Gražiausi pažintiniai takai Lietuvoje

Tokių takų Lietuvoje dar nebuvo – žingsniuodami vienu iš trijų sveikatos takų Pajūrio regioniniame parke informacinėse lentelėse sužinosite, kiek kalorijų jau sunaudojote. Pavyzdžiui, ar jau išvaikščiojote cepelinų porciją? Netoli Klaipėdos pajūryje įrengta Karklės – Kalotės pajūrio miško sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: Raudonasis takas, Geltonasis,  Mėlynasis. Bendras jų ilgis – 12 km. Pradėti vaikščioti sveikatos takais galima nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės.

Akmenimis grįstas kelias į dvarą, etnografinis kaimas, kuriame prieš 200 metų pradėtos rišti verbos, Naujosios Rėvos piliakalnis, sūpuoklės poilsio aikštelėje, lietuviškų orchidėjų pelkė... Itin įvairus ir atraktyvus takas įrengtas Neries regioniniame parke. Jo ilgis – 6 km.

Retas kuris pažintinis takas yra taip apgyvendintas – čia galima sutikti ir Maumą, ir Zuikių dievą, ir Ežerinį. Viso Šventos miške -  17 senųjų lietuvių dievų bei mitologinių būtybių. Be to, šis apie kilometro ilgio takas skamba – einant juo galima groti įrengtais paslaptingai skambančiais instrumentais.

Dubysa laikoma viena gražiausių Lietuvos upių. Būtent prie jos garsus Lietuvos poetas Maironis sėmėsi įkvėpimo. Takas leidžia grožėtis Dubysos regioniniu parku, upių Luknės ir Lelykos slėniais. Čia yra įrengti informaciniai stendai, lieptai per upes, taip pat pastatytas nedidelis medinis apžvalgos bokštas. 13 km ilgio trasa, tinkanti ir pėstiesiems, ir dviratininkams prasideda nuo Dubysos regioninio parko Lankytojų centro Kaulakiuose tęsiasi iki Betygalos.

Lietuvoje itin populiarėja basakojų takai, t.y. takai, kuriais turi žengti nusispyręs batus, kad padai pajustų skirtingus paviršius. Einant Anykščių šilelio eko basų kojų taku ne tik reikia įveikti kankorėžių, akmenukų ar smėlio atkarpas, bet ir pelkės ruožą! Be to, palei 1,2 km taką – A.Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištraukos.

Vienoje didžiausių Suvalkijos pelkių – trumpiausias pažintinis takas Lietuvoje. Jo ilgis siekia vos 121 metrą, tad eidami juo tikrai nepavargsite. Keliaudami tokiu trumpu taku susipažinsite su Amalvos pelkės gyvūnija ir augalija.

Dažną ežerą Žemaitijoje juosia takas, kuriuo pėsčiomis galima apeiti visą pakrantę.

7 km ilgio Šeirės pažintinis takas vingiuoja Žemaitijos nacionaliniu parku, palei Platelių ežerą – per Šeirės mišką, tilteliu per Gaudupio pelkę, pro užpelkėjusį Piktežerį. Šio ežero gylis siekia 16 m. Pasakojama, kad ant kranto tupintis velniukas saugo čia prasmegusių kryžiuočių vėles.

Germanto ežero pažintinis takas veda pro Lietuvos tūkstantmečio parką. Germanto ežero pakrantėje įrengta vandens pojūčių zona, maudykla, vaikų žaidimų aikštelė. Take gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių.

Ilgio pažintinis takas įrengtas aplink visą Ilgio ežerą. Dalį pažintinio tako sudaro pojūčių (basakojų) takas, skirtas keliauti basomis kojomis per pelkę, birias dangas, akmenis, rąstus – iš viso 1,2 km aplink Ilgio ežerą.

Tai – vienintelis pažintinis takas Lietuvoje, į kurį reikia pasiimti pasą, mat tenka pravažiuoti pasienio ruožą su Baltarusija. Dieveniškių regioninis parkas, kuriame įrengtas takas, yra vadinamajame „Lietuvos apendikse“ – Šalčininkų rajone. Beveik dviejų kilometrų ilgio take per Gaujos upės slėnį – 18 stotelių su informaciniais stendais apie saugojamus augalus, gyvūnus, paukščius. 2004 m. Gaujos mokamasis takas buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje.

Pelkėje nutiestas 1,5 km takas (04.01-07.01 lankomas tik su gidu) suteikia galimybę bent akies krašteliu dirstelėti į vieną labiausiai saugomų šalies gamtos objektų – didžiausią Lietuvos aukštapelkę Čepkelių raistą. Keliaudami juo pamatysite pušynais apaugusias žemynines kopas, susipažinsite su pelkės augmenija, iš apžvalgos bokštelio apžvelgsite padūmavusius didžiulės pelkės plotus. 

Lietuvos Šveicarija vadinamame Gražutės regioniniame parke įrengta nauja Šventosios aukštupio pažintinė trasa. 10,5 km ilgio trasa vingiuoja palei Antalieptės marias, o informaciniuose stenduose – pasakojimai apie marių salas, dingusius ežerus ir senųjų kaimų likimą. Vienas iš įdomiausių jos atkarpų – persikėlimas savarankiškai valdoma pontonine perkėla per Antalieptės marias.

Šiame Šiaurės Lietuvoje įkurtame rezervate savarankiškai lankytis draudžiama, tad šis tik su gido palyda atviras 4 km takas suteikia unikalią galimybę natūralioje aplinkoje išvysti čia saugomus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, tik čia Lietuvoje sutinkamą vabzdžiaėdę mažąją saulašarę. Šalia tako pastatytas 30 m aukščio apžvalgos bokštas apdovanos Kamanų pelkės ir šiam kraštui būdingų lygumų panorama. 

Žagarės regioniniame parke esantis 3,6 km takas išskirtinis tuo, kad yra pats ilgiausias pelkėje nutiestas lentinis takas Lietuvoje. Toks ilgas takas – tikras atradimas besidomintiems pelkių ekosistema, nes sudaro sąlygas žmogaus nepaliestoje aplinkoje susipažinti su aukštapelkės augalija ir gyvūnija, pasimėgauti tik pelkės gyventojų, tarp kurių –  tetervinai, pilkosios gervės, žąsys – drumsčiama tyla. 

Nors Lietuva negali pasigirti aukštais kalnais, kalnų upių šniokštimą čia tikrai išgirsite! Asvejos ir Suoselio ežerus jungiantis vos 1,2 km kanjoninio tipo Jurkiškio upelis net iki 18 m įsirėžia į kalvotą paviršių, o dėl aukščio skirtumo, ypač pavasarinio potvynio metu, primena tikrą kalnų upę. Jos grožiu įsitikinsite keliaudami 1,5 km taku, kuriame gausu laiptelių ir lieptelių. 

Neilgame, tačiau įvairaus reljefo 700 m geologiniame take ne tik pamiklinsite kojas, bet ir susipažinsite su unikaliu Šiaurės Lietuvos reiškiniu – smegduobėmis, susidarančiomis gruntiniam vandeniui išplovus požeminius gipso klodus. Sekdami taku, laiptais ir liepteliais iš išorės ir net vidaus apžiūrėsite 13 skirtingo amžiaus, paprastos ir sudėtingesnės formos, atskirų ir viena su kita susijungusių smegduobių. 

Eidami šiuo įspūdingo riedulyno teritorije įrengtu 2 km taku galite pasijusti kaip tundroje! Riedulynas suformuotas prieš 26 tūkst. metų slinkusio paskutinio ledyno ir iki šiol nėra paliestas ūkinės veiklos. Tad unikalus šios vietovės kraštovaizdis su akmenimis, kurių skersmuo siekia net 3 m,  sukuria kvapą gniaužiantį įspūdį. O jei dar patikėsite šios vietovės atsiradimo legenda, kad rieduliai – tai pagonių dievų akmenimis paversti švedų kariai…

Gražų dzūkišką pavadinimą turįs 13,8 km pažintinis takas – vienas ilgiausių Lietuvoje, tačiau galima rinktis ir trumpesnes 7 ar 10,5 km atkarpas. Kelionė šiuo taku driekiasi smėlingais upių krantais su išrikiuotais bebrų nameliais, vėjo pustomomis kopomis, paslaptingomis pelkėmis ir dzūkiškais miškais. Prieš jus atsiskleidžia visa šio Lietuvos regiono gamtos įvairovė! 

Ozas – tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Žagarės ozas yra vienas įspūdingiausių Lietuvoje, mat aplink pylimą plyti Šiaurės Lietuvos lygumos. Susipažinti su apylinkių gamtos vertybėmis galėsite patogiai keliaudami čia įrengtu 3,6 km pažintiniu taku, kuris veda pro Žvelgaičio piliakalnį, ozą ir ežerą, upės Švėtės krantais. Smėlinguose ozo šlaituose labai patogu stebėti urvelius rausiančius vabzdžius. 

Naglių gamtiniame rezervate nutiestame 1,1 km pažintiniame take išvysite paslaptingą gamtos kūrinį – Mirusias, arba Pilkąsias kopas. Tai prieš kelis šimtmečius smėliu užpustytų keturių buvusių Kuršių nerijos kaimų vietos. Stiprūs vėjai čia sukuria unikalų peizažą – daubas ir išgraužas, atveriančias po smėliu palaidotų šimtamečių miškų dirvožemius. 

Įspūdis toks, tarsi būtum kažkur savanoje, tetrūksta tik žirafų ir zebrų. Taip savo patirtis apibūdina dažnas, pirmąkart apsilankęs Aukštumalos pažintiniame take (Šilutės r.). Šis pažintinis takas, vingiuojantis Nemuno deltos regioniniu parku, laikomas vienu gražiausių takų pėstiesiems Lietuvoje. Daugiau nei 1 km ilgio medinis takas nutiestas vietoj ankstesnio, kadaise jungusio čia buvusius pelkininkų kaimus. Tako pabaigoje prie pelkinio ežerėlio yra įrengta 3 m aukščio apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria paslaptingos aukštapelkės panorama. 

Keliaudami prie įspūdingo Olando kepurės skardžio prasidedančiu ir 3 km besitęsiančiu taku į Baltijos jūrą žvelgsite iš keliolikos metrų aukščio! Senosios Litorinos jūros pakrante vedančiame take rasite informacijos apie geologinę pajūrio sandarą, netipišką, Lietuvai nebūdingų medžių rūšimis išskirtinį mišką, istorines vietovės ypatybes. 

Takas skirtas norintiems iš arčiau susipažinti su Pietų Lietuvos pasididžiavimu – Žuvinto ežeru, garsėjančiu plaukiojančiomis augalijos salelėmis bei itin didele paukščių įvairove. Keliaudami 350 m tarp aukštų nendrių nutiestu taku, šiltuoju metų laikų išgirsite įspūdingą sparnuotų Žuvinto gyventojų chorą. Tako gale – apžvalgos bokštelis, iš kurio galite patogiai stebėti ežere gyvenančius ir migruojančius paukščius, kurių čia gyvena per 200 rūšių! 

Šalia Kauno marių esančios Dubravos rezervatinės apyrubės plotas – 120 ha. Per rezervatą įrengtas 1,9 km ilgio pažintinis takas su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Čia, viduryje Lietuvos, netoli didmiesčio, galima pajusti tikrą laukinės gamtos alsavimą.

Vilniaus ribose esančiame Pavilnių regioniniame parke kiek daugiau nei 5 km besidriekiantis takas – puiki užuovėja nuo miesto šurmulio. Nuo įspūdingos 65 m aukščio Pūčkorių atodangos gėrėkitės atsiveriančiais apačioje tekančios Vilnelės ir apylinkių vaizdais, o nusileidę į upės slėnį  susipažinkite su istoriniais ir kultūriniais objektais bei įkopkite į Pūčkorių piliakalnį. 

Istoriniais turizmo objektais itin turtinga senoji Lietuvos sostinė Trakai turi ką pasiūlyti ir gamtos mylėtojams. Per pelkę Varnikų miške vingiuojantis 3,5 km takas nuveda toli nuo miesto ir žmogaus veiklos gaudesio prie įdomiausių šio gamtos kampelio vietų: Ilgelio pelkės, mažyčių ežerėlių, gražaus miško. Mėgaukitės čia augančiomis  mėlynėmis, bruknėmis, žemuogėmis ir spanguolėmis, miško garsais ir kvapais!