Dzūkija

Dzūkija

Pietryčių Lietuvoje tarp girių ir pelkių, tarp smėlėtų kalvų ir miškuose pasislėpusių ežerų gyvena Dzūkijos regiono žmonės, galintys pasigirti senomis savo tradicijomis, ypač saugomais darnios kaimynystės papročiais, meile aplinkai ir viskam, kas gyva, savo grybais ir uogomis. Miškuose į būrelius susispietę autentiški kaimai – nuostabi galimybė persikelti šimtmečiu atgal, pajusti miško galią ir pasinerti į ramų, lėtą gamtos gyvenimą.

Dzūkija. Žmonės ir kultūra

Dzūkų tarmės su niekuo nesupainiosi. Net nesuprantantis lietuvių kalbos vis pasigirstantį „dz“ nesunkiai pagaus. „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, – apie dzūkus sako Lietuvoje. O šie nei pyksta, nei ką, juk tikrai – miškų tankmėje augantys grybai, saulėtose laukymėse sirpstančios uogos, bičių suneštas medus yra daugelio iš jų duona kasdieninė, verslas ir gyvenimas. Lygiai taip pat, kaip ir svetingumas, vaišingumas ir noras parodyti viską, ką savo regione turi geriausia, – gamtą, autentiškus amatus, skambias dainas. Jei norite sužinoti, kaip gamtos prieglobstyje prieš daugiau nei šimtą metų mediniuose namuose gyveno žmonės, keliaukite į Dzūkiją.

Dzūkija. Maistas

Ką jau ką, o gamtos dovanas dzūkai moka dėti ant stalo. Ir labai gali būti, kad jums patieks tai, ko paprastai nevalgote. Na, kad ir grybų sūris! Neatsisakykite – dzūkai tikrai žino, kaip grybus ruošti, ir į jūsų sveikatą nesikėsina. Verda iš jų sriubą, troškina, kemša pyragėlius, virtinius, ruošia žiemai – džiovina, sūdo, raugia ir marinuoja. Dzūkijoje būtinai paragaukite bandos. Ieškokite vietos, kur iš bulvių ar grikių ant kopūsto lapų keptą blyną jums ištrauks tiesiai iš malkomis kūrenamos krosnies. Jei patiks, prie miško žolynų arbatos paprašykite grikinės „babkos“ – medumi pagardinto saldaus pyrago.

Dzūkija. Ką veikti

Kartais vilniečiai ir patys nustemba pavadinti dzūkais. Iš tiesų Vilnius, o ir netoliese esanti ežerais, karaimų ir totorių patiekalais bei gražuole Trakų pilimi garsėjanti senoji Lietuvos sostinė patenka į Dzūkijos regiono žemėlapį. Dzūkijos neįveiksite per keletą dienų – pasilikite laiko barokiniam Vilniui, pasimėgaukite Trakų jaukumu ir tik tuomet keliaukite tolyn, link Alytaus ir Merkinės, pasiekite žavingus, mineralinėmis versmėmis trykštančius ir gaiviu pušų oru kvėpuojančius mineralinio vandens kurortus Druskininkus ir Birštoną. Jei norite patys pajudinti kaulus ir pailsinti galvą, dairykitės valčių, baidarių nuomos punktų. Žygis sraunia Ūlos upe gali tapti didžiausiu kelionės nuotykiu. Ir tikrai išbandykite, ką reiškia karštą vasaros dieną miške prisirinkti pintinėlę mėlynų ar suskaičiuoti po ąžuolu sudygusius rudagalvius baravykus. Jei išdrįsite – nueikite į raistą, į Čepkelių rezervatą, vieną didžiausių pelkinių masyvų Vakarų Europoje. Įspūdingų nuotraukų – pažadame!

Daugiau naujienų

TOP taškai Lietuvoje tobulam Instagram’o kadrui

Ikoninės Lietuvos vietos, dažniausiai atsiduriančios užsienio turistų socialiniuose tinkluose – Palangos tiltas, Trakų pilis, Kryžių kalnas bei Vilniaus senamiestis. Bet kadrais iš šių vietų savo sekėjus jau vargiai nustebinsi. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai rekomenduoja taškus, kuriose sustabdytos akimirkos pasmerktos patiktukų bangai.

Kokie yra Lietuvos skoniai? Balsuok ir sudaryk nacionalinį meniu

Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Šaltibarščių, silkės, šakočio, gilių kavos? Kartu su ekspertais rinkome tradicinių lietuviškų patiekalų – sriubų, užkandžių, pagrindinių patiekalų, desertų ir gėrimų – TOP 10. Balsuokite ir išrinkite tuos, kurie privalo patekti į nacionalinį meniu. Jūsų mėgstamiausi valgiai taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes. Papasakokime Lietuvos skonių istoriją pasauliui drauge!

Lietuvoje – šaltibarščių potvynis

Gastronominio turizmo patirtys paskanina kiekvieną kelionę. Užsieniečiams tikru atradimu Lietuvoje tampa šaltibarščiai, Italijoje laikomi estetiškiausia šalta sriuba pasaulyje. Šios populiariausios Lietuvoje sriubos istorija yra ne mažiau ryški nei jos spalva. Pirmąkart paminėti daugiau nei prieš 300 metų, vadinti mėgstamiausia lietuvių sriuba, kurios būtina paragauti, kadaise gardinti vėžių uodegėlėmis, žvėriena arba žuvimi.  O LDK didikai svečius po tolimos kelionės sutikdavo būtent su šaltibarščių lėkšte! Šaltibarščių istorija tebetęsiama ir dabar. Keliaujant po Lietuvos regionus galima paragauti ne tik tradicinių, bet ir išskirtinių šaltibarščių – su aviečių alumi, mėsa, sūriu, ledais ar net šaltibarščių torto bei šaltibarščių salotų.

Turistai iš 29 Europos šalių į Lietuvą galės atvykti be privalomos saviizoliacijos

Sveikatos ministro ir valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Verygos sprendimu į Lietuvos teritoriją be privalomosios saviizoliacijos leista atvykti 29 Europos valstybių gyventojams.

Šią vasarą atostogautojus priims Vilnius: sostinė pavirs skirtingomis šalimis

Vilnius vasaros savaitgaliais šalies gyventojus kvies atostogauti keliaujant aplink pasaulį. Sostinės bendruomenės, ekskursijų ir renginių organizatoriai, restoranai, viešbučiai ir menininkai susivienijo, kad į užsienį išvykti negalintiems lietuviams egzotiškas patirtis sukurtų gimtinėje. Projektu tikimasi ir padėti turistų srauto netekusiam verslui išgyventi šį atostogų sezoną.