V. Ščiavinskas

EDEN vietovės

 

Kviečiame aplankyti septynias patraukliausias Lietuvos turizmo traukos vietoves, kurios renkamos nuo 2008-ųjų metų. Šios vietovės stebina išskirtine gamta ir džiugina įvairiausiomis pramogomis. Poilsiaukite prie didžiųjų Lietuvos ežerų arba pasijuskite dvariškiais gražiausiose dvaruose. Turizmo traukos vietovėse galite paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų, išbandyti poledinę žūklę, stebėti paukščius, ir tai tik keletas iš daugelio unikalių Lietuvos turizmo ypatumų. Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina VšĮ "Keliauk Lietuvoje", remia Europos Komisija.

Nemuno deltos regioninis parkas – paukščių rojus

Nemuno deltos regioninis parkas – išskirtinė gamtos, kultūros ir darnaus turizmo vietovė. Nemuno deltos išskirtinumas – pelkėmis ir liūnais apsupta Rusnės sala, kurią juosia Nemuno atšakos – Atmata ir Skirvytė. Unikalų kraštovaizdį kuria susipynusios upės, Krokų lanka (ežeras-lagūna), apsemtos deltos pievos, Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas. 
Nemuno delta – svarbi poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams, čia peri daug retų paukščių. Verta aplankyti Ventės rago ornitologijos stotį ir pamatyti kaip žieduojami paukščiai. Ypač didelių pavasarinių potvynių metu galima patirti nepamirštamų įspūdžių, juk apsemtos didžiulės deltos pievos pilnos retų vandens paukščių. Nemuno deltos regioniniame parke įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai, informaciniai stendai. Turistų pamėgtas Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas suteikia unikalią galimybę susipažinti su aukštapelke, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį.

Zarasų kraštas – dangaus krantas žemėje

Tarp daugiau nei trijų šimtų ežerų įsikūręs Zarasų rajonas yra vienas ežeringiausių Lietuvoje. Jis pelnytai didžiuojasi Lietuvoje didžiausiu Drūkšių ežeru, žvejų rojumi vadinamu Luodžiu, Sartų ežerų, šalia kurio vyksta tradicinės žirgų lenktynės, Avilio ežeru su daugybe įlankų, pusiasalių ir įtekančių upelių. Daug poilsiautojų ilsisi prie Antalieptės marių – tai vienas gražiausių vandens telkinių Zarasų krašte. 
Šventosios upę pamėgę romantikos ieškantys turistai, o upės aukštupį – vandens sporto mėgėjai. Ramaus poilsio beieškantys renkasi Švento ežero pakrantę. Zarasuose – puiki galimybė pasigrožėti Zaraso ežeru ir jo salomis nuo miesto vizitine kortele tapusiu 17 m aukščio apžvalgos rato. Nuo vieno sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje atveria vaizdinga ežero panorama su Didžiąja sala. Zaraso ežero saloje įrengtas didžiausias Baltijos šalyse vandenlenčių parkas.

Tikras senovės Lietuvos diduomenės gyvenimas Pakruojo dvare

Pakruojo dvarvietė minima nuo XVI a. vidurio, o dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. pradžioje iškilo dviaukščiai rūmai, išsiskiriantys didingu šešių kolonų portiku. Pakruojo dvaras įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausiai statinių išlaikiusi dvaro sodyba – daugiau nei 48 ha plote yra net 34 statiniai. Dvaro ansamblį puošia restauruotas arkinis tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du). 
Dvaro lankytojai gali apžiūrėti puošnių klasikinių formų vandens malūną, pastatytą iš akmenų. Jis toks vienintelis Lietuvoje. Taip pat pasižvalgyti po dvaro ūkį: bityną, daržą, pieninę, skalbyklą. Įdomu žiūrėti kino seansus vėjo malūne arba dalyvauti edukacinėje programoje „Alaus kelias“. Savaitgaliais lankytojus pasitinka „Gyvojo muziejaus“ programa – galite išvysti, kaip žiedžiami puodai, kerpamos avys, gaminami kvepalai.

Pažinkime dvarų praeitį. Rokiškio dvaras

Rokiškio dvaro architektūriniai sprendimai atskleidžia Lietuvos architektūros stilių kaitą – nuo klasicizmo iki rūmų interjere pastebimų modernizmo formų. Rokiškis ir dvaro sodyba suklestėjo XVIII a. pabaigoje, kai dvaro savininku tapo Ignotas Tyzenhauzas. Tuo metu buvo pastatyti nauji klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, jų šonuose – akmens mūro oficinos, apsodintas parkas, iškasti tvenkiniai, pertvarkyta Rokiškio senamiesčio aikštė. Po I. Tyzenhauzo mirties Rokiškį paveldėjo jo sūnus Konstantinas, garsėjęs kaip mokslininkas ornitologas. Jis XIX a. miestą pavertė mokslo židiniu: įrengė gamtos tyrimų centrą, oranžerijoje bei šiltnamiuose pasodino daug atogrąžų augalų. 
Šiandien dvaras yra tapęs traukos centru, parodų vieta, o kalėdiniu laikotarpiu – Kalėdų Senelio namais! Rokiškio krašto muziejuje verta pamatyti garsaus renesanso laikų tapytojo Andrea del Sarto paveikslą „Judita“, vienintelę Baltijos šalyse išsaugotą grafų drabužių kolekciją, prakartėlių ekspoziciją, medžio drožinių rinkinius.

Telšių senamiestis. Septynių kalvų miesto paslaptys

Telšius vadina ir miestu ant septynių kalvų, ir Meškų sostine. Meškos laiko „Žemaitijos gaublį“, puošia Masčio ežero pakrančių tiltelius, suoliukus, o kur dar kitos po miestą išsibarsčiusios skulptūros. Sakoma, kad jei patrinsite „Žemaitijos legendos“ meškutės nosį, jūsų svajonė tikrai išsipildys. Turgaus aikštėje į dangų remiasi laikrodžio bokštas su didžiule juoda meška. Katedros aikštėje turintieji regėjimo negalią gali rankomis apčiuopti vienintelį Lietuvoje miesto maketą. 
Šalia modernaus amfiteatro įrengtas liftas, nuleidžiantis į Masčio ežero pakrantę, ten įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, vaikų žaidimo aikštelės, skulptūrų parkas. Žemaitės dramos teatras, Žemaitijos kaimo ekspozicija, Telšių kultūros centras yra pritaikyti visiems lankytojams, nepriklausomai nuo jų fizinių galimybių, negalios ar amžiaus.

Šakotis – Lietuvos vizitinė kortelė

Šakotis – tai lietuviško švenčių stalo pasididžiavimas. 2015 m. rekordinio šakočio kepimo proga Jaskonių kaime buvo atidarytas pirmasis ir vienintelis pasaulyje Šakočių muziejus. Jame eksponuojamas iškeptas „Gineso“ rekordininkas: šakočio aukštis – 3,72 m, o svoris – beveik 86 kg. Muziejuje gausu šakočio kepimo įrankių ir net kitose pasaulio šalyse kepamų tradicinių šakočio pavyzdžių. 
Jaskonių kaime edukacinės programos metu galite daugiau sužinoti apie šio kepinio istoriją ir netgi dalyvauti jo kepimo procese. Galėsite patys pilti tešlą ant besisukančio veleno, formuoti šakočio ragiukus ir paragauti įvairių rūšių šakočio. Muziejuje taip pat vyksta edukacinės programos „Pieno kelias“ ir „Lietuviškų patiekalų gamybos subtilybės“.

Vykime žiemą iš kiemo Plateliuose

Žemaitijos nacionaliniame parke gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų, dviračių ir pėsčiųjų takų, ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų. Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje. Miestelyje švenčiamos vienos didžiausių ir senąsias tradicijas išsaugojusių švenčių – Užgavėnės, kurios neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. 
Svarbiausia šventės atributika – „lyčynos“ (kaukės). Tradicinės Platelių krašto kaukės dažniausiai buvo drožiamos iš medžio ar daromos iš natūralaus kailio, dažomos, puošiamos avių ar ožių ragais, arklio uodegos ar karčių plaukais, kailių gabaliukais. Jei domina charakteringi Užgavėnių šventės kaukių personažai, galite užsukti į Platelių dvaro sodybos arklidėse veikiančią Užgavėnių ekspoziciją. Žemaitijoje yra bent dešimt meistrų, kurie iš medžio drožia Užgavėnių kaukes ir siūlo jų įsigyti visus metus.