Kraštovaizdžio stebėjimas

Kernavės archeologinė vietovė, kur XIII a. įsikūrė pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Penkių Kernavės piliakalnių kompleksas kartu yra ir vieta, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių, dar prieš šimtmečius senuosius Lietuvos valdovus įkvėpdavusių Lietuvos kraštovaizdžio paveikslų su Neries vingiais ir jų pakrantėmis. 

Kiek akys užmato – vanduo, smėlynai ir pušynai. Tokie vaizdai atsiveria užkopus ant Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės Nidoje – neabejotinai vieno įspūdingiausių taškų plataus horizonto mėgėjams. Jus supančios baltosios kopos, kurias net iki 99 proc. sudaro kvarcas, dėl vėjo pustymo neretai atrodo lyg banguotas jūros dugnas. 

Didžiausios Lietuvoje Dubingių piliavietės ramybė saugo Lietuvos didikų šeimos Radvilų atmintį – čia neseniai rasti šios giminės atstovų palaikai. Praeities didybę sustiprina ir įspūdingas šios vietos kraštovaizdis – plati ir ilga piliavietė stūkso ilgiausio Lietuvos ežero Asvejos pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Keliaudami neilgu 1,5 pažintiniu taku susipažinsite su istorine vietovės praeitimi, pasigėrėsite puikiais peizažais. 

Medvėgalis turi dvi viršūnes: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas (235 m), žemesniojoje – Medvėgalio piliakalnis, ant kurio XIV a. stovėjo garsi žemaičių pilis. Būtent nuo piliakalnio atsiveria itin platūs vaizdai: nuo viršūnės matyti begalė kitų, net per 30 km nutolusių, Žemaitijos kalvų ir 14 bažnyčių bokštai. 

Gražiausia Žemaitijos kalva, o neretai ir Lietuvos kalnų karaliene tituluojama 228 m aukščio Šatrija – viena mistiškiausių Lietuvos vietų. Legendos byloja, kad čia iš tolimiausių kampelių susirenka raganos, o pati kalva yra žemėmis užpilta bažnyčia! Raganos tikrai žinojo, ką pasirinkti – nuo Šatrijos atsiveria įspūdingi vaizdai į Žemaitijos aukštumas. 

Nemuno pakrantėje didingai stūksantis piliakalnis dar vadinamas Palemono kalnu. Pasak legendos, čia palaidotas legendinis Romos kunigaikštis Palemonas. Aukšto ir stataus piliakalnio viršūnėje XIII-XIV a. stovėjo gynybinė pilis, o dabar tai puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabūs reginiai į Nemuno slėnį bei Nemuno ir Dubysos santaką. 

Žvelgdami nuo didingojo Rambyno kalno ne tik žavėsitės ypatingu Nemuno žemupio kraštovaizdžiu, bet ir pajusite iki šių dienų išlikusią Prūsijos dvasią. Prie pat Nemuno ir Lietuvos valstybinės sienos su Kaliningrado sritimi stūksančiame Rambyne kadaise būta baltų genties skalvių šventvietės, o dabar nuo regyklos galima matyti Ragainės pilies kuorus ir Tilžę.

Nuo 40 m aukščio atodangoje Nemuno kilpų regioniniame parke įrengtos apžvalgos aikštelės jums atsivers vienas gražiausių Lietuvos peizažų į didžiausios Lietuvos upės vingio slėnį su miškais ir pievomis. Nuolat atsinaujinanti Balbieriškio atodanga dėl savo itin stačių šlaitų ir skirtingų uolienų sluoksnių sudomins geologijos mėgėjus. 

Seniausias Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas dėl gausybės ežerų, tarp jų įsitaisiusių kalvų ir įvairios gyvosios gamtos nuo seno yra viena mėgstamiausių gamtos turizmo vietovių Lietuvoje. Jos grožiu įsitikinsite užkopę ant vieno žinomiausių šalyje kraštovaizdžio apžvalgos taškų –  buvusios baltų šventvietės, 176 m aukščio Ladakalnio, nuo kurio atsiveria panorama net  su 6 ežerais. 

Druskininkuose pasinaudokite vienintele galimybe Lietuvoje Nemuno kraštovaizdį ir kurorto apylinkes apžvelgti pro skaidrius lynų keltuvo langus. Neteršianti aplinkos transporto priemonė, labiau būdinga slidinėjimo kurortams, iš vieno Nemuno kranto į kitą 45 m auštyje nuskraidins per 7,5 min. ir dovanos įspūdingus vaizdus bei nepamirštamą pramogą. 

Jei norite pamatyti vieną iš šimto Europoje labiausiai saugomų gamtos paminklų, netoli Aukštadvario ieškokite Velnio duobės. 40 m gylio taisyklingo piltuvo formos objekto kilmė iki šiol neaiški – galbūt ją išgulėjo po ledymečio likęs ledo luitas, o gal išmušė meteoritas? Apžiūrėti duobę iš visų pusių ir pabandyti įminti jo paslaptis galėsite vaikščiodami aplink ją įrengtais takais bei kopdami laiptais. 

Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, pačiame Šakių rajono pakraštyje stūkso Sudargo piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais. Keliautojų dėmesio verti nuo penkių stačiašlaičių piliakalnių viršūnių atsiveriantys Nemuno upės platybių vaizdai.

Akmenės rajone tekančios Ventos krantuose galite ne tik prisiliesti prie uolienų, kurių amžius net iki 180 mln. metų. Čia randamos gyvūnų, gyvenusių juros periodu ir išnykusių kartu su dinozaurais, fosilijos! Ypač vertinga ir įdomi 20 m aukščio ir 130 m ilgio Papilės atodanga, kuri pritaikyta lankymui ir apsaugota nuo lietaus.