Senieji amatai
Viskas šiame pasaulyje keičiasi, tačiau kaip malonu, kad kai kurie dalykai – ne. Nuostabūs tie žmonės, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis. Keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinę tradiciją išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant modernių viryklių mediniais šaukštais. Kalvio amatas Lietuvoje visada buvo išskirtinis. Pagarbą užsitarnavę šių dienų amatininkai talentingomis rankomis puošia aplinką ir namus. Visus šiuos daiktus pamatyti galima itin populiariose Lietuvoje liaudies amatų mugėse, o išmokti – edukacinėse programose, kurias rengia muziejai ir patys amatininkai.
Nusilipdyk puodą
Koks džiaugsmas paimti į rankas dubenį, kuris dar visai neseniai buvo molio gabalas! Ar išgerti kvepiančios arbatos iš puodelio, kurį pats nusilipdei. Molio minkymą suaugusieji prilygina meditacijai, o vaikams tai puiki istorijos apie Lietuvos amatininkus pamoka. Merkinė Dzūkijoje nuo seno garsėja juodosios keramikos meistrais, talentingų amatininkų išlikę ir Kernavėje. Čia jums būtinai papasakos ne tik Vieno puodo, bet ir visos keramikos istoriją, išmokys lipdyti ir žiesti puodus.
Nusiausk rankšluostį
Programa skirta tiems, kuriems atrodo, kad rankšluosčiai parduodami parduotuvėje. Edukacinės programos dalyviai supažindami su audimo menu, lietuviškų raštų motyvais, audimo būdais ir audiniais. Įdomiausia, žinoma, patiems išmėginti, ką reiškia austi.
Suvelk vilną
„Šilta kaip avelė“ – įdomi veikla ir vaikams, ir suaugusiesiems, čia išsiaiškinami svarbūs dalykai apie avis, apie tai, kas nuo jų kerpama ir kas iš tos vilnos daroma. Mažytė sagė, karoliai, pirties skrybėlė ar veltiniai – išmok naujo amato ir tu. O gal patiks? Juk vėlimo meistrai kažkada irgi tai darė pirmą kartą.
Nusipink krepšį
Gal pirmasis krepšys ir neišeis tobulas, tačiau išmėginti vytelių pynimą, kuriuo senoliai trumpindavo ilgus žiemos vakarus, verta. Benarstydami vyteles išgirsite pasakojimų, kokios pynimo medžiagos naudojamos nuo seno, kaip vytelės ruošiamos pinti ir kokius daiktus iš jų galima padaryti.
Išsiliek žvakę
Ar kada jautėte, kaip kvepia tikro vaško žvakė? Kokį stebuklingai raminantį aromatą ji skleidžia? Žvakių liejimo meistrai parodys patį seniausią žvakių liejimo būdą, papasakos apie žvakių tradicijas ir reikšmę Lietuvos kultūroje. O tai, ką patys pagaminsite, galėsite namuose deginti ar lauktuvių saviems parvežti.
Susirišk šiaudinį sodą
Šiaudinis sodas anksčiau būdavo kabinamas virš stalo, prie kurio tris kartus per dieną susirinkdavo šeima. Šis trapus žmogaus rankų kūrinys, tikima, į namus atneša harmoniją, kosminę energiją, sakralinę ramybę. Sodų rišimo amato edukaciniuose užsiėmimuose atskleidžiamos jų kūrimo ir puošybos subtilybės. Ne tik sodai, bet ir šiaudiniai paukšteliai, girliandos, žvaigždės, besisupantys ant Kalėdų eglutės, – visa tai gali būti padaryta tavo paties rankomis.
Išmok perskaityti vėtrungę
Kuršių vėtrungės – unikalus Lietuvos pamario krašto paveldas, simbolių ir reikšmių paženklintos senųjų žvejų burvalčių detalės ir puošmenos. Jas galima imti ir skaityti lyg knygą – čia atsispindi žvejo gyvenimo istorija. Edukaciniame užsiėmime sužinokite vėtrungių atsiradimo priežastis, gamybos subtilybes, atraskite spalvų ir raštų reikšmes.
Pasipuošk gintaro amuletu
Gintaras – Baltijos jūros auksas. Kiekvienas jo gabalėlis yra unikalus, tad ir kiekvienas gintaro dirbinys – nepakartojamas, išryškinantis juo pasidabinusio žmogaus asmenybę. Edukacinių užsiėmimų metu galite stebėti vieną iš seniausių amatų – gintaro apdorojimą, sužinoti apie archajiškus gintaro apdorojimo įrankius, netgi patys pasigaminti gintarinį amuletą, kuris, pasak mūsų protėvių, ne tik puošia, bet ir saugo.
Palik savo kryželį
Kryždirbystė – tradicinė tikėjimą ir amatą vienijanti lietuvių liaudies meno šaka, UNESCO pripažinta žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Šio amato niekada nebuvo mokoma specialiose mokyklose. Kryžius iš medžio, metalo ir net akmens kūrė ir tebekuria savamoksliai meistrai. Susipažink su kryždirbystės tradicijomis, pasigamink savo kryželį ir įsmeik jį Kryžių kalne tarp tūkstančių kitų žmonių paliktų tikėjimo simbolių.
Pasidaryk Užgavėnių kaukę
Platelių tradicinių amatų centre galima pasigaminti Užgavėnių kaukę, su ja būtina dalyvauti ir Užgavėnių šventėje – ji Plateliuose audringai minima kasmet, o Užgavėnių papročių laikomasi labai ištikimai. Pavyzdžiui, sakoma, kad kiekvienoms Užgavėnėms žūtbūt reikia pasigaminti naują kaukę, nes su senąja juk gali atpažinti kaimynai!
Plateliuose veikia Užgavėnių kaukių (žemaitiškai – „lėčynų“) muziejus, jame galima apžiūrėti per 300 įvairiausių tradicinių kaukių.
Paragauk duonos
Rūpestingų rankų išminkytas, šiltoje vietoje saugotas, tarp karštų žarijų iškeptas ir ant mūsų stalo atkeliavęs duonos kepalėlis kvepia kitaip. Ir skonis jo kitas. Netikite? Eikite patys duonos keliu: nuo rugio lauke iki stalo. Pamėginkite patys krosnį iššluoti, žarijas subraukti, duoną užminkyti, ją užminkę, į krosnį pašauti, o paskui, prie stalo prisėdę, kvepiančios riekės atsikąsti.