G. Jucevičiūtė

Keisčiausi dalykai, kuriuos turite išbandyti Lietuvoje

Tiems, kas ieško naujų potyrių, siūlome 10 dalykų, kuriuos galite išbandyti keliaudami po Lietuvą. Netikėta, paslaptinga, baugu, linksma – patirtys, dovanosiančios įvairiausių emocijų puokštę!

Perskaityti Užupio konstituciją savo kalba

Menininkų pamėgtas Vilniaus Užupio rajonas – tai valstybė mieste, turinti savo atskirą valdžią, himną, tradicijas, ir žinoma, Užupio respublikos konstituciją, kuri išversta į keliasdešimt kalbų ir iškabinta ant sienos vienoje Užupio gatvelių. 

Nusileisti į požeminę raketų paleidimo šachtą

Vargu ar dar kur nors turėsite galimybę nusileisti į požeminę balistinių raketų bazę, kur buvo dislokuotos paleidimui paruoštos Sovietų Sąjungos termobranduolinės raketos. Šiame praeityje itin slaptame objekte dabar veikia Šaltojo karo muziejus. 

Užsikrėsti krepšinio karštlige

Vis dar abejojate, kad krepšinis yra antra religija Lietuvoje? Vadinas, dar nestebėjote Lietuvos krepšinio rinktinės ar klubo varžybų vietinių sirgalių kompanijoje.

Tiesiausias kelias patirti šią atmosferą – gyvai stebėti Kauno „Žalgirio“ rungtynes „Žalgirio“ arenoje. Nepakartojamos emocijos ir šiurpuliukas, bėgantis kūnu, kuomet 15 000 aistruolių kartu traukia Lietuvos himną ar pašoka nuo kėdės įkritus tritaškiui, - garantuotas. Kartu tai – nuo plojimų niežtintys delnai, stulbinantis vienybės jausmas, stebinantys šokėjų pasirodymai ir nuotaikingi žaidimai.

„Žalgirio“ arena yra didžiausia arena Baltijos šalyse bei vienas geriausių industrinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje.

Įminti Velnio duobės mįslę

Jei norite pamatyti vieną iš šimto Europoje labiausiai saugomų gamtos paminklų, nuvykite prie Velnio duobės. Mistiško 40 m gylio objekto, kuris yra taisyklingo piltuvo formos ir turi lygutėlį apskritą dugną, kilmė iki šiol neaiški – galbūt ją išgulėjo po ledymečio likęs ledo luitas, o gal išmušė meteoritas? 

Pereiti pelkę kūlgrinda

Kūlgrinda – senovinis akmenimis grįstas povandeninis takas per pelkę. Jei nebijote išsitepti, susiraskite patyrusį gidą ir išbandykite šį senovės lietuviams nuo užpuolikų pabėgti padėdavusį būdą!

Pasiklysti Užgavėnių persirengėlių minioje Rumšiškėse

Siautulingiausią lietuviško kalendoriaus šventę švęskite Lietuvos liaudies buities muziejuje po atviru dangumi. Čia įspūdingos kaukės ir kostiumai, smagūs žaidimai, trankūs šokiai ir sotūs blynai panardins į nepamirštamą šėlsmą. 

 

Surasti paparčio žiedą Joninių naktį

Joninės – siautulinga vasarvidžio nakties šventė, suburianti bendruomenes gamtoje, aplink liepsnojančius laužus. Šią trumpiausią metų naktį skleidžiasi magija – pinami ąžuolo vainikai ar šokinėjama per liepsnas, jaunimas raginamas leistis į paparčio žiedo paieškas. Sakoma, kad papartis pražysta tik kartą per 100 metų, ypatingą naktį ypatingoj vietoj...

Įsikrauti energijos Merkinės piramidėje

Dzūkijos miškų apsuptyje įsikūrusi piramidė garsėja dvasine energija ir kasmet sutraukia tūkstančius harmonijos ir ramybės ieškančių keliautojų. Pabuvoję stikliniu kupolu apgaubtoje erdvėje lankytojai sako atgaunantys jėgas, atsikratantys įtampos, o žinia apie čia vykstančius sveikatos stebuklus sklinda toli už Lietuvos ribų.

Įsiamžinti prie „puodų namo“ Žagarėje

Puodais, keptuvėmis, šaukštais ir kitokiais aliumininiais virtuvės reikmenimis apkabinėtas namas matomas iš toli. „Puodų namas“ pradėtas kurti E. Vaičiulio iniciatyva. Puodus ir įvairius kitokius senus daiktus jis renka ir perka iš vietinių ir aplinkinių miestų ir miestelių gyventojų. Pats namas yra buvusi žydų parduotuvė, o po keliais tapetų sluoksniais dar išlikę žydiškų laikraščių, kuriais ankstesni šeimininkai buvo išklijavę sienas, fragmentų. Bene vertingiausias muziejaus eksponatas – žydų Tora.

Biržų krašte būtina žiūrėti po kojomis

Tai vie­nin­te­lė vietovė Bal­ti­jos ša­ly­se, ku­rios kraš­to­vaiz­dis dėl van­dens plau­na­mo gip­so ir jo įgriuvų nuo­lat kin­ta. Uni­ka­liau­sias Biržų krašto bruo­žas – tas, kad nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kur ir ka­da at­sivers prieš 300 mi­li­jo­nų me­tų su­si­for­ma­vęs že­mės sluoks­nis. Šiame krašte priskaičiuojama apie 9 000 įgriuvų. Karvės ola – didžiausia ir dažniausiai lankoma karstinė smegduobė, kurios gylis siekia daugiau kaip 12 metrų, skersmuo – 10–12 metrų. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Karstinės įgriuvos dugne yra keturios atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir požeminis ežeriukas. Spėjama, kad Karvės ola atsirado prieš 200 metų. Netoli Karvės olos driekiasi 700 m ilgio Barsuko pažintinis takas po smegduobes. Žingsniuodami šiuo taku pamatysite keletą smegduobių, panašių į Karvės olą.

Jei nuspręsite aplankyti Biržų įžymybę – 30 m aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą – ir pakilsite į apžvalgos aikštelę, nuo jos atsivers įspūdinga 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų karstiniais ežerėliais, panorama.