Etnografiniai regionai
Jei nusprendėte Lietuvai skirti bent savaitę – galite nuveikti labai daug. Pasirinkite labiausiai patinkančią transporto priemonę – dviratį, motociklą, automobilį, autobusą ar traukinį ir leiskitės tyrinėti Lietuvos regionų. O jie – labai skirtingi.
Dzūkija
Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.
Aukštaitija
Mūsų šalies rytuose, kur kyla ir leidžiasi spalvotos kalvos, kur žaliuoja miškai, vingiuoja upės ir išsiilgusius ramybės vilioja ežerai, plyti Aukštaitija. Tai – pats didžiausias ir įvairiausias etnografinis regionas, kuriam pažinti dienos neužtenka. Jis toks skirtingas, toks įvairus, kad išsiruošęs į kelią ir stabtelėjęs pas svetingus aukštaičius gali čia užtrukti.
Mažoji Lietuva
Kitoks kraštas. Regionas, apglėbiantis unikaliausias Lietuvos vietas, – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija, paukščių giesmėmis apipinta Nemuno delta, senasis Rusnės miestelis, Minijos kaimas, kurio gatvėmis plaukia laivai, Ventės ragas, pro kurį suka Didysis paukščių migracijos takas, senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai. Klaipėdos krašte – kitos taisyklės ir kitos tradicijos. Joms darė įtaką Kryžiuočių ordinas, Prūsijos kunigaikštystė ir Vokietijos imperija. Istorijos ratas apsisuko, tačiau laiko ženklai liko. Nepaprasta patirtis juos pajusti.
Žemaitija
Žemaitija visada buvo atskira respublika. Tarsi Lietuvos, bet kartu ir ne Lietuvos dalis, per šimtmečius išsaugojusi savo identitetą, savo kultūrą, o žemaičiai – užsispyrusį charakterį ir kalbą. Žemaičiai buvo paskutiniai pakrikštyti Europos pagonys, senojo tikėjimo aukurų dar ir šiandien galima rasti ant piliakalnių. Nuostabu viename slėpiningiausių Lietuvos kraštų ieškoti dramatiškos istorijos pėdsakų. Gali būti labai netikėta, kur jie nuves.
Suvalkija
Prie Lenkijos sienos, visai netoli Kaliningrado, kairiajame Nemuno krante, kur plyti lygumos ir driekiasi Šešupės, Rausvės ir Širvintos upių slėniai, kur Vištyčio regioniniame parke susispietusios aukštos kalvos ir dunkso žali miškai, nuo seno gyveno baltų genties – sūduvių žmonės. Istoriniai šaltiniai tą faktą mini labai anksti – 800 metų prieš tai, kai 1009-aisiais pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Anuomet kryžiuočių nustekentas kraštas šiandien yra be galo įdomus, kultūros įvykių gausus regionas, padovanojęs Lietuvai literatūrinę šalies kalbą.