aut. Asta Vilminskaitė / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Gatvės menas

Sunku apibrėžti gatvės meno sampratą – toks jis įvairus. Menininkai reaguoja į šiuolaikinį pasaulį, perduoda savo idėjas per viešąsias erdves, eksperimentuoja, rengia performansus, provokacijas, manifestus ir, žinoma, keičia miestų veidą. Socialiai aktyvus gatvės menas Lietuvoje atsirado visai neseniai – XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, gal todėl įspūdingi kūriniai gatvėse mus vis dar stebina. Ypač tie, kurie išdygsta po nakties nepaprastuose meno festivaliuose – „Vilnius Street Art“, Kauno „Nykoka“, „Edit Klaipėda“, Marijampolės „Malonny“. Gal norėtum suskaičiuoti visus gatvės meno kūrinius? Imk žemėlapį ir eime kartu.

Kiemo galerija

Kur dar rasi Kiemo galeriją, jei ne kieme. Galeriją įkūręs menininkas Vytenis Jakas šitaip sprendžia žmonių ir kaimynų susvetimėjimo problemą. Atrodo, jam tai pavyksta – galerija tapo mėgstama kaimynų, menininkų, miesto gyventojų ir turistų susibūrimo vieta. Kai daug žmonių kieme susirenka, neabejotinai gimsta naujų idėjų, o piešiniai ant XIX amžių menančių sienų papasakoja vis naujas miesto istorijas. Kai kurios iš jų – be galo liūdnos, primenančios Antrąjį pasaulinį karą ir holokaustą.

„Meistras“ („Senelis išminčius“)

Vienas iš judėjimo „Fluxus“ pradininkų, pasaulinio garso menininkas Jurgis Mačiūnas gimė Kaune. Jo garbei „Fluxus“ ministerija ir menininkai Tadas Šimkus bei Žygimantas Amelynas ant buvusio batų fabriko sienos paliko unikalų, pasaulyje gerai žinomą meno kūrinį „Meistras“ („Senelis išminčius“).

„Rožinis dramblys“

Po gatvės meno festivalio „Nykoka“ Kaune nusileido rožinis dramblys. Įsitaisęs ant sienos, jis linksmina pro šalį einančius vaikus ir kelia šypseną suaugusiesiems. Ką vaizduoja menininko Vytenio Jako kūrinys? Kaip tai ką?.. Gi rožinę meilę!

Namas priešais Halės turgų

Štai, kaip italų menininkas Millo pamatė mūsų namus. Kalbama, kad socialiniuose tinkluose akimirksniu pasklidusi jo darbo Vilniuje nuotrauka žymi naują Millo kūrybos etapą. Didžiulė namo siena, iš tolo šviečianti architektūros detalėmis ir į piešinio herojaus žaidimą neriančiais langais, tarsi sušildė sostinės stoties rajoną, padarė jaukesnį.

Os Gemeos

Nuostabu, kad Vilniuje galima rasti garsiausių pasaulio gatvės menininkų darbų. Vieni iš tokių – brazilai broliai Os Gemeos. Arba lietuviškai sakant – broliai dvyniai. Negana to, po pasaulį keliaujantys vaikinai turi lietuviškų šaknų. Tos šaknys paskatino sukurti piešinį, skirtą savo seneliui ir lietuviškomis tradicijomis apipintai vaikystei. Senelį lietuvį brazilai menininkai patupdė savo nuolatinio personažo delne.

Trumpas ir Putinas

Pasaulis neteko amo, kai tai pamatė. Vilniuje, netoli geležinkelio stoties, sukurtas piešinys primena istorinę nuotrauką, kurioje 1979 metais užfiksuotas sovietų lyderio Leonido Brežnevo ir Rytų Vokietijos komunistinio lyderio Ericho Honeckerio bučinys. Tokį grafitį kažkada buvo galima rasti ant Berlyno sienos. Vilniuje Brežnevą ir Honeckerį pakeitė Putinas su Trumpu. Dabar visi eina jų pažiūrėti, o įsimylėjėliai į namus siunčia įspūdingas savo bučinių nuotraukas.

„iUrvo sienos piešiniai“

Sunku patikėti, tačiau nedidelis mūsų miestelis Marijampolė tiesia draugišką ranką Niujorkui. Iš Lietuvos kilęs menininkas Ray Moon Bartkus jau ne pirmus metus Marijampolėje rengia meno simpoziumą „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“. Po kiekvieno menininkų susitikimo miestas gauna dovanų. Na, kad ir pasaulinio garso menininko amerikiečio Michaelo Kevino Eastbrooko piešinį „iUrvo sienos piešiniai“. Ar girdite, ką jis nori jums pasakyti? „Na, kodėl ir vėl į mane žiūrite ekrane? Atvažiuokit geriau, pajauskit, patirkit ir išgirskit gyvai!“

„Floating World“

Kai pavargsta nuo Niujorko triukšmo, menininkas Ray Moon Bartkus krauna lagaminą ir skrenda į ramybės užutėkį – Marijampolę. Dėl laimingo atsitiktinumo šis miestas tapo vieta, kur menininkas rengia savo meno simpoziumus „Malonny“ ir sukviečia pasaulio garsenybes. Tomis dienomis Ray Bartkus ir pats ima į rankas dažus. „Floating World“ – vienas įspūdingiausių jo darbų, kurį geriausia žiūrėti... vandenyje. Judantis vanduo kasdien piešiniui suteikia vis naujų spalvų.

„Dadaistinė Mona Liza XXI amžiuje“

Po pasaulį pasklidę paslaptingosios italų tapytojo Leonardo da Vinci nupieštos Monos Lizos atvaizdai kartais atsiduria visiškai netikėtose erdvėse. Viena iš tokių – Kauno technologijos universiteto studentų miestelis. Ant studentų bendrabučio sienos perkėlęs žinomo kūrinio interpretaciją, menininkas Linas Kaziulionis K ART 7 suteikė Monai Lizai naujų prasmių ir paskanino modernumu – 3D efektais, LED šviesų instaliacija. Meno ir mokslo santykį įprasmina šalia esančios matematikos formulės, o viena detalė, kurios neatskleisime, į šią vietą nuolat kviečia grįžti. Ar jums pavyks įminti kaunietiškosios Monos Lizos šypsenos paslaptį?

„Mergaitė“

„Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ – tokiu užrašu pasitinka Klaipėdoje brolių dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų nutapyta milžiniška mergaitė. Ji tokia pat milžiniškai, kaip jos noras gyventi ne vaikų namuose, o tikroje šeimoje. Piešinio herojė – reali mergaitė. Ją nupiešė vaikų namuose užaugę menininkai. Taigi visi žino, apie ką jie kalba. Pamėginkime išgirsti.

Degantys šarvai

Gatvės meno virtuozo kauniečio Tado Vincaičio piešinys „Degantys šarvai“ Šiauliuose akimirksniu pakeitė viso kvartalo nuotaiką. Išblukusiai ir steriliai prekybos centro aplinkai šis kūrinys suteikė šarvų spindesio, saulės blyksnių, kalavijo aštrumo spalvų ir jėgos. „Degantys šarvai“ apeliuoja į Saulės mūšio istoriją.

Šiaulių lapė

Šis kūrinys yra vėjo ir ugnies jėgų susidūrimas. Įsižiūrėję į darbą galite išvysti ir žmogaus atspindį. Darbas atliktas per plenerą „Saulės pagrobimas“, autoriai – Martynas Šnioka ir Edvardas Šeputis. Ši lapė tarsi susikalba su kita, skardine miesto lape (autorius Vilius Puronas) Talkšos ežero pakrantėje.