V. Gegužis

Gamta

Žalios spalvos atspalvių gausybė, tyriausio vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai – Lietuvos gamtos dovanos jos žmonėms ir svečiams, rodos, neišsemiamos. Mėgaukitės jomis, saugodami ir puoselėdami didžiausią Lietuvos turtą. 

Gražiausi pažintiniai takai Lietuvoje

Kaip pasijusti arčiausiai tyros lietuviškos gamtos, kaip ją paliesti, užuosti, paragauti? Neskubėkite ir rinkitės iš pusantro šimto gražiausiuose Lietuvos kampeliuose įkurtų pėsčiųjų pažintinių takų, keliaudami kuriais ne tik susipažinsite su įdomiausiais gamtos objektais, bet ir išgirsite milijonus lietuviško miško garsų,  praskleisite pelkių paslapties šydą, o atokvėpio akimirką atsigaivinsite upelio ar šaltinio vandeniu. 

Kraštovaizdžio stebėjimas

Lietuva – lygumų kraštas, o aukščiausia šalies kalva Aukštojas tesiekia 294 m. Tačiau tam, kad prieš jus tarsi ant delno atsivertų Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, nereikia aukštų kalnų. Per tūkstantmečius pati gamta, o pastairaisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums. 

Ekoturizmas

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Paukščių stebėjimas

Kaip dažnai mes sekame jų pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus maršrutus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų vaikus ar kiek pailsėję leistųsi į dar tolimesnę kelionę. Lietuva – praskrendančių paukščių šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius, – Rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios savaitės praskrenda milijonai sparnuočių. Kai kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose, palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos, įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcionieriams bei fotografams.

Iškylų gamtoje vietos

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Poilsis prie vandens

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.

Daugiau naujienų

TOP taškai Lietuvoje tobulam Instagram’o kadrui

Ikoninės Lietuvos vietos, dažniausiai atsiduriančios užsienio turistų socialiniuose tinkluose – Palangos tiltas, Trakų pilis, Kryžių kalnas bei Vilniaus senamiestis. Bet kadrais iš šių vietų savo sekėjus jau vargiai nustebinsi. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai rekomenduoja taškus, kuriose sustabdytos akimirkos pasmerktos patiktukų bangai.

Kokie yra Lietuvos skoniai? Balsuok ir sudaryk nacionalinį meniu

Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Šaltibarščių, silkės, šakočio, gilių kavos? Kartu su ekspertais rinkome tradicinių lietuviškų patiekalų – sriubų, užkandžių, pagrindinių patiekalų, desertų ir gėrimų – TOP 10. Balsuokite ir išrinkite tuos, kurie privalo patekti į nacionalinį meniu. Jūsų mėgstamiausi valgiai taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes. Papasakokime Lietuvos skonių istoriją pasauliui drauge!

Lietuvoje – šaltibarščių potvynis

Gastronominio turizmo patirtys paskanina kiekvieną kelionę. Užsieniečiams tikru atradimu Lietuvoje tampa šaltibarščiai, Italijoje laikomi estetiškiausia šalta sriuba pasaulyje. Šios populiariausios Lietuvoje sriubos istorija yra ne mažiau ryški nei jos spalva. Pirmąkart paminėti daugiau nei prieš 300 metų, vadinti mėgstamiausia lietuvių sriuba, kurios būtina paragauti, kadaise gardinti vėžių uodegėlėmis, žvėriena arba žuvimi.  O LDK didikai svečius po tolimos kelionės sutikdavo būtent su šaltibarščių lėkšte! Šaltibarščių istorija tebetęsiama ir dabar. Keliaujant po Lietuvos regionus galima paragauti ne tik tradicinių, bet ir išskirtinių šaltibarščių – su aviečių alumi, mėsa, sūriu, ledais ar net šaltibarščių torto bei šaltibarščių salotų.

Turistai iš 29 Europos šalių į Lietuvą galės atvykti be privalomos saviizoliacijos

Sveikatos ministro ir valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Verygos sprendimu į Lietuvos teritoriją be privalomosios saviizoliacijos leista atvykti 29 Europos valstybių gyventojams.

Šią vasarą atostogautojus priims Vilnius: sostinė pavirs skirtingomis šalimis

Vilnius vasaros savaitgaliais šalies gyventojus kvies atostogauti keliaujant aplink pasaulį. Sostinės bendruomenės, ekskursijų ir renginių organizatoriai, restoranai, viešbučiai ir menininkai susivienijo, kad į užsienį išvykti negalintiems lietuviams egzotiškas patirtis sukurtų gimtinėje. Projektu tikimasi ir padėti turistų srauto netekusiam verslui išgyventi šį atostogų sezoną.