S. Linkevičius / „Pacai“

Dvarai ir rūmai

Atlaikę amžius, kovas ir karus, spindesio ir vargo laiką, gražiausi Lietuvos pastatai mums pasakoja istorijas, legendas ir atskleidžia įvykius, be kurių nebūtų mūsų, nebūtų Lietuvos. Lietuvos didieji kunigaikščiai savo rūmus, pilis ir dvarus statė jau XIII amžiuje. Ankstyviausia išlikusi valdovo rezidencija – XIV amžiaus antrojoje pusėje pradėta ir XV amžiaus pradžioje baigta Trakų pilis. Keletas rezidencinių renesanso ir baroko stiliaus dvarų, kiek daugiau – klasicistinių dvaro sodybų. Nuo XIX amžiaus mums pavyko išlaikyti daugiausia – to meto statiniai garsėjo laisvomis architektūros stiliaus improvizacijomis.

Lietuvos pilys ir dvarai šimtmečiais užtikrino mūsų šalies karybą, ekonomiką ir kultūrą. Juose gyvenusi ir kūrusi šviesuomenė šaliai padėjo siekti savų tikslų, išlaikyti valstybingumą ir kovoti už savo giminę bei šalies didybę. Kiekvienos pilies ar dvaro mūrai mums pasakoja legendą. Reikia tik gerai įsiklausyti.

Chodkevičių rūmai

Rūmai, menantys XVI amžių. Dar po trijų amžių rekonstruoti, Chodkevičių rūmai tapo vienu didžiausių, puošniausių ir stilingiausių vėlyvojo klasicizmo ansamblių Lietuvoje. Daugiau nei tris šimtmečius juose gyveno didikų Chodkevičių kartos, vėliau, kai rūmai buvo perduoti Vilniaus universitetui, čia kūrėsi profesoriai, šiandien veikia Vilniaus paveikslų galerija. Reprezentacinį vidinį kiemą supa keturi rūmų korpusai. Kiemo viduryje tarsi jauti anų amžių dvasią – jis liko beveik nepasikeitęs. Tiesiog pastovėkite viduje ir pajuskite nuo rūmų sklindančią didybę.

Radvilų rūmai

Šiandien pačiame Vilniaus senamiesčio viduryje, anuomet – sode už miesto. Istoriniai šaltiniai teigia, kad toje vietoje, kur dabar jie stovi, dar XVI amžiuje stūksojo Mikalojui Radvilai Juodajam priklausantys rūmai. Daugiau nei po šimtmečio ta pati didikų giminė juos moderniai atnaujino, suteikė renesansines formas ir dekoravo manieristų dvasia. Karai ir gaisrai gražiausią Vilniaus pastatą gerokai apnaikino, naujai restauruotas jis tik baigiantis XX amžiui. Dabar čia įkurdintas Lietuvos dailės muziejus, o viena iš jo salių skirta rūmų statytojams – Radviloms.

Pacų rūmai

Barokines bažnyčias ir didžius vienuolynus statę didikai Pacai ne tik meldėsi įstabioje aplinkoje, bet ir gyveno. Pacų rūmai Vilniuje keletą amžių buvo didžiausia miesto puošmena, kai juos išdabino iš Florencijos atvykę italų menininkai Giovanni Battista Frediani, Giovanni Pietro Perti, Michelangelo Palloni. Juose mielai gyvendavo į miestą atvykę karaliai, valstybių vadovai, pirkliai. Už nuomą gautą mokestį rūmų šeimininkas skyrė nuostabios barokinės Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Šiandien barokinės Pacų rūmų freskos vėl gyvos – čia įsikūręs penkių žvaigždučių pasauliniam tinklui „Design Hotels“ priklausantis viešbutis „Pacai“.

Kairėnų dvaras

Geriausiais laikais šiame dvare netrūko linksmybių – poezijos skaitymai, teatro pasirodymai, namų spektakliai, iškilmingi pietūs, žavingi piknikai ant žolės per patį alyvų žydėjimą. Mažas namelis su žemais langais ir priestatais, XIX amžiaus pradžioje atstatytas po gaisro, neatrodė didingai, tačiau tuometiniai dvaro šeimininkai Lopacinskiai jį įrengė prašmatniai ir elegantiškai. Dvaras turėjo koplyčią, traktyrą su biliardine, teatrą ir vasaros maudynių vietą. Keliavęs iš rankų į rankas, šiandien dvaras ir gerai išsilaikęs parkas, kuriame įrengta sudėtinga tvenkinių sistema, priklauso Vilniaus universiteto Botanikos sodui.

Trakų Vokės dvaro sodyba ir parkas

Mėlynuojantys Galvės ir Skaisčio ežerų vandenys tarsi paryškina akinantį baltumą, kuriuo spindi grafų Tiškevičių įkurta Užutrakio dvaro sodyba. Nuo jos terasų atsiveria dailininko teptuko verta panorama į Galvės ežero salas ir Trakų pilį. Baigiantis XIX amžiui, dvaro valdos siekė apie 800 hektarų, 80 iš jų skirta dvaro rezidencijai. Čia pagal lenkų architekto Józefo Husso projektą ir buvo pastatyti prabangūs neorenesanso ir neoklasicizmo architektūros bruožų turintys rūmai. Priešais juos architektas suprojektavo taisyklingų formų parterius su liepų alėjomis ir ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Visa tai įgyvendino iš Prancūzijos atvykęs garsus to meto kraštovaizdžio architektas Édouardas François André.

Užutrakio dvaro sodyba

Pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų įsikomponavusi Užutrakio dvaro sodyba alsuoja prancūzų neoklasicizmo dvasia. O vaikštinėdami po XIX a. pabaigoje žymiausio to meto kraštovaizdžio architekto prancūzo Eduardo Fransua Andrė įkurtą dvaro parką poilsiautojai pamiršta laiką ir kasdienybę. Pagal jo projektus įrengta apie 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse. Parkas – ne vienintelė asmenukės verta vieta. Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva XIX a. pabaigoje suprojektuotų dvaro rūmų terasoje atsiveria pasakiški vaizdai į Galvės ežerą ir Trakų salos pilį, o romantišką įspūdį sustiprina praplaukiantys laivai.

Palangos dvaro sodyba ir parkas

Įtakinga ir turtinga grafų Tiškevičių giminė negalėjo praleisti progos įsigyti dvarą prie jūros. Juo labiau kad XIX amžiaus pradžioje Palanga jau buvo pradėjęs garsėti kurortas. Po pasaulį daug keliavę didikai į Palangą atsivežė naujų idėjų ir užsieniečius architektus, šie sukūrė nuostabaus grožio baltus rūmus ir originaliai suprojektuotą, neįprastais augalais, tvenkiniais, tilteliais ir skulptūromis papuoštą parką. Medžių pavėsis, žalia žolė, gražiausi žiedai vasarą čia atvilioja nuo saulės pavargusius poilsiautojus. Rūmų terasoje vyksta klasikinės muzikos koncertai, o kambariai slepia fantastišką gintaro kolekciją.

Kretingos dvaras ir oranžerija

Pradžią šiai įstabiai vietai davė vaismedžių sodas, kurį Kretingoje įkūrė architektūros ir gamtos dermei neabejingas Vilniaus vyskupas. XIX amžiuje sodas tapo angliško stiliaus parku, tačiau jo ir neoklasicistinių dvaro rūmų grožis išsiskleidė, kai ši vieta atiteko grafų Tiškevičių giminei. Rūmai rekonstruoti, įrengtas didžiausias privačioje valdoje esantis Žiemos sodas ano meto Europoje. Reti augalai į jį traukė svečius iš viso pasaulio, o parke grafai leido lankytis ir miestelėnams. Šiandien Kretingos rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus tęsia grafų tradiciją parką pritaikyti pažinimo ir poilsio reikmėms.