Netradiciniai muziejai

Į unikaliausių pasaulio muziejų sąrašą įtrauktas Velnių muziejus saugo apie 3000 raguotų eksponatų iš viso pasaulio: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių. Tai galimybė iš arčiau pažvelgti į paslaptingą mitologinę būtybę, skirtingas jos vaizdavimo formas net 70-yje pasaulio šalių. Kolekciją pradėjo rinkti žymus lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, o šiandien gyvuoja graži tradicija – kiekvienas lankytojas gali muziejui palikti dovanų savo velniuką.

Dar XIX a. Lietuvos šviesuolio Dionizo Poškos įsteigtas analogų visame pasaulyje neturintis muziejus įkurtas išskobtų milžiniškų tūkstantmečių ąžuolų kamienuose! Medžių kamienai čia virtę nedideliais nameliais su langais, durimis ir stogu, o viduje – autentiški eksponatai. Šalia įsikūrusi Bijotų dvaro sodyba, kurioje ir gyveno pats Baublių muziejaus įkūrėjas.

Restauruotose Platelių dvaro sodybos arklidėse įsikūręs vienintelis Užgavėnių muziejus Europoje kviečia susipažinti su šios žiemos šventės tradicijomis bei įspūdinga daugiau nei 250-ies Užgavėnių kaukių kolekcija. Dvaro komplekse taip pat įsikūręs amatų centras, kuriame be kaukių gamybos siūloma gausybė kitų užsiėmimų – nuo žvakių liejimo iki blynų kepimo!

Joniškyje įkurtas muziejus simbolizuoja visų lietuvių meilę šiam sportui – čia eksponuojama galybė medalių, apdovanojimų, fotografijų, piešinių, per kuriuos pasakojama Lietuvos krepšinio istorija. Muziejaus svečiai gali pamatyti tokių krepšinio legendų kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir kiti sportinius marškinėlius ir batelius su autografais, moksleiviams rengiamos edukacinės pamokos, skirtos pristatyti gilias šaknis turinčią Lietuvos krepšinio istoriją.

Šio muziejaus ekspozicijoje – didžiausia Europoje klounų kolekcija, apie 2000 pačių įvairiausių klounų: didelių ir mažų, linksmų ir liūdnų, megztų, siūtų, medinių, keraminių, net sidabrinių! Čia taip pat galima susipažinti su lietuviškojo cirko istorija, įdomybėmis, apžiūrėti autentiškus cirko dvasią atskleidžiančius eksponatus – artistų asmeninius daiktus, kostiumus, afišas, programėles, originalias nuotraukas... Kelionė į stebuklingą cirko pasaulį bus įdomi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Šiame muziejuje eksponuojamas analogų neturintis kepinys – Gineso rekordininkas, net 3,72 m aukščio ir beveik 86 kg svorio šakotis! Susipažinus su šakočio atsiradimo istorija, čia galima pamatyti šio gardėsio gamybos procesą bei patiems jame dalyvauti. Muziejuje eksponuojami ir užsienio šalyse – Vengrijoje, Švedijoje, Japonijoje, Lenkijoje – kepami šakočiai. Atsakymą, kuo kitų šalių šakočiai skiriasi nuo lietuviškojo, pavyks sužinoti ekskursijos metu, drauge apžiūrint ir senovinius indus, įrankius, naudotus šiam skanėstui kepti.

Vienas seniausių šalyje Liubavo dvaras slepia bene gražiausią Lietuvoje meilės istoriją, jau tapusią legenda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Senasis jam atitekusį dvarą perleido sūnui Žygimantui Augustui, šis slapta vedė buvusio dvaro savininko našlę Barborą Radvilaitę. Daugelio savininkų rankose pabuvojęs dvaras visais amžiais garsėjo kaip aristokratų, talentingų menininkų rezidencija. Už kokybišką restauravimą dvarui skirtas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas.

Buvusiame garsaus rašytojo Nobelio premijos laureato Tomo Mano vasarnamyje įsikūrusi ekspozicija supažindina su jo gyvenimo bei kūrybos faktais, atkuria XX a pradžios dienų atmosferą, kai rašytojas leido vasaras Nidoje. Čia kasmet jau kelis dešimtmečius organizuojamas Tomo Mano festivalis, kurio programoje – muzika, literatūra, dailė ir kinas, vyksta rašytojo kūrybai skirti renginiai.

Tai vienintelis specializuotas dviračių istorijai skirtas muziejus Lietuvoje. Ar dar verta išradinėti dviratį, kai daugiau kaip prieš tris dešimtmečius įkurtame muziejuje – beveik 100 įdomiausių egzempliorių: nuo seniausio medinio dviračio iki paties mažiausio, patekusio į rekordų knygą, nuo vienračio cirko dviračio iki ateities velomobilio.

Jaukus radijo traškesys – tarsi garsas iš praeities. Šio muziejaus ekspozicijoje saugomi tebeveikiantys gramofonai, muzikinės dėžutės, patefonai, radijo imtuvai, televizoriai. Iš viso surinkta apie 5 tūkst. eksponatų, iliustruojančių, kaip stipriai nuo XIX a. evoliucionavo garso, vaizdo ir telekomunikacijų prietaisai, girgždančiu balsu iki šiol sekantys laikmečio istoriją.

Ar žinojote, kad Kauno Velnių muziejus yra išrinktas tarp keisčiausių muziejų Europoje? Tiems, kam tradiciniai muziejai kelia žiovulį – dar 10 netikėtų vietų mūsų šalyje.