos gurmanų;
  • nuo dvaro apie 14 km nutolęs Varnikų pažintinis takas, tad po viešnagės dvare galėsite juo pasivaikščioti.
Sužinok daugiau
Lietuvos pilys ir dvarai
Lietuvos pilys ir dvarai

Aukštosios Fredos dvaro sodyba ir VDU botanikos sodas

Turtingas augmenijos pasaulis, įvairių istorijos laikotarpių fragmentai, išlikę puošnūs dvaro rūmai –taip lankytojus pasitinka Kaune esanti Aukštosios Fredos dvaro sodyba, išpuoselėtų augalų želdinių fone pasakojanti ne vieną šimtmetį besitęsiančią istoriją. Istorikų nuomone, Fredos pavadinimas yra kilęs iš vokiškai vadintos laisvos miesto žemės. Dvaro sodyba buvo suformuota XIX a. pradžioje. Dvaro savininkas Jozefas Godlevskis pasistatė sodybą kaip užmiesčio rezidenciją. Daugelis dvaro laikotarpiu susiformavusių klasicizmo ir istorizmo pastatų išliko iki šių dienų. Be abejo, ryškiausias dvaro sodybos akcentas yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, įkurtas 1923 m. ir kerintis pasakišku augalų pasauliu.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • priešais rūmus esantys du didieji tvenkiniai sudaro apverstų didžiųjų raidžių GJ kompoziciją, išradingai įamžindami dvaro fundatoriaus J. Godlevskio atminimą;
  • pasivaikščiodami VDU botanikos sodo takais galėsite išvysti reliktinius augalus metasekvojas, ginkmedžius, tulpmedžius, o didžiausioje Lietuvos oranžerijoje – ypač retą augalą volemiją;
  • gausiausioje Lietuvos rožių kolekcijoje puoselėjama daugiau kaip 1 500 veislių;
  • sode akys raibsta nuo spalvingos tulpių, bijūnų, jurginų, hortenzijų jūros, lankytojams įdomi retųjų ir saugomų augalų, lietuviškų veislių augalų ar lauke žiemojančių kaktusų kolekcijos;
  • šalia didžiausios Lietuvoje oranžerijos ir rožyno atsiveria romantiška istorinė pergolė, kurią apsivijusios dešimtys raganių veislių ir rūšių;
  • sode vyksta daugybė renginių: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, didžiausios botaninės vasaros šventės „Kvapų naktis“ iki tradicinių mugių ir tropinių drugelių parodos;
  • už 5 km pasieksite Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, šalia jo – Velnių muziejus, o už 10 km – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis.
Sužinok daugiau
Rokas Tenys
Rokas Tenys

Kauno pilis

Pačioje Kauno miesto širdyje stovinti tvirtovė yra viena seniausių mūrinių Lietuvos pilių. Turtingą jos istoriją dabar primena ne tik išlikusi pilies dalis su apvaliu ir keturkampiu bokštais, sienų fragmentai, pasivaikščiojimai po požemius, bet ir muziejaus ekspozicijos, kuriose praeitis atkuriama naudojant modernias technologijas. Manoma, kad strateginėje vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gotikinė Kauno pilis pastatyta XIV a. antrojoje pusėje apsiginti nuo kryžiuočių. Amžiams bėgant aplink pilį kūrėsi gyvenvietė, vėliau išaugusi į dabartinį Kauno miestą. Šiandien turistų gausiai lankoma pilis buvo itin mėgstama ir Vytauto Didžiojo bei Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • vidinėje pilies ekspozicijoje atkurtas XVII a. bajoriško teismo kambarys, o pilies požemyje – viduramžių kalėjimas, kuriame galėsite išvysti belaisvių grandines ir gėdos stulpą;
  • legendomis apipintuose požemiuose modernios technologijos leis patirti, ką reiškia sutikti karį iš praeities;
  • interaktyvioje rekonstrukcinėje 3D vizualizacijoje susipažinsite su pilies pirmosios apgulties (1362 m.) momentais;
  • šalia pilies, Santakos parke, pamatysite popiežiaus kalnelį, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II;
  • vaikštinėjant parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės;
  • užsukę į kasmet gegužę vykstančias „Hanzos dienas“ galėsite pajusti viduramžių miesto atmosferą, o liepą – pasižiūrėti festivalio „Operetė Kauno pilyje“ spektaklius;
  • Kauno pilis yra miesto senamiestyje, tad puiki proga su juo susipažinti.
Sužinok daugiau
Raudondvario dvaro archyvas
Raudondvario dvaro archyvas

Raudondvario dvaro sodyba

Šalia Nevėžio ir Nemuno upių santakos iškilęs Raudondvario dvaro ansamblis patraukia dėmesį raudonuojančiais stogais. Gyvybingas dvaras sutraukia ne tik istorijos mėgėjus, tačiau ir visus, kam patinka dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, paragauti patiekalų, pagamintų pagal Tiškevičių laikų receptus. Renesanso architektūros stiliaus rūmus 1831 m. sunaikino gaisras, tačiau grafai Tiškevičiai pasirūpino atkurti sodybą. Sudegus mediniams pastatams, jie pastatė mūrinį dvaro ansamblį, kuris tapo daug puošnesnis. Šiandien dvaro ansamblį sudaro rūmai-pilis su bokštu bei parko teritorijoje išsidėstę du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės ir ledainė.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaro rūmuose įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje galėsite pamatyti Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio kūrybos ekspoziciją, grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus kelionių fotografijas, Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ kopiją, Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto portretus, stiklo kambarį;
  • oranžerijoje veikiančiame restorane siūloma paragauti patiekalų pagal Tiškevičių laikų receptus;
  • žirgyno patalpose veikiančiame menų inkubatoriuje mokoma piešti smėliu, vyksta gintaro ir keramikos kūrybinės dirbtuvės;
  • dailiai sutvarkytame parke žydi senovinių rūšių rožės, o, nusileidus iki Nevėžio upės, pasitinka vaizdingas pažintinis takas;
  • vyksta tradiciniai renginiai – Valstybės dienos šventė „Lietuva Raudondvario dvare“, tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art“, nuolat rengiamos parodos, koncertai;
  • Raudondvaryje galėsite apžiūrėti jį puošiančią Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.
Sužinok daugiau
Vytas Urbštas
Vytas Urbštas

Raudonės pilis

Ant stataus ir aukšto 35 m šlaito, dešiniajame Nemuno krante, raudonais stogais žvilgsnį prikausto rezidencinė Raudonės pilis. Nuo jos bokšto atsiveriantis pasakiškas kraštovaizdis ilgai išlieka lankytojų atmintyje. Pilis iškilo XVI a. pabaigoje, kai, Nemunui tapus svarbia prekybine arterija, turtuoliai, pirkliai ir didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas. Manoma, kad Prūsijos pirklys Krišpinas Kiršenšteinas žemę įsigijo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir pasistatė renesansinio stiliaus rezidencinę pilį. Šeimininkas nepamiršo šaudymo angų, kurios primena ankstesnių pilių gynybines funkcijas.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • turėsite galimybę užlipti į 33,5 m aukščio pilies bokštą, iš kurio atsivers asmenukės vertas Nemuno slėnio vaizdas;
  • XVI a. pradėtame kurti parke, supančiame pilį, auga ištisos retų medžių alėjos. Parke galėsite apžiūrėti ir 200 metų kaštoną; pasivaikščiodami senų skroblų alėja nueisite iki Beždžionkalnio, kur įrengta apžvalgos aikštelė. Kalbama, jog kadaise vienas iš dvariškių turėjo beždžionėlę. Jai mirus, šeimininkas supylė kalnelį;
  • edukacinėje programoje ,,Siesta po Raudonės liepomis“ ne tik paragausite pyrago su vietine arbata, bet ir daugiau išgirsite apie portugalo Žozė de Faria e Kastro meilę Sofijai Vaksel, amžiams sujungusią Madeirą ir Raudonę;
  • galite iki Raudonės pilies atvykti 25 km dviračių keliu, kuris prasideda nuo Jurbarko dvaro sodybos. Važiuodami galėsite grožėtis gamtos pasaką primenančiais Nemuno vaizdais;
  • už 10 km pasieksite Veliuonos archeologinių piliakalnių kompleksą. Manoma, kad prie Veliuonos žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Ant piliakalnio jam pastatytas paminklas.
Sužinok daugiau
Irmantas Gelūnas
Irmantas Gelūnas

Panemunės pilis

Raudoni, galingą tvirtovę primenantys mūrai, tarsi nutūpę jaukiame parke su kaskadiniais tvenkiniais. Taip iš tolo save pristato prie Nemuno esanti pilis. Nors XVII a. pastatyta pilis su šaudymo angomis atrodo karingai, ji niekada nebuvo skirta krašto gynybai – tai prabangūs rezidenciniai rūmai, kuriuose dera renesanso, baroko ir klasicizmo stiliai. Grėsminga pilies išvaizda, manoma, siekta pabrėžti vengrų kilmės dvarininko Jonušo Eperješo, pirmojo pilies savininko, ambicijas. Teigiama, kad pilis buvo statoma pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto brėžinius. Pagal jo projektą buvo perstatomi ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • pilis užburia didingumu – pamatysite korpusus ir bokštus, kuriuos puošia masyvūs konsoliniai karnizai;
  • galėsite apžiūrėti ir atkurtas XVIII a. virtuvės dalis: virenę ir duonos krosnis;
  • pamatysite, kaip atrodo gilus karceris, į kurį baudžiamieji buvo nuleidžiami virve;
  • įdomių potyrių suteiks lobio paieškos, kurių metu pasakojama apie paslaptingus pilies požemius;
  • galėsite apžiūrėti buvusias gyvenamąsias patalpas, kuriose fragmentiškai išlikusi autentiška sienų tapyba; kvapą gniaužiantį kraštovaizdį apžiūrėsite iš pilies parke esančių trijų apžvalgos aikštelių;
  • pilies kiemelyje vasaros savaitgaliais vyksta senovinė amatų mugė;
  • dviračių taku, kuris vingiuoja palei Nemuną, pasieksite už 10 km esančią Raudonės pilį.
Sužinok daugiau
Vytautas Daraškevičius
Vytautas Daraškevičius

Kidulių dvaro sodyba

Bėgant amžiams daugelio garsių asmenybių lankytas dvaras ir šiandien siekia puoselėti dvarų kultūros tradicijas, rengdamas šokių popietes, gurmaniškų gėrimų edukacijas. Kidulių dvaras, minimas nuo XVI a., patyrė daugybę mūšių ir karų, tačiau beveik nenukentėjo. 1812 m. dvare lankėsi Napoleono kariuomenė, o Pirmojo pasaulinio karo metais čia šeimininkavo abi kariaujančios pusės. Šiuo metu dvaro sodybai priklauso daugiau nei 20 išlikusių statinių ir jų liekanų. Jaukūs nedideli pagrindiniai dvaro rūmai yra restauruoti, juose įrengta laisvalaikio salė. Dvaras tapo bendruomenės centru, kur įsikūrusi biblioteka, keramikos dirbtuvės, vykdoma įvairi kultūrinė veikla.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • susipažinsite su istoriniais XIX a. šokiais: linijiniu valsu, rateliniais ir kadriliniais dvaro šokiais. Jų mokoma dvaro kultūrą pristatančių teatralizuotų edukacinių programų metu;
  • dalyvaudami edukacinėje programoje galėsite susipažinti su Šakių krašto vynų tradicijomis ir paragauti vietinio vyndario pagamintų pienių, burokėlių ir kitų sezoninių augalų vynų;
  • rugpjūčio mėnesį dvare vyksta Kidulių miestelio šventė, garsėjanti gurmaniškomis puotomis. Joje dalyvauja Lietuvos mažieji vyndariai;
  • kalbama, kad besitraukdami Napoleono kariai po trikamieniu ąžuolu pakasė lobį. Jo ieškoti buvo atvykę net svečiai iš Paryžiaus, bet nerado plane pažymėtų vietų;
  • apie 2 km nuo dvaro stovi 1860 m. pastatyta medinė bažnyčia.
Sužinok daugiau
Saulius Kvietka
Saulius Kvietka

Gelgaudiškio dvaro sodyba

Ant Nemuno kranto įsikūręs dvaro ansamblis unikalus įstabiu teritoriją juosiančiu didžiuliu parku, pereinančiu į natūralią girią. Daugelis čia atvyksta pasivaikščioti parke įrengtu pažintiniu taku ar išvysti dvare rengiamų originalių teatralizuotų ekskursijų. XV a. pradžioje Gelgaudiškio vietovė buvo laikoma Skirsnemunės palivarko (nedidelio dvarelio) dalimi. XVI a. čia pradėtas kurti parkas, kuris savo augmenija ir gyvūnija žavi lankytojus iki šiol. Įdomi parko vieta Žvaigždė – aikštelė, iš kurios aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos. Čia medžiotojai stebėdavę prabėgančius žvėris. Dvaro rūmai pastatyti tik XIX a. viduryje, valdant Prūsijos baronui Gustavui Koideliui. Šiandien rūmai ir daugelis pastatų restauruoti.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • galėsite apžiūrėti unikalią 1900 m. istorizmo dvasią atspindinčią ir moderno stiliaus bruožų turinčią interjero lipdybą;
  • pažinsite dvarą originaliose edukacinėse ir teatralizuotose ekskursijose, į kurių programą įtraukta dvaro valgių degustacija, dvariški šokiai;
  • buvusiame dvaro vandens bokšte įrengtas 36 varpų karilionas švenčių metu žavi varpų muzika;
  • parke tarp 400 metų senumo ąžuolų verta apžiūrėti legendomis apipintus Velnio kalną, baronų kapines, Pakaruoklių kalną;
  • dvare rengiama Amatų diena, Dvaro diena, nuolat vyksta įvairios parodos ir klasikinės kamerinės muzikos koncertai;
  • prieš keletą dešimtmečių dvare buvo filmuotas istorinis filmas „Tadas Blinda“;
  • maždaug už 1 km verta apžiūrėti neogotikinę Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią.
Sužinok daugiau
Dovilė Jakštaitė
Dovilė Jakštaitė

Zyplių dvaro sodyba

Vienas iš jauniausių dvarų Lietuvoje dažnai vadinamas meno mėgėjų meka. Į dviejų kiemų tipo sodybą atvykstama dėl kasmet vykstančių muzikos festivalių, tautodailininkų plenerų, meno galerijų. Bene labiausiai Zyplių dvaras garsėja tuo, kad XIX a. pradžioje dabartinė dvaro teritorija priklausė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui. XIX a. viduryje įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 išlikusių pastatų. Šiuo metu buvusiuose rūmuose, arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirne yra įrengtos galerijos, kuriose eksponuojama daugybė meno dirbinių. Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvarą supantis didžiulis parkas iki šių dienų turi išlikusią įspūdingą 200 m ilgio balzaminių tuopų alėją. Taip pat yra nemažai įdomių medžių rūšių: sidabrinių klevų, raudonųjų ąžuolų, juodųjų pušų, sidabrinių kėnių, plaukuotųjų beržų;
  • galėsite apžiūrėti parke gulintį 400 metų senumo ąžuolo kamieną;
  • dvare įsikūręs Lukšių kultūros centras, todėl vyksta daug įvairaus žanro renginių. Dvare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, kapelų šventė, tradiciniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“, keramikų šventė „Pirksi molio puodynėlę“ ir kt.;
  • galėsite dalyvauti keramikos edukacinėje programoje, taip pat susipažinti su vyndaryste;
  • dvaro vežiminės pastate veikia Zanavykų muziejus, kur susipažinsite su Šakių krašto paveldu;
  • dvare veikia ir didikų virtuvės patiekalus siūlantis restoranas „Kuchmistrai“, viešbutis „Zyplių dvaro oficina“.
Sužinok daugiau
Irmantas Gelūnas
Irmantas Gelūnas

Paežerių dvaro sodyba

Vaizdingoje ežero pakrantėje iškilęs puošnus ir stilingas Paežerių dvaras kartais pavadinamas mažuoju Paryžiumi. Vienus pakeri išdidūs dvaro rūmai su kolonomis, kiti apsilankę rūmų viduje nusikelia į XVIII a. LDK laikus. Ankstyvojo klasicizmo stiliaus rūmai iškilo LDK didiko Simono Zabielos iniciatyva 1795– 1799 m., o juos pagal karaliaus Liudviko XVI stilių projektavo garsus to meto architektas Martynas Knakfusas. Ypatingą įspūdį palieka stambių jonėninių kolonų portikas (prieangis) su žemu frontonu (trikampe viršutine pastato fasado dalimi). Dvaro pastatuose dabar įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • išlikusi romantizmo laikotarpio dvaro oficina, kurios pagrindinio fasado centrą puošia nedidelis dviejų kolonų prieangis;
  • įdomus dvaro ansamblio akcentas – neogotikinio stiliaus Belvederio bokštas, pastatytas XIX a. antrojoje pusėje;
  • atkurtas originalus rūmų interjeras, kuriame gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų;
  • galėsite pamatyti rotondinę šokių salę, perdengtą kupoliniu skliautu ir papuoštą judrių pozų šokėjų ritminėmis figūromis bei vešlių augalinių ornamentų kompozicijomis;
  • puiki proga pereiti kaštonų alėja, vedančia į dvarą, ar pasivaikščioti po parką, kurį iš vienos pusės supa upė, o iš kitos – ežeras;
  • parką vis dar puošia dvaro įkūrimo proga pasodintas ąžuolas, kurio amžius, manoma, apie 400 metų;
  • galėsite užlipti ant Piliakalnių piliakalnio, kur V–XII a. buvo gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Jis nutolęs apie 20 km nuo dvaro.
Sužinok daugiau
Rimantė Černiauskaitė
Rimantė Černiauskaitė

Leipalingio dvaras

Kino filmo vertoje dvaro istorijoje, siekiančioje XV a., – ne tik Leipalingyje šeimininkavusių garsių Sapiegų, Masalskių, Kruševskių giminių pėdsakai, bet ir lemtingas žaidimas kazino. Išlikę pasakojimai, kad vienas iš dvaro savininkų taip įklimpo į skolas, kad nuosavybę užstatė ir pralošė Monte Karlo, o pats iš nevilties nusišovė. Šiuo metu yra išlikę klasicistiniai dvaro rūmai su kolonomis, oficina, vienu ūkiniu pastatu, spirito varykla ir parko fragmentais. Už 12 km nuo Druskininkų kurorto esanti Leipalingio dvaro sodyba laikoma vienu reikšmingiausių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvare veikia Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus. Jame – archeologijos, istorijos bei etnografijos eksponatai, liudijantys Leipalingio miestelio gyvenimą nuo seniausių laikų, dvaro gyvavimo laikotarpiu iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo po sovietmečio;
  • seniausias dvaro statinys yra erdvus ir įspūdingas rūsys su trimis raudonų plytų kolonomis po grūdų sandėliu. Jame vyksta edukacijos ir parodos. Koncertų salėje virš rūsio galima apsilankyti kameriniuose renginiuose;
  • Leipalingyje rengiamos edukacinės programos („4 provincijos dvaro seserys“ ir kitos). Jų metu ne tik išgirsite dvaro paslaptis, bet ir išmoksite dvariškų šokių žingsnelių, papietausite dvaro rūsyje. Edukacijas reikia užsisakyti iš anksto;
  • gausius lankytojus kasmet sutraukia čia vykstanti tradicinė „Jotvingių“ šventė, kiti Leipalingio bendruomenės renginiai.
Sužinok daugiau
Baltic Locations
Baltic Locations

Vileišių rūmų ansamblis

Kelią į rūmus, puošiančius Vilniaus Antakalnio rajoną, tarsi rodo T. Kosčiuškos gatvėje esantis trijų brolių aktyvių visuomenės veikėjų Jono, Petro ir Antano Vileišių paminklas. Būtent Petras Vileišis už Rusijos imperijoje uždirbtus pinigus 1906 m. pasistatė neobarokinius rūmus su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir tvora su vartais. Gyvenamajame name buvo įkurta laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcija bei spaustuvė. Vileišių rūmai dabar yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto namai.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • Vileišių rūmų palėpės slaptavietėje XX a. pabaigoje atrasti Lietuvos Tarybos Prezidiumo posėdžių 1918 m. protokolai, Marcelės Kubiliūtės archyvas, kiti dokumentai. Jonui Basanavičiui priklausiusių XIX a. lietuvių liaudies medžio raižinių kolekcija kursto kalbas, kad rūmuose gali būti paslėptas ir Nepriklausomybės Akto originalas;
  • susipažinti su Vileišių rūmų slėpiniais galima ekskursijų, kurias veda etnologė Gražina Kadžytė ir Leidybos centro vadovas bei knygos „Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje“ sudarytojas Gytis Vaškelis, metu;
  • 1907 m. gyvenamojo rūmų namo antrame aukšte buvo atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Joje pirmą kartą buvo eksponuoti M. K. Čiurlionio darbai, atidarymo ceremonijoje kalbą sakė J. Basanavičius. Šiam įvykiui įamžinti skirta atminimo lenta prie namo fasado.
Sužinok daugiau
Aurelijus Silkinis
Aurelijus Silkinis

Aristavėlės dvaro rūmai

Retas girdėjęs, kad Lietuvoje yra keliaujantis dvaras. Didžiausiame Lietuvos muziejuje po atviru dangumi – Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse Kaišiadorių rajone – ne tik tarsi mažas visos Lietuvos modelis su skirtingų etnografinių regionų sodybomis. Kartu tai yra ir vieta, į kurią 1987 m. iš Aristavos kaimo (Kėdainių r.) buvo demontuoti, pervežti ir atstatyti Aristavėlės dvaro rūmai. Vadinasi, dvaras įveikė apie 80 km. Dvaro likimas atspindi daugelio lietuviško didikų paveldo dalią – iškilęs dar pačioje XVIII a. pradžioje, sovietmečiu jis priklausė kolūkiui, jame buvo laikomos kiaulės. Atrestauruotoje medinėje bajoriškoje rezidencijoje šiuo metu galima apžiūrėti dvaro baldų kolekciją, tekstilės rinkinį, čia veikia ir Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • dvaras nepasižymėjo didele prabanga, tačiau jo išskirtinumas – puošnus barokinis stogas, šešios medinės kolonos bei sienų ir lubų tapyba. Joje liaudiški motyvai susipynę su Liudviko XV epochos stiliumi;
  • medines dvaro kolonas galima atpažinti BBC serialo „Karas ir taika“ kadruose. Filmavimo lokacijas Rumšiškėse režisierius Tomas Harperis yra pavadinęs vienomis įspūdingiausių ir jas rekomenduoja aplankyti visiems;
  • susipažinusiems su Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicija Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo artimiau pažinti Rumšiškes arba patiems, arba su gidu: galima aplankyti poeto Jono Aisčio gimtinę, jam skirtą muziejų, Rumšiškių fontaną, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir varpinę, paminklą Antanui Baranauskui.
Sužinok daugiau
Aurelijus Silkinis
Aurelijus Silkinis

Babtyno-Žemaitkiemio dvaras

„Miegančių drugelių tvirtovė“ – tokiu romantišku vardu norisi vadinti Babtyno dvarą Kauno rajone pagal jame filmuotą Algimanto Puipos to paties pavadinimo filmą. Nors dvaro vardo krikštynų istorijoje jau būta. Kai beveik penkis šimtus metų skaičiuojančio dvaro valdos XX a. pradžioje perėjo į generolo Vlado Nagevičiaus rankas, būtent jo prašymu vieta buvo pradėta vadinti Žemaitkiemiu. Nuo 1999 m. dvaro valdytojas yra Mindaugas Šventoraitis. Atrestauruotame dvare rengiami menininkų plenerai, kultūros vakarai, organizuojamos šventės. Čia įrengti kambariai, pokylių salė, biblioteka, paveikslų galerija, žaidimų kambarys.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • autentiškos dvaro detalės – XX a. pr. sienų dekoras, ąžuolinės sijos, taip pat senoviniai sodybos takai, grįsti lauko akmenimis;
  • dvare sukaupta senienų kolekcija: senovinė žemės ūkio technika, motociklai, automobiliai;
  • Babtyno dvaro sodyboje likę ir kiti pastatai: XIX a. romantizmo stiliaus svirnas, gotikinis lobynas, kuriame anksčiau dvarininkai saugodavo meno kūrinius ir kitus turtus, o dabar įrengtas gyvenamasis namas, vieno iš dvaro valdytojų Benedikto Tiškevičiaus statytas kluonas, kuriame vyksta vasaros koncertai, tvarto liekanos, koplytstulpis;
  • bibliotekoje saugomas paskutiniam dvaro valdytojui generolui, Lietuvos kariuomenės bei Karo muziejaus kūrėjui V. Nagevičiui priklausęs rašomasis stalas;
  • puikus vaizdas į Babtyno dvarą atsiveria nuo Piepalių piliakalnio. Pasakojama, kad čia net girdėdavosi V. Nagevičiaus laikais dvare švęstos Joninės. Į jas Kauno inteligentija atplaukdavo garlaiviu Nevėžio upe;
  • dalį savo darbų dvare yra nutapiusi žymi dailininkė Miglė Kosinskaitė.
Sužinok daugiau
Lukas Jonaitis
Lukas Jonaitis

Houvalto dvaras

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančios Maišiagalos apylinkės priklausė garsiausioms giminėms – Sapiegų, Tyzenhauzų, Eperješų, kt. Dvarininkai Houvaltai XIX a. čia įgyvendino klasicistinio stiliaus rūmų projektą. Šiandien Maišiagalos, arba Houvalto dvare Vilniaus rajone veikia Tradicinių amatų centras, propaguojantis liaudies meną ir kultūrą. Jame profesionalūs amatininkai gali pamokyti drožti, rišti verbas, daryti karpinius, lipdyti puodus, gaminti muilą, taip pat susipažinti su odininkyste, knygrišyste, žvakininkyste.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • tradicinių amatų centras Houvalto dvare yra Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialas. Muziejus kolekcijose – eksponatai, liudijantys Vilnijos krašto gyventojų buitį bei papročius;
  • kitas Vilniaus krašto etnografiniam muziejui priklausantis filialas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia yra unikali Vilniaus krašto vieta, nes būtent čia XIX a. gimė verbų rišimo tradicija;
  • šalia dvaro esantis Maišiagalos piliakalnis su papiliu ir gyvenviete yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. XIV a. čia stovėjusi medinė pilis dalyvavo ne viename mūšyje su Kryžiuočių ordinu. Pagal kai kuriuos istorikus, šioje pilyje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, o jo ir kartu sudeginto žirgo pelenai buvo palaidoti ąžuolyne šalia piliakalnio. Minint Algirdo 625-ąsias mirties metines piliakalnio papėdėje buvo pastatytas paminklas iš lauko akmenų. XVI a. Maišiagalos pilyje rezidavo karalienė Bona, todėl piliakalnis dar yra vadinamas Bonos pilimi;
  • Vilniaus rajoną puošia ir kiti dvarai bei pilys – Liubavo, Glitiškių, Arvydų, Pikeliškių, Medininkų.
Sužinok daugiau
Arvydas Čiukšys
Arvydas Čiukšys

Maironio (S.Siručio) rūmai

„Maironio salionai“, – taip žymaus lietuvių poeto kunigo Jono Mačiulio-Maironio svečiai vadino jo gyvenamąsias erdves. Anksčiau šie rūmai priklausė Kauno teismo seniūnui Simonui Siručiui, jie buvo pastatyti XVIII a. viduryje. Vėliau juose buvo įkurta ligoninė, karo lauko teismas su kalėjimu rūsiuose, kareivinės. Rūmus Rotušės aikštėje Kaune lietuvių literatūros klasikas įsigijo 1909 m., suremontavo ir gyveno iki 1932 m. Dabar pastate veikia Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis ne tik poeto atminimą, bet ir baroko epochos turtingo miestiečio gyvenamojo namo paveldą – išlikusias puošnias nišas, sienines spintas, krosnis.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • muziejuje atkurti 8 Maironio kambariai, kurie buvo įrengti labai skirtingai, pavyzdžiui, art deco darbo kabinetas, rokoko stiliaus raudonoji svetainė, didžioji svetainė – moderno stiliaus su tautiniais motyvais. Kambariuose išlikę senoviniai baldai, laikrodžiai, meno kūriniai;
  • rūmuose apžiūrėsite Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, čia vyksta ekskursijos, parodos, edukacijos, įvairūs kultūriniai renginiai;
  • pagal išlikusius šimtus vizitinių kortelių sužinosite, kokie garsūs asmenys yra svečiavęsi šiuose rūmuose: prezidentai, ministrai, bažnyčios hierarchai, menininkai;
  • namo dalį Maironis buvo paskyręs lietuviškoms kultūros organizacijoms: pirmajai Kauno viešajai lietuviškai bibliotekai ir skaityklai, knygų leidyklai „Sakalas“, Dailiųjų amatų mokyklai ir kt.;
  • S. Siručio rūmai iškilo vietoj trijų gotikinių mūrinių namų, nuniokotų gaisro. Išlikę šių namų rūsiai laikomi vienais seniausių visame Kaune – datuojami XV-XVI a.;
  • manoma, kad pastate veikusiame kalėjime buvo kalinamas bei nuteistas mirti vienas iš 1863 m. sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.
Sužinok daugiau
Aštriosios Kirsnos dvaras
Aštriosios Kirsnos dvaras

Aštriosios Kirsnos dvaras

Kadaise tvenkinių bei upelių apsuptas Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone stovėjo tarsi saloje. Jis yra ne tik vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje su tokiu kiekiu dirbtinių vandens telkinių, bet ir vienas didžiausių Dzūkijoje pagal ūkinių pastatų skaičių. Dvaro sodyboje jų – 19. Iki šių laikų išlikusi klasicistinio dvaro sodyba kūrėsi XIX a., nors dvarvietė buvo minima jau XVI a. Dabartiniai jos savininkai stengiasi rekonstruoti ne tik išlikusį dvarą, bet ir jo istoriją. Aštriosios Kirsnos dvaro erdvės yra nuomojamos asmeninėms šventėms, renginiams, fotosesijoms, žirgų priežiūrai ir edukacijoms.

Daugiau informacijos

Verta aplankyti, nes:

  • ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio);
  • išlikę net 19 įvairios paskirties dvaro statinių, kuriuos stengiamasi naudoti pagal tikrąją jų paskirtį. Fachverko detalėmis papuoštame kluone įrengtas jojimo maniežas, atkurtos arklidės naudojamos pagal paskirtį – čia yra žirgynas, oficinoje įkurti svečių namai, o istoriniuose tvartuose apsigyveno pieninės karvės;
  • dvaro aplinką puošia ne tik vandens telkiniai, bet ir apžvalgos kalvelės, tilteliai;
  • vieniems paskutinių dvaro savininkų Gavronskiams XIX a. priklausė net 40 dvarų, iš kurių svarbiausias buvo Paežerių dvaras (Vilkaviškio r.), vadintas mažuoju Paryžiumi;
  • pavadinimas „kirsna“ yra jotvingių kilmės, reiškia „juoda upė“. Kirsnos upė prieš kelis šimtmečius skyrė lietuvių žemes nuo jotvingių.
Sužinok daugiau