Vita Andrikytė

Baltijos šalys

Trys šalys palei Baltijos jūrą - Lietuva, Latvija ir Estija - yra savarankiškos valstybės su skirtinga kalba ir kultūra. Tačiau dėl geografinio artumo bei bendros istorijos jos laikomos "sesėmis". Keliautojai iš toliau kviečiami vienos kelionės metu aplankyti visas tris valstybes ir atrasti kiekvienos išskirtinumus.

Sostinės

Didžiausia tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių yra Lietuva. Ji – piečiausia. Visos trys šalys yra ES ir NATO narės. Jų nacionalinė valiuta - euras.

Kalbos

Lietuvių ir latvių kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, estų - finougrų (kaip ir suomių). Lietuvių kalba laikoma viena seniausių pasaulyje.

Religija

Daugiausia lietuvių yra katalikai, latvių – liuteronai, estų – evangelikai liuteronai. Beje, lietuviai yra paskutiniai pagonys – autentiško, iki krikščionybės gyvavusio baltų tikėjimo žmonės žemyne.

Metų laikai

Pasak „Lonely Planet“, kelionė į Baltijos šalis prilygsta pasakai, nes čia galima rasti ir pilių, ir kopų, ir miškų ir ežerų.

Kaip keliauti?

Susisiekimas tarp šalių galimas lėktuvais (yra tiesioginės oro jungtys tarp sostinių), autobusais arba automobiliais – šalis jungia kelias Via Baltica. Autobusu nuo Vilniaus iki Talino (beveik 600 km) galima nuvažiuoti per 9 val., iki Rygos tiek autobusu, tiek traukiniu (beveik 300 km) – per  4 val. 30 min.

Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes dėl laisvės siekio

1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių, patvirtindami vieningumą siekti laisvės, susikibo rankomis į 600 km ilgio Baltijos kelią, kuris nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Po 20 metų šią taikią politinę demonstraciją liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Lietuvoje dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Naujienos

Juodasis Lietuvos žemėlapis, nauji ryšiai su tolimosiomis rinkomis ir kitos turizmo verslo aktualijos

Juodasis Lietuvos žemėlapis, nauji ryšiai su tolimosiomis rinkomis ir kitos turizmo verslo aktualijos.

Į kelionę po Lietuvą – pavymui raganoms ir velniams

Ar kada paklausėte savęs, kodėl Lietuvoje neprigijo Helovinas? Pabandėme paieškoti atsakymo į šį klausimą.

Nejau esame nesvetingi raganoms, velniams, vaiduokliams ir kitoms būtybėms iš anapusinio pasaulio?

Atvirkščiai. Jie visi greta mūsų ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir kasdien, keliaujant po šalį.

Pakvieskime kitus atrasti Lietuvą - paslaptingą ir ... svetingą visiems, net vaiduoooookliams!

O jeigu patys norite, kad kelią po Lietuvą jums rodytų ne navigacinė sistema, o legendos, padavimai ir pasakojimai apie mitines būtybes.

Kuo pavaišinti užsienio turistą?

Pernai užsienio turistai Lietuvoje išleido 234 milijonus eurų maistui ir gėrimams. Žvelgiant iš šalies turizmo rinkodaros perspektyvas, ne ką mažiau yra ir tai, kiek iš jų grįžę gyrėsi nepakartojamais įspūdžiais, kiek dėjo intriguojančiai atrodančių patiekalų nuotraukas į Instagram‘ą ir kiek rekomenduotų apsilankyti Lietuvoje ir paragauti patiekalą X. Atsakymas į šiuos klausimus smarkiai priklauso nuo to, kokią nacionalinę virtuvę sugebame pristatyti pasauliui, įsitikinęs nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuvos turizmo verslo aktualijos 2019-09-27

Žemiau pateikiama Lietuvos verslui aktualių naujienų suvestinė. Norėdami pirmi gauti reguliariai siunčiamą naujienų suvestinę el. paštu, spauskite čia.

Lietuvių sveikatingumo receptai – iš gamtos

Rytiniai kamščiai, darbai, kuriuos reikėjo atlikti dar vakar, po ligos atkritę vaikai, vėl neįveikti 10 tūkst. žingsnių, angliavandeniai vėlyvai vakarienei, ilgėjantis sąrašas neperžiūrėtų filmų ar užsnūdimas prie televizoriaus... Regis, kažkam prieš Kalėdas tikrai reikiaėtų pakrauti bateriją. Pabėgimo planas – į geros savijautos ir laimės hormonų medžioklę SPA centruose ir sanatorijose!Pabėgimo planas – į Lietuvą! Kelios valandos kelio, ir jumis bus atitinkamai pasirūpinta. – Beje, ar esate kada atkreipę dėmesį, kad nemažai mūsų sveikatingumo receptų yra padiktuoti gamtos?