V. Gegužis

Gamta

Žalios spalvos atspalvių gausybė, tyriausio vandens gaiva ir užburiantys kraštovaizdžiai – Lietuvos gamtos dovanos jos žmonėms ir svečiams, rodos, neišsemiamos. Mėgaukitės jomis, saugodami ir puoselėdami didžiausią Lietuvos turtą. 

Neatrastos vietos

Net jei manote, kad puikiai pažįstate Lietuvą, neabejokite – ji vis dar gali nustebinti. Nuo Marso kanjonus primenančių karjerų iki smėlio kopose pasislėpusių karinių įtvirtinimų, nuo aukščiausių apžvalgos bokštų iki povandeninių takų pelkėse. Lietuva – neišsemiama, tik nebijokite improvizuoti, nukrypti nuo įprastų turistinių takų ir tai suprasite.

Pažintiniai takai

Kaip pasijusti arčiausiai tyros lietuviškos gamtos, kaip ją paliesti, užuosti, paragauti? Neskubėkite ir rinkitės iš pusantro šimto gražiausiuose Lietuvos kampeliuose įkurtų pėsčiųjų pažintinių takų, keliaudami kuriais ne tik susipažinsite su įdomiausiais gamtos objektais, bet ir išgirsite milijonus lietuviško miško garsų,  praskleisite pelkių paslapties šydą, o atokvėpio akimirką atsigaivinsite upelio ar šaltinio vandeniu. 

Kraštovaizdžio stebėjimas

Lietuva – lygumų kraštas, o aukščiausia šalies kalva Aukštojas tesiekia 294 m. Tačiau tam, kad prieš jus tarsi ant delno atsivertų Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, nereikia aukštų kalnų. Per tūkstantmečius pati gamta, o pastairaisiais metais ir išradingi Lietuvos žmonės pasistengė, kad Lietuvoje netrūktų vietų, idealių kraštovaizdžio stebėjimui. Žilą senovę menantys piliakalniai, milžiniškos smėlio kopos ar originalios architektūros apžvalgos bokštai – rinktis jums. 

Ekoturizmas

Pavargę nuo troškaus miestų oro, gaivos ir ramybės ieškome gamtoje. Natūrali, žmogaus rankų mažai, o kai kur ir visiškai nepaliesta, ji yra tai, dėl ko verta vykti į Lietuvą. Skaidriausi ežerai, paslaptingos pelkės, šimtametės girios, jose išlikę archajiški kaimai – jūsų laukia šimtai objektų, kuriuos pažinę suvoksite tikrąją žmogaus ir gamtos harmoniją.

Paukščių stebėjimas

Kaip dažnai mes sekame jų pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus maršrutus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų vaikus ar kiek pailsėję leistųsi į dar tolimesnę kelionę. Lietuva – praskrendančių paukščių šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius, – Rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios savaitės praskrenda milijonai sparnuočių. Kai kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose, palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos, įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcionieriams bei fotografams.

Iškylų gamtoje vietos

Kartais atrodo, kad Lietuva yra vienas didelis miškas. Apsikaišęs kvepiančiais pušynais, išsaugojęs senuosius šimtamečius ąžuolus, viliojantis baltakamieniais beržais ir paslaptingais eglynais. Miškai įsibrovę netgi į vidurį miesto, gaiviu alsavimu kviečia bent trumpam ištrūkti vakare ar savaitgalį. Stovyklavietėse, miško aikštelėse, neaprėpiamose pievose ar piliakalnio papėdėje atsivėrę įstabūs vaizdai užgniaužia kvapą, norisi patikrinti, ar tikrai nesapnuoji. O jei jau nesapnuoji, tai kodėl tokioje vietoje nepasilikus ilgiau? Jeigu tik miško, nacionalinio ar regioninio parko taisyklės leidžia, čia galima įrengti stovyklavietę ar tiesiog suruošti pusdienio pikniką ant žolės. Geras oras, puiki kompanija, skanūs užkandžiai, laužo dūmas ir graži vieta. Tai viskas, ko reikia tobulai iškylai į gamtą. Ko jau ko, o gražių vietų Lietuvoje netrūksta. Saugokite mūsų gamtą – kiekvienas augalas, uogienojas, krūmokšnis, medis, netgi samana yra gamtos stebuklo dalis. Išsirinkite regioną, raskite informaciją turizmo ar lankytojų informacijos centrų svetainėse ir – pirmyn.

Poilsis prie vandens

Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes laukiame vasaros! Dienų, kai galime šokinėti per bangas gaivioje Baltijos jūroje. Ir naktų šilta vandens antklode apgaubiančiame, ramiame lyg veidrodis ežere po žvaigždėtu dangumi. Baltu smėliu pasipuošę Kuršių nerijos, Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiai, gražiausių Lietuvos ežerų ir upių pakrantės poilsiautojų laukia nuo pirmųjų vasaros dienų iki rudens. Čia kiekvienas ras nepamirštamą vietą – gelbėtojų saugomame paplūdimyje prie jūros, prabangiame viešbutyje, kaimo sodyboje ar palapinėje ant ežero kranto.

Naujienos

Po Lietuvą – prezidentų pėdsakais

Prezidentės pyragas, prezidento dvaras, prezidentinė skrynia ar net prezidento kalnas... Naujojo Lietuvos vadovo inauguracija, kaip ir šiemet minimas Prezidento institucijos Lietuvoje šimtmetis, gali įkvėpti „prezidentiniam turizmui“ - teminei kelionei po Lietuvą su netikėtomis stotelėmis.

Užsienio turistų srautų smukimas Baltijos šalyse kol kas nepalietė Lietuvos

Lyginant trijų Baltijos valstybių atvykstamojo turizmo srautus, kol kas 2019 m. augimas pastebimas tik Lietuvoje. Pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ surinktus duomenis, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje užsienio turistų srautai augo 5,39 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje matomas smukimas.

Ką parodyti Lietuvoje tiems, kurie jau viską matę?

TOP10 gurmaniškų patirčių Lietuvoje. Sulaukėte svečių iš užsienio ir norite juos priimti taip, kad šie liktų be amo? Tiesiausias kelias – per skrandį. Įspėkite svečius, kad keliaudami paliktų lėkštėse vietos naujoms patirtims ir gurmaniškiems atradimams. Kai kurių negalima patirti jokioje kitoje šalyje, tik Lietuvoje.

Kuriuo taku pasukti?

Gražiausiose Lietuvos vietose vingiuoja apie 200 pažintinių takų. Kai kurie jų – labai populiarūs ir itin mėgiami, pavyzdžiui, Mūšos tyrelio, Aukštumalos, Naglių, Jurkiškio upelio, Varnikų, Šauklių riedulyno, Pūčkorių. Kiti – ne taip žinomi, tačiau ne mažiau ypatingi.

Lietuva lėkštėje: vėžių uodegėlių sriuba, ledai su dilgėlėm ir pieno šampanas

Pamaryje – gintaro arbata, Aukštaitijoje – vėžių uodegėlių sriuba, Dzūkijoje – ledai su dilgėlėmis, Suvalkijoje – pieno šampanas, Žemaitijoje – aluje brandintas kumpis... Atrasti Lietuvos regionus nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo su „GASTROliavimo gidu“.