Dzūkija
Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.
Dzūkija. Žmonės ir kultūra
Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.
Dzūkija. Maistas
Ką jau ką, o gamtos dovanas dzūkai moka dėti ant stalo. Ir labai gali būti, kad jums patieks tai, ko paprastai nevalgote. Na, kad ir grybų sūris! Neatsisakykite – dzūkai tikrai žino, kaip grybus ruošti, ir į jūsų sveikatą nesikėsina. Verda iš jų sriubą, troškina, kemša pyragėlius, virtinius, ruošia žiemai – džiovina, sūdo, raugia ir marinuoja. Dzūkijoje būtinai paragaukite bandos. Ieškokite vietos, kur iš bulvių ar grikių ant kopūsto lapų keptą blyną jums ištrauks tiesiai iš malkomis kūrenamos krosnies. Jei patiks, prie miško žolynų arbatos paprašykite grikinės „babkos“ – medumi pagardinto saldaus pyrago.
Dzūkija. Ką veikti
Kartais vilniečiai ir patys nustemba pavadinti dzūkais. Iš tiesų Vilnius, o ir netoliese esanti ežerais, karaimų ir totorių patiekalais bei gražuole Trakų pilimi garsėjanti senoji Lietuvos sostinė patenka į Dzūkijos regiono žemėlapį. Dzūkijos neįveiksite per keletą dienų – pasilikite laiko barokiniam Vilniui, pasimėgaukite Trakų jaukumu ir tik tuomet keliaukite tolyn, link Alytaus ir Merkinės, pasiekite žavingus, mineralinėmis versmėmis trykštančius ir gaiviu pušų oru kvėpuojančius mineralinio vandens kurortus Druskininkus ir Birštoną. Jei norite patys pajudinti kaulus ir pailsinti galvą, dairykitės valčių, baidarių nuomos punktų. Žygis sraunia Ūlos upe gali tapti didžiausiu kelionės nuotykiu. Ir tikrai išbandykite, ką reiškia karštą vasaros dieną miške prisirinkti pintinėlę mėlynų ar suskaičiuoti po ąžuolu sudygusius rudagalvius baravykus. Jei išdrįsite – nueikite į raistą, į Čepkelių rezervatą, vieną didžiausių pelkinių masyvų Vakarų Europoje. Įspūdingų nuotraukų – pažadame!