Dzūkija

Dzūkija

Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.

Dzūkija. Žmonės ir kultūra

Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.

Dzūkija. Maistas

Ką jau ką, o gamtos dovanas dzūkai moka dėti ant stalo. Ir labai gali būti, kad jums patieks tai, ko paprastai nevalgote. Na, kad ir grybų sūris! Neatsisakykite – dzūkai tikrai žino, kaip grybus ruošti, ir į jūsų sveikatą nesikėsina. Verda iš jų sriubą, troškina, kemša pyragėlius, virtinius, ruošia žiemai – džiovina, sūdo, raugia ir marinuoja. Dzūkijoje būtinai paragaukite bandos. Ieškokite vietos, kur iš bulvių ar grikių ant kopūsto lapų keptą blyną jums ištrauks tiesiai iš malkomis kūrenamos krosnies. Jei patiks, prie miško žolynų arbatos paprašykite grikinės „babkos“ – medumi pagardinto saldaus pyrago.

Dzūkija. Ką veikti

Kartais vilniečiai ir patys nustemba pavadinti dzūkais. Iš tiesų Vilnius, o ir netoliese esanti ežerais, karaimų ir totorių patiekalais bei gražuole Trakų pilimi garsėjanti senoji Lietuvos sostinė patenka į Dzūkijos regiono žemėlapį. Dzūkijos neįveiksite per keletą dienų – pasilikite laiko barokiniam Vilniui, pasimėgaukite Trakų jaukumu ir tik tuomet keliaukite tolyn, link Alytaus ir Merkinės, pasiekite žavingus, mineralinėmis versmėmis trykštančius ir gaiviu pušų oru kvėpuojančius mineralinio vandens kurortus Druskininkus ir Birštoną. Jei norite patys pajudinti kaulus ir pailsinti galvą, dairykitės valčių, baidarių nuomos punktų. Žygis sraunia Ūlos upe gali tapti didžiausiu kelionės nuotykiu. Ir tikrai išbandykite, ką reiškia karštą vasaros dieną miške prisirinkti pintinėlę mėlynų ar suskaičiuoti po ąžuolu sudygusius rudagalvius baravykus. Jei išdrįsite – nueikite į raistą, į Čepkelių rezervatą, vieną didžiausių pelkinių masyvų Vakarų Europoje. Įspūdingų nuotraukų – pažadame!

Daugiau naujienų

Turizmo naujienos planuojantiems keliones rudenį

Šaligatvių paslaptys ir sienų pasakojamos istorijos, vandens pramogos ir jaukios nakvynės, neatrasti skoniai, testas nervams ir daugybė neįprastų pramogų – visa tai šį rudenį patirti siūlo nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai. Jūsų rudens atostogoms – 24 naujos idėjos originaliam poilsiui Lietuvoje.

Keičiamos atvykimo į Lietuvą taisyklės

Nuo rugsėjo 14 d. paveiktomis bus laikomos tos šalys, kuriose per paskutines 14 dienų sergamumas COVID-19 liga viršija nebe 16 atvejų, kaip anksčiau, o 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

GYDOMASIS KELIONIŲ PO LIETUVĄ POVEIKIS – NUO ELNIŲ SPA IKI HAMAKŲ ARBA PYKČIO TERAPIJOS

Kad kelionės gydo nuo rutinos ir nuobodulio yra faktas. Kaip ir tai, kad keliaujant gaminasi laimės hormonas seratoninas, susijęs su atradimo džiaugsmu, pažinimu, judėjimu, gera nuotaika. Įdomu, kad kelionių po Lietuvą terapiją galima papildyti ir realiomis regionuose siūlomomis terapijomis kūno ir sielos sveikatai sustiprinti – nuo gerai žinomos jūros, delfinų, šalčio, druskos, kvapų terapijos iki miško, žirgų, gintaro, bičių, vaistažolių, elnių, triušių, hamakų ar net pykčio terapijos. Keliauk po Lietuvą į sveikatą!

VIRTUALUS MARŠRUTAS „BALTIJOS KELIU ŠIANDIEN“

Susikabinti rankomis su dviem milijonais žmonių dėl laisvės. Tam 1989 m. rugpjūčio 23 d. pasiryžo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, stoję į 600 km ilgio Baltijos kelią – žmonių grandinę, sujungusią tris valstybes dėl laisvės siekio.

Dvasinių patyrimų keliu po neatrastas Lietuvos bažnyčias, vienuolynus ir kitas sakralias vietas

Pastaruoju metu kelionės yra tapusios savotišku vaistu – keliaudami ieškome būdų sveikatintis, sustiprėti fiziškai. Lygiai taip pat kaip kūną kelionės gali gydyti ir sielą – nuo rutinos, nuo įtampos, nežinomybės.

Pasak kunigo Algirdo Toliato, Rytų išmintis byloja, kad jei kelias neveda į šventovę, tai kam jis reikalingas?.. Tai - kelias, po kurio grįžtame kitokie. „Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net  vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, - rinktis dvasines keliones skatina kunigas.