J. Adomavičius

Vasara

Lietuvoje mes laukiame vasaros

Dienas iki jos pradedame skaičiuoti nuo Kalėdų. Vasarą plaukiame baidarėmis, balnojame jėgos aitvarus ir žirgus, skaičiuojame žvaigždes prie laužo miške. Vasarą prie ežerų klausomės bliuzo, šalia piliakalnių mokomės kalti geležį, skobti valtis ir virti stebuklingus gėrimus, kurie protėviams suteikė jėgų sukurti didžią Lietuvos valstybę. Mūsų vasaros kvepia vaikyste, nuo pievų kylančiais rūkais, šviežiu pienu, smėlio pilimis ir peršviečiamais gintaro gabalėliais ankstyvą rytą prie jūros. Jos skamba migruojančių paukščių balsais, svirpliais lauko pievoje ir tyla. Apsisiausk ja. Pabūk arčiau savęs, arčiau to, kas tikra.

Vasaros renginiai

Vasara pas mus neilga. Užtat ir skubame ją išjausti, išbūti, išgyventi, išdainuoti ir išbėgioti. Daug nemiegame, skęstame Kultūros naktyje, klausomės muzikos žydinčiuose botanikos soduose, senuose vienuolynuose, industriniuose miestų rajonuose. Renginiai vasaromis persikelia prie jūros – mojuojame bures pakėlusiems laivams, apsigaubiame Jūros šventės siautuliu ir šiuolaikinės muzikos ritmais paplūdimiuose. Automobilių, motociklų lenktynės, bėgimo trasos žaliuojančiuose Lietuvos miškuose, jachtų, jėgos aitvarų lenktynės Kuršių mariose, riterių turnyrai šalia piliakalnių – azartą ir įspūdžius renkame kiekvieną vasaros savaitgalį. Kad turėtume kuo šildytis žiemą.

Iškylų gamtoje vietos

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Vandens pramogų parkai

Žiemą – šiek tiek daugiau šilumos, vasarą – dar daugiau džiaugsmo. Visa tai gali pažadėti vandens pramogų parkai, kuriuose suaugusieji laukiami lygiai taip pat, kaip ir vaikai. Druskininkuose jiems netgi įrengta pirčių erdvė, ten laukiami natūralių maudynių mėgėjai be maudymosi kostiumėlių. Jei atvykote trumpų atostogų į Vilnių, vandens pramogų toli ieškoti nereikės, važiuoti iki jų nuo centro užtruks vos penkiolika minučių. Pasimėgauti ne tik kelių ežerų, bet ir baseinų vandeniu galite ir Trakuose. O šaltą dieną prie jūros būtinai aplankykite atostogomis kvepiantį parką. Bet jei vasarą nuspręsite, kad dūkti vandenyje geriausia gamtoje, ieškokite vandens batutų parkų. Tik žinokite: vaikus iš čia sunku išvilioti namo.

Ant žolės miesto centre

Vasara turi skonį. „Atrask jį po atviru dangumi“, – siūlo vasaros iškylų mieste „Open Kitchen“ rengėjai. Pačiame Vilniaus centre, Tymo kvartale, siaučia iškylų penktadieniai, o Kaune, Nemuno saloje, iškylaujama ketvirtadieniais. Atmosfera ir vienur, ir kitur tokia pat puiki, kaip ir maistas.

Jėgos aitvarai

Susitikimo vietos pakeisti negalima – jėgos aitvarų sporto gerbėjai, vos tik atšyla orai, renkasi savo mekoje – atokiame Kuršių marių kampelyje, Svencelėje. Esama tokių entuziastų, kurie čia praleidžia visą vasarą. Jūriniuose konteineriuose įrengtuose nameliuose  susikūrusi tikra jėgos aitvarų gerbėjų bendruomenė.

Išmokę skrieti jėgos aitvarais, tokio laisvalaikio entuziastai pasklinda po visą Lietuvos pajūrį – spalvingų jėgos aitvarų galima pamatyti Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje, Šventojoje.

 

Poilsis prie vandens

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.

Dviračių maršrutai

Keliavimas dviračiu – puikus būdas iš arti susipažinti su gražiausiais Lietuvos gamtos kampeliais, pavyzdžiui, pasivažinėti didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – senamiesčių gatvelėmis, įveikti daugiau nei 100 kilometrų dviračių maršrutą Lietuvos pajūriu arba apvažiuoti Platelių ežerą Žemaitijoje.

Natūralūs ištekliai

Gamta mus apdovanojo natūraliais turtais, kuriais nuo seno pasikliaujame stiprindami sveikatą ar tiesiog norėdami atgauti jėgas. Giliomis tradicijomis pasižyminčių mineralinio vandens, žolelių ar purvo procedūrų efektas neabejotinas. Tereikia pasirinkti sau tinkamiausią gamtos vaistą.

Aktyvus poilsis

Skrydžiai virš gražiausių Lietuvos vietų, maratonai ir pusmaratoniai, jėgos aitvarai Kuršių mariose, jachtų lenktynės, šuoliai nuo aukščiausių tiltų, vakarienės danguje, naktiniai žygiai pelkėmis, dviračių iškylos piliakalniuose, pėsčiųjų takai ir netikėti susitikimai kaime. Dviratį, laivą ar oro balioną vežtis nebūtina. Viską turime čia.

Šeimų turizmas

Erdvės, kur galima žaisti, atrasti, išmokti, sužinoti, patirti. Mažieji atradėjai tik ir laukia, kol suaugusieji juos paims už rankos ir parodys pilną įdomybių pasaulį.

Daugiau naujienų

GASTROliavimo po Lietuvą gidas: ledų skoniai (Atnaujintas)

Medus, vynas ir kalnų sniegas. Tokios buvo sudedamosios vienų iš pirmųjų ledų, kuriais gardžiavosi imperatorius senovės Romoje, dalys. Nors pasak Europos ledų asociacijos „Euroglaces“, Europos ledų istorijos pradžia laikoma tik XVII a. pabaiga, kai ledams gaminti pradėti naudoti pieno produktai.

TOP taškai Lietuvoje tobulam Instagram’o kadrui

Ikoninės Lietuvos vietos, dažniausiai atsiduriančios užsienio turistų socialiniuose tinkluose – Palangos tiltas, Trakų pilis, Kryžių kalnas bei Vilniaus senamiestis. Bet kadrais iš šių vietų savo sekėjus jau vargiai nustebinsi. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai rekomenduoja taškus, kuriose sustabdytos akimirkos pasmerktos patiktukų bangai.

Kokie yra Lietuvos skoniai? Paragauk nacionalinį meniu

Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Šaltibarščių, silkės, šakočio, gilių kavos? Kartu su ekspertais rinkome tradicinių lietuviškų patiekalų – sriubų, užkandžių, pagrindinių patiekalų, desertų ir gėrimų – TOP 10. Balsuokite ir išrinkite tuos, kurie privalo patekti į nacionalinį meniu. Jūsų mėgstamiausi valgiai taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes. Papasakokime Lietuvos skonių istoriją pasauliui drauge!

Lietuvoje – šaltibarščių potvynis

Gastronominio turizmo patirtys paskanina kiekvieną kelionę. Užsieniečiams tikru atradimu Lietuvoje tampa šaltibarščiai, Italijoje laikomi estetiškiausia šalta sriuba pasaulyje. Šios populiariausios Lietuvoje sriubos istorija yra ne mažiau ryški nei jos spalva. Pirmąkart paminėti daugiau nei prieš 300 metų, vadinti mėgstamiausia lietuvių sriuba, kurios būtina paragauti, kadaise gardinti vėžių uodegėlėmis, žvėriena arba žuvimi.  O LDK didikai svečius po tolimos kelionės sutikdavo būtent su šaltibarščių lėkšte! Šaltibarščių istorija tebetęsiama ir dabar. Keliaujant po Lietuvos regionus galima paragauti ne tik tradicinių, bet ir išskirtinių šaltibarščių – su aviečių alumi, mėsa, sūriu, ledais ar net šaltibarščių torto bei šaltibarščių salotų.

Turistai iš 29 Europos šalių į Lietuvą galės atvykti be privalomos saviizoliacijos

Sveikatos ministro ir valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Verygos sprendimu į Lietuvos teritoriją be privalomosios saviizoliacijos leista atvykti 29 Europos valstybių gyventojams.