R. Anusauskas

Ruduo

Rudens pradžią skelbia pirmasis žemėn bumbtelėjęs obuolys

Tada mes imame pintines ir einame į sodus ir miškus, o namai pakvimpa obuolių pyragais ir džiovintais baravykais. Ruduo pas mus spalvotas. Tarsi nužengęs iš Klodo Monė (Claude Monet) paveikslų – truputį apsnūdęs, lyg nuolat dėvėtų peršviečiamą, mirguliuojančią miglos maršką. Jis draikosi voratinkliais, čeža po kojomis, mojuoja išskrendančių gandrų ir gervių sparnais, pabyra spanguolių uogomis pelkėse. Rudenį mes prisimename draugus, pradedame ilgai deginti žvakes ir žiūrėti vieni kitiems į akis. Ilgi rudens vakarai slepia tai, kas tikra. Slepia mus.

Rudens renginiai

Kai nuo jūros, ežerų, iš sodybų ir palapinių įdegę, atgavę jėgas grįžtame į miestą, stačia galva neriame į kultūrą. Mūsų miestai alsuoja teatru, gera muzika, plačiai atveria duris galerijos, rodydamos tai, kas sukurta per vasarą. Ruduo – kultūros metas, o kultūra rudenį išeina į gatves – spalvota, užgniaužianti kvapą, plačiai atverianti akis ir jausmus, įsibraunanti ten, kur susikaupusios mūsų patirtys, – ir išlaisvina kūrybos džiaugsmą. Pasiduokime jam su geriausiais renginiais.

Rudens lygiadienis

Kai su naktimi susilyginusi diena ima trumpėti, o gamtos ciklo ratas pajuda pabaigos link, ateina laikas pasidžiaugti nauju derliumi, padėkoti už jį bei pasiruošti tamsiajam metų laikui. Per rudens lygiadienį (rugsėjo 20–22 d.) Lietuvoje rengiamos rudens gėrybių mugės, deginamos šiaudinės skulptūros, vyksta įvairūs natūralios ugnies reginiai – bene įspūdingiausią jų galite pamatyti Neries krantinėje Vilniuje. Rugsėjo 22 d., kai 1236 m. Saulės mūšyje bendromis baltų genčių pajėgomis buvo sumušti kalavijuočiai, Latvijos ir Lietuvos seimai 2000 m. paskelbė ir Baltų vienybės diena. 

Ventė

Pusiasalyje, kurį skalauja Kuršių marios ir virš kurio driekiasi paukščių migracijos kelias, įsikūrusi Ventės rago ornitologinė stotis. Kone šimtą metų joje dirbantys žmonės, iš įvairių šalių atvykę ornitologai, pavasarį ir rudenį laukia praklegančių būrių. Kasmet stotyje sužieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Šalia įspūdingų gaudyklių rymo ir seniausias Lietuvoje švyturys. Jo durys atviros lankytojams, norintiems iš aukštai pažvelgti į banguojančius vandenis ir tolumoje ryškėjančias auksines Kuršių nerijos kopas.

Retų paukščių keliai

Rudenį jie aukštai pakelia sustiprėjusius sparnus, tik jiems vieniems pažįstamais garsais surenka bičiulius į būrį ir iškeliauja žiemoti ten, kur šilta. Pavasarį grįžta, suka lizdus, peri vaikus ir sveikina mus giesmėmis. Nudžiungame jas girdėdami, netgi dienas kai kuriems sparnuočiams priskyrėme – minime Vieversio dieną, Kovarnių dieną, džiaugiamės Pempės ir Gandrų sugrįžimo diena. Rudenį, kai paukščiai pradeda intensyviai migruoti, Lietuvos pajūriu per dieną jų praskrenda iki milijono. Paukščių kelias nusitiesia virš Ventės rago – unikalios vietos, kurioje dar 1929 metais buvo įkurta Ventės rago ornitologinė stotis. Iš jos apylinkių atsiveria fantastiški vaizdai į Kuršių neriją ir Nemuno deltą, o smalsiems lankytojams čia dirbantys ornitologai ne tik pasakoja apie paukščius, bet ir leidžia juos ištraukti iš gaudyklių, užmauti žiedą ant kojos. Tegu skrenda, tegu neša žinią, kur buvo pastebėti.

Oro balionu virš sostinės

Kuo tykesnis vakaras jiems – tuo geriau. Kai nurimsta vėjas, oro balionai lyg spalvoti muilo burbulai pakyla virš raudonų Vilniaus senamiesčio stogų. Kartais jie praskrenda taip žemai, kad, rodos, pakeltum ranką, pagriebtum ir nuskristum kartu į svaiginantį aukštį. Pavasarį iš aukštai matyti žydintys miesto sodai, vasarą galima skaičiuoti gatvės kavinėse sėdinčius turistus, medžių viršūnėmis pračiuožęs ruduo ten, viršuje, atima kvapą.

Lietuviai – nepataisomi romantikai, mes patenkame į penketuką valstybių, kuriose oro balionų ir juos valdančių pilotų skaičius tūkstančiui gyventojų yra didžiausias, o Vilnių ir Trakus pasaulio keliautojų žurnalai jau keletą metų įtraukę į žymiausių pasaulio vietų, kurias verta pamatyti iš aukštai, dešimtuką.

Vilnius – vienintelė Europos sostinė, iš kurios Senamiesčio oro balionams leidžiama pakilti. Atėję į pievelę prie Tymo kvartalo, galite iškart sėsti į krepšį ir atsidurti danguje. Praskristi oro baliono krepšyje virš Vilniaus – reiškia iš naujo jį įsimylėti. Leidžiamės į nuotykį kartu?

Teatrai

Nors kuklumas, juokaujama, – lietuvių tautinis bruožas, pabūkime nekuklūs – Lietuva yra teatro šalis. Sunku patikėti, tačiau buvo laikas, kai bilietų į teatro spektaklius laukdavome ilgose eilėse per naktį. Šiandien eilių prie teatrų nerasite, tačiau bilietų į geriausius spektaklius internete – taip pat. Užsisakykite juos iš anksto ir pasiduokite užvaldomi teatro stebuklo. Nes tai, kas vyksta geriausių Lietuvos teatrų scenose, yra stebuklinga, tikrai.

Šiuolaikinis menas

Jei menas keičia pasaulį, vadinasi, keičia ir Lietuvą. Šiuolaikinis menas – ypač. Mūsų moderniojo meno istoriją lydėjo pakilimai ir aukso amžius, stingdanti tyla ir drąsūs mėginimai plaukti prieš srovę. Žavingas tarpukario modernizmas, niūri sovietmečio realybė, atlydžio šedevrai ir kūrybiški, šiuolaikinį pasaulį atspindintys meno blyksniai kuria nepaprastą meno erdvę, kuri nesibaigia muziejais ir galerijomis. Ji ima už rankos, įtraukia ir kviečia pažinti nuostabų kultūros pasaulį.

Muziejai

Didingą šalies praeitį menančiose pilyse įsikūrę ir nedideli, tačiau vietos bendruomenių nuoširdžiai puoselėjami. Vertingas meno kolekcijas pristatantys ir netikėčiausiais eksponatais intriguojantys. Didžiuliais archyvais besididžiuojantys ir novatoriškais pažinimo būdais stebinantys – daugiau nei šimtas Lietuvoje veikiančių muziejų sudomins savo įvairialypiškumu.

Daugiau naujienų

Turizmo naujienos planuojantiems keliones rudenį

Šaligatvių paslaptys ir sienų pasakojamos istorijos, vandens pramogos ir jaukios nakvynės, neatrasti skoniai, testas nervams ir daugybė neįprastų pramogų – visa tai šį rudenį patirti siūlo nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai. Jūsų rudens atostogoms – 24 naujos idėjos originaliam poilsiui Lietuvoje.

Keičiamos atvykimo į Lietuvą taisyklės

Nuo rugsėjo 14 d. paveiktomis bus laikomos tos šalys, kuriose per paskutines 14 dienų sergamumas COVID-19 liga viršija nebe 16 atvejų, kaip anksčiau, o 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

GYDOMASIS KELIONIŲ PO LIETUVĄ POVEIKIS – NUO ELNIŲ SPA IKI HAMAKŲ ARBA PYKČIO TERAPIJOS

Kad kelionės gydo nuo rutinos ir nuobodulio yra faktas. Kaip ir tai, kad keliaujant gaminasi laimės hormonas seratoninas, susijęs su atradimo džiaugsmu, pažinimu, judėjimu, gera nuotaika. Įdomu, kad kelionių po Lietuvą terapiją galima papildyti ir realiomis regionuose siūlomomis terapijomis kūno ir sielos sveikatai sustiprinti – nuo gerai žinomos jūros, delfinų, šalčio, druskos, kvapų terapijos iki miško, žirgų, gintaro, bičių, vaistažolių, elnių, triušių, hamakų ar net pykčio terapijos. Keliauk po Lietuvą į sveikatą!

VIRTUALUS MARŠRUTAS „BALTIJOS KELIU ŠIANDIEN“

Susikabinti rankomis su dviem milijonais žmonių dėl laisvės. Tam 1989 m. rugpjūčio 23 d. pasiryžo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, stoję į 600 km ilgio Baltijos kelią – žmonių grandinę, sujungusią tris valstybes dėl laisvės siekio.

Dvasinių patyrimų keliu po neatrastas Lietuvos bažnyčias, vienuolynus ir kitas sakralias vietas

Pastaruoju metu kelionės yra tapusios savotišku vaistu – keliaudami ieškome būdų sveikatintis, sustiprėti fiziškai. Lygiai taip pat kaip kūną kelionės gali gydyti ir sielą – nuo rutinos, nuo įtampos, nežinomybės.

Pasak kunigo Algirdo Toliato, Rytų išmintis byloja, kad jei kelias neveda į šventovę, tai kam jis reikalingas?.. Tai - kelias, po kurio grįžtame kitokie. „Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net  vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, - rinktis dvasines keliones skatina kunigas.