Lankomiausios vietovės

Gandas apie Vilnių dar tik plinta po kitas šalis, todėl apsilankymas Lietuvos sostinėje gali atverti akis.  Koks šis miestas iš tiesų? Galite tikėtis kompaktiško pasivaikščiojimams tinkamo miesto, kuriame daug žaliųjų erdvių, dar daugiau įspūdingos architektūros paminklų, stalai lūžta nuo gardžių valgių, o laisvalaikio pasirinkimų tiek, kad visko išbandyti tiesiog fiziškai neįmanoma. Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus Senamiestis yra vienas geriausiai išsaugotų ir didžiausių Rytų Europoje. Leiskitės siauromis gatvelėmis ir patenkinkite smalsumą kyštelėdami nosį į jaukius kiemelius atokiau nuo turistinių takų.  Jūsų laukia išskirtiniai atradimai.

Laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas iš kitų ne tik Lietuvos, bet ir Europos miestų išsiskiria gausia tarpukario architektūra, kurios tanki koncentracija leidžia miestui siekti vietos UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Šiandien Kaunas sėkmingai išgyvena virsmą į šiuolaikinį didmiestį su unikaliu charakteriu ir pulsuojančia gyvybe.

Legendinė Lietuvos valdovų rezidencija, ežerai ir jų vaizdingos pakrantės, karaimų ir aristokratiško gyvenimo paveldas – tik Trakuose galima rasti tiek vertybių vienoje vietoje. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, traukiantis tiek vietos turistus, tiek užsienio svečius.

Neringos kurortas, tiksliau, jį sudarančios išlikusios atskiros Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyvenvietės, įsikūręs Kuršių nerijoje, kuri įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Baltijos jūrą ir Kuršių marias skirianti smėlio juosta – unikali vietovė, užburianti kopų didybe ir kuršiško paveldo dvasia.

Beveik šimtą kilometrų besidriekiančio Lietuvos pajūrio centras – Palangos kurortas, šiandien ne tik viliojantis paplūdimio pramogų ištroškusius poilsiautojus, bet ir išlaikęs aristokratiško XIX a. kurorto dvasią. Užtenka tik šiek tiek nutolti nuo kurorto šurmulio – ir atsiduri palei Baltijos pakrantę besidriekiančiuose laukiniuose švelnaus smėlio paplūdimiuose.

Šio nacionalinio parko centras – legendomis apipintas giliausias, didžiausias ir gražiausias Žemaitijoje Platelių ežeras. Aplink jį išsidėsčiusios gyvosios gamtos, turtingos istorijos ir savitos kultūros vertybės atskleidžia Žemaitijos etnografinio regiono išskirtinumą.

Gilias kurorto tradicijas puoselėjantys Lietuvos mineralinio vandens kurortai Druskininkai ir Birštonas ne tik siūlo klasikines gydomosiomis savybėmis garsėjančio žemės gelmių vandens procedūras, bet ir daugybę originalių šiuolaikiškų sveikatinimo būdų, kultūrinių bei pramoginių veiklų.

Daugybę metų griautas, bet nesugriautas, degintas, bet nesudegintas, Kryžių kalnas yra dar vienas mūsų laisvės, tikėjimo ir vilties simbolis, o pasaulio piligrimams – dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. 1993 metais Kryžių kalne meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau jis daugybę kartų šią vietą prisiminė savo kalbose, o Lietuvai atsiuntė krucifiksą. Prie kryžiaus su juo pradedamos ir baigiamos piligrimų eisenos.

Netoli Šiaulių esančią kalvą, kurioje stovi tūkstančiai medinių kryžių, kelionių portalas „Condé Nast Traveler“ įtraukė į labiausiai bauginančių vietų pasaulyje TOP 20. Gal sąrašo sudarytojai ir nenorėtų ant Kryžių kalno praleisti nakties, bet mums tai – šviesos ir vilties vieta, atspindinti mūsų istorinę, kultūrinę tradiciją.  Ypatinga tradicija yra ir kasmetiniai Kryžių Kalno atlaidai, vykstantys liepos mėnesio paskutinį sekmadienį ir sutraukiantys tūkstančius piligrimų.

Didžiausiame šalies nacionaliniame parke karaliaujantys pušynai, žemyninės kopos, pelkės bei upės slepia unikalų gamtos pasaulį – čia prieglobstį rado itin daug retų augalų bei gyvūnų. Parko teritorijoje yra ir vienas labiausiai šalyje saugomų gamtos objektų – Čepkelių raistas.

Seniausiame Lietuvos nacionaliniame parke kraštovaizdis susiformavęs taip, kad visu grožiu galėtų atsiverti lankytojui – šimtus čia tyvuliuojančių ežerų jungiantys upeliai sudaro puikias galimybes vandens turizmui, aukštos kalvos tarnauja kaip apylinkių apžvalgos bokštai.