Vita Andrikytė

Baltijos šalys

Trys šalys palei Baltijos jūrą - Lietuva, Latvija ir Estija - yra savarankiškos valstybės su skirtinga kalba ir kultūra. Tačiau dėl geografinio artumo bei bendros istorijos jos laikomos "sesėmis". Keliautojai iš toliau kviečiami vienos kelionės metu aplankyti visas tris valstybes ir atrasti kiekvienos išskirtinumus.

Sostinės

Didžiausia tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių yra Lietuva. Ji – piečiausia. Visos trys šalys yra ES ir NATO narės. Jų nacionalinė valiuta - euras.

Kalbos

Lietuvių ir latvių kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, estų - finougrų (kaip ir suomių). Lietuvių kalba laikoma viena seniausių pasaulyje.

Religija

Daugiausia lietuvių yra katalikai, latvių – liuteronai, estų – evangelikai liuteronai. Beje, lietuviai yra paskutiniai pagonys – autentiško, iki krikščionybės gyvavusio baltų tikėjimo žmonės žemyne.

Metų laikai

Pasak „Lonely Planet“, kelionė į Baltijos šalis prilygsta pasakai, nes čia galima rasti ir pilių, ir kopų, ir miškų ir ežerų.

Kaip keliauti?

Susisiekimas tarp šalių galimas lėktuvais (yra tiesioginės oro jungtys tarp sostinių), autobusais arba automobiliais – šalis jungia kelias Via Baltica. Autobusu nuo Vilniaus iki Talino (beveik 600 km) galima nuvažiuoti per 9 val., iki Rygos tiek autobusu, tiek traukiniu (beveik 300 km) – per  4 val. 30 min.

Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes dėl laisvės siekio

1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių, patvirtindami vieningumą siekti laisvės, susikibo rankomis į 600 km ilgio Baltijos kelią, kuris nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Po 20 metų šią taikią politinę demonstraciją liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Lietuvoje dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Naujienos

Atvykstamojo turizmo augimas 2019 m. pirmąjį pusmetį yra didžiausias per 5 metus

831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau. Šis užsienio turistų augimas 2019 m. I pusmetį yra didžiausias per pastaruosius 5 metus. Po šalį keliavę užsienio gyventojai sausio, vasario ir kovo mėnesiais dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t.y. net  7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Viso po Lietuvą minėtą laikotarpį bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m.

Europa – pirmas pasirinkimas patirčių ištroškusiems tolimųjų rinkų keliautojams

Remiantis naujausiu Europos kelionių komisijos (EKK) atliktu tyrimu Tourism Passion Communities, pomėgiai ir interesai yra tarp svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionės krypties pasirinkimą. Šiuo tyrimu, kurio metu buvo apklausta virš 3 tūkst. keliautojų iš tolimųjų rinkų, buvo siekta atskleisti, kas motyvuoja turistus renkantis kelionių kryptį. Tyrimas atskleidė glaudų ryšį tarp Europos siūlomų patirčių ir keliautojų pomėgių bei interesų.

10 rekomendacijų atostogoms Lietuvoje

Patirtys, įspūdžiai, šeimos prisiminimai, atradimai. Kelionių po Lietuvą „grąža“ – neišmatuojama. Iš 10 rekomenduojamų krypčių išbandykite bent  vieną. Galbūt jūsų laukia vieta, kur kavą galima gerti su gervėmis, o gal dvaras, kuriame nėra šikšnosparnių, arba palapinė kaip Balio saloje?

Po Lietuvą – prezidentų pėdsakais

Prezidentės pyragas, prezidento dvaras, prezidentinė skrynia ar net prezidento kalnas... Naujojo Lietuvos vadovo inauguracija, kaip ir šiemet minimas Prezidento institucijos Lietuvoje šimtmetis, gali įkvėpti „prezidentiniam turizmui“ - teminei kelionei po Lietuvą su netikėtomis stotelėmis.

Užsienio turistų srautų smukimas Baltijos šalyse kol kas nepalietė Lietuvos

Lyginant trijų Baltijos valstybių atvykstamojo turizmo srautus, kol kas 2019 m. augimas pastebimas tik Lietuvoje. Pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ surinktus duomenis, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje užsienio turistų srautai augo 5,39 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje matomas smukimas.