Paskendę muzikoje
Muzika yra mūsų kraujyje. Ji išsilieja įvairiausiomis formomis – šiandien ir anuomet, kai lietuviai derindavo vieną balsą prie kito ir sutartinėmis lengvindavo bėgančias dienas. Senaisiais laikais mes turėjome savo karo dainas, raudas per laidotuves, rudenį dainuodavome vienas, ilgais žiemos vakarais – kitas, o vasaromis laukuose sklęsdavo trečios. Šiandien lietuviškos sutartinės studijuojamos pasaulio universitetuose, mūsų dainų šventes UNESCO paskelbė žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, mūsų džiazo muzikantai laukiami garsiausiose pasaulio salėse, klasikinės muzikos atlikėjai – žinomiausiuose orkestruose, operos dainininkai – prestižinėse scenose. Net mūsų kalboje, gerai įsiklausius, galima išgristi melodiją.
Mirga Gražinytė-Tyla – dirigentė, sudrebinusi Europą
Emocijos meistrė. Stulbinamų karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė, Birmingamo miesto (JK) simfoninio orkestro vadovė, Birmingamo universiteto muzikos daktarė. 2019 metais tarptautinis interneto portalas "Classic FM" "Classic FM" Mirga Gražinytė-Tyla pripažinta geriausia pasaulyje dirigente moterimi. 2017 m. leidinys „Politico“ (JAV) paskelbė Mirgą Gražinytę įtakingiausiu užsienio talentu, asmenybe, sudrebinusia Europą. Apie Lietuvoje gimusią, užaugusią dirigentę sukurtas dokumentinis filmas „Going for the Impossible. Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla“.
Savo šaknis nuolat prisimenanti ir kitiems primenanti dirigentė nepamiršta ir lietuviškos muzikos. Jos vadovaujamas orkestras atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, 2019 metais menininkė žada Birmingame surengti išeivių iš Baltijos šalių dainų šventę.
„Tapusi dar vienu ryškiu ir inspiruojančiu pavyzdžiu, kad nepaprasti kūrybiniai gabumai nepaiso valstybių sienų, Mirga Gražinytė yra vienas iš tų „vaisių“, kuriančių Lietuvos kultūrinį ir simbolinį kapitalą. O jos dėmesys lietuvių muzikai neabejotinai aktyvina Lietuvos kompozitorių žinomumą pasaulyje.“ Muzikos kritikė Paulina Nalivaikaitė
Violeta Urmana – pasaulio scenų primadona
Talentas, kuriam lenkėsi išranki svarbiausių pasaulio operų – „La Scala“, „Carnegie Hall“, „Metropolitan“ – publika. Moteris, kuriai bravo šaukė Vienos, Paryžiaus, Barselonos, Londono operos. Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė, niekuomet nepamirštanti mažo savo miestelio – Marijampolės, kuriame praleido vaikystę. Violeta Urmana daug kalba apie kūrėjo atsakomybę ir nepasiduoda pigioms ambicijoms – 2016 metais operos solistei suteiktas UNESCO menininkės už taiką vardas.
„Violetos balsas – gražiausias mecosopranas pasaulyje, nepaprasto grožio ir galimybių, ir nepaprastas dainininkės talentas.“ Dirigentas Riccardo Muti
Petras Vyšniauskas – saksofono virtuozas
Muzikantas, pasauliui skleidžiantis baltų identiteto žinią. Savo improvizacijose derinantis praeities tradiciją ir džiazo avangardą. Pirmasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas džiazmenas. Muzikantas dalyvavo prestižiniuose džiazo festivaliuose Niujorke, Detroite, Berlyne, Ciuriche, Ženevoje ir kituose pasaulio miestuose. Petro Vyšniausko saksofonas skamba džiazo, liaudies ir klasikinės muzikos scenose. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, į džiazo pasaulį išleidęs galybę mokinių, kurių pavardės šiandien ne mažiau garsios nei jų mokytojo.
„Petro vaizduotė – kaip nesenkanti versmė. Neatsistebiu jo sugebėjimu nardyti po įvairiausius stilius ir visur išlikti įdomiu, išradingu, jaustis patogiai.“
Muzikas ir dirigentas Donatas Katkus
http://www.mic.lt/lt/baze/dziazas/kompozitoriai-atlikejai/vysniauskaspetras/
Asmik Grigorian – charizmatiškasis sopranas
Nuo aplodismentų audros jai galima apkursti. Pribloškianti. Kerinti. Ir užkariaujanti pasaulį savo balsu. Pagrindinės Lietuvos soprano Asmik Grigorian partijos skamba svarbiausiuose pasaulio operos teatruose – nuo Milano „La Scala“ iki Niujorko „Metropolitan Opera“. Operos dainininkės, kuri pripažinta geriausia pasaulyje jaunąja soliste, kelias į didžiąją sceną buvo ilgas ir atkaklus. Dviejų operos garsenybių – Irenos Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano – dukra nuo vaikystės žinojo, kiek darbo ir pastangų reikalauja šlovė. Užtat šiandien pasaulyje Asmik balsas kalba apie Lietuvą ir jos kultūrą.
„Asmik Grigorian balsas iš prigimties yra gana atšiaurus, tačiau jis skleidžia tokią jėgą, kad klausytojas lieka nublokštas.“
„Der Tagesspiegel“
Gintaras Rinkevičius – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas
Maestro, kuriam publika ploja atsistojusi. Žavūs šio dirigento lazdelės mostai užburia ir pakeri klausytojus. Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas, vienas žymiausių dirigentų šių dienų Lietuvoje. Gintarą Rinkevičių kviečia diriguoti žymiausi Europos orkestrai, su pasaulinio garso muzikantais jis yra surengęs ne vieną pasirodymą prestižinėse koncertų salėse. Didžiausias maestro nuopelnas Lietuvai – jo sukurtas Valstybinis simfoninis orkestras, kuris ne tik augo drauge su nepriklausoma šalimi, bet ir Lietuvos publikai pristatė dar niekuomet negirdėtus kūrinius. Orkestras įsikūręs viename didžiausių akademinės ir populiariosios muzikos centrų Lietuvoje – Vilniaus kongresų rūmuose.
„Dievinu maestro Gintarą Rinkevičių. Per savo karjerą esu grojęs su gausybe įvairių dirigentų ir orkestrų, tačiau turiu pripažinti, kad taip gerai, kaip groti diriguojant maestro, nebuvo niekur.“
Pianistas Alexanderis Paley
www.lvso.lt/lt/vilniaus-kongresu-rumai