Teminiai žemėlapiai

Lėkštėje telpa prisiminimai iš kelionių, patirti įspūdžiai, išgyventos emocijos, vaikystės nostalgija ir, žinoma, begalė istorijų. Patirti skanias akimirkas keliaujant ir ragaujant kviečia nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Kartu su Lietuvos Gastronomijos savaite ji pirmą kartą pristato žemėlapį, vedantį į įdomiausių skonių istorijų stoteles visoje Lietuvoje.

Ilgėjantys rudens šešėliai ir apmirštanti gamta nukelia į nebūties istorijų karalystę. Mirusiųjų pasaulis tuo pačiu metu ir baugina, ir skatina norą pažinti praeitį, tyrinėti jos ženklus. Mūsų šalyje nebuvo tokių laidojimo tradicijų mumifikuojant palaikus kaip Senovės Egipte ar kitose civilizacijose, tačiau kai kuriose lankytojams atvirose vietose galima patirti alsavimą iš anapus ir su derama pagarba panirti į paslaptingas istorijas iš amžių glūdumos, daugiau sužinoti apie seniausius laidojimo papročius ar net aptikti laiko nesunaikintus ledynmečio pėdsakus – „žinutes“ gyvūnų kauluose.

Leiskis į kelią pažinti 131 metų istorijos apie energetikos erą! Lietuvos nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, energetikos lyderės bei didžiausios biržoje listinguojamos bendrovės Baltijos šalyse „Ignitis grupės“ ir turizmo informacijos centrų parengtame maršrute – ne tik elektrinės, hidroelektrinės, jėgainės, vėjo parkai ir kiti elektrifikacijos paveldo „monstrai“, kuriuos galima aplankyti, bet ir pirmieji nušvitę Lietuvos dvarai, istoriniai malūnai, lietuviškos atlantidos bei atskleistos paslaptys, kokiame Lietuvos mieste galima pamatyti elektros kėdę, elektrostatinę gintaro mašiną, pačių lankytojų elektra įkraunamas turistines stoteles ar net gydytis elektra.

Šis sezonas Lietuvoje laukia itin karštas. Vietinius keliautojus vilios naujutėlaičiai pažintiniai takai, apžvalgos bokštas, neregėti muziejai, nepažintos gamtos oazės – nuo žemyninės kopos, naujo stumbryno iki kalnų maršruto, pasiūlymai šeimoms, neragauti skoniai tiek dvaruose, tiek valgyklose ir kitos patirtys bei turizmo naujienos visuose šalies regionuose. Kur pirmiausia keliauti? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo įsiklausyti į žvaigždes ir kartu su astrologe Vaiva Budraityte pristato pirmą šalyje kelionių po Lietuvą horoskopą kiekvienam Zodiako ženklui.

Radus ypatingą žmogų reikia ypatingos vietos jam tai prisipažinti. O juk, sakoma, santykius geriausia išbandyti kelionėse. Tad lemtingam pasimatymui – TOP vietos visoje Lietuvoje įsimintinoms romantiškoms akimirkoms dviese ar net sužadėtuvėms. Atrask mūsų šalyje stulbinančio grožio oazes, labiausiai tinkančias pradėti sekti pasaką „ir tada jie ilgai ir laimingai“.

Kaip susiplanuoti kelionę po Lietuvą su rekordiniu kiekiu įsimintinų akimirkų? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai turi atsakymą – atrask vietas, oficialiai tapusias Lietuvos rekordais, ar net patekusias į Gineso pasaulio rekordų knygą! Nuo didžiausio pasaulyje televizorių labirinto ar milžinų muilo iki gausiausių varlių, velnių, meškų ar plaktukų kolekcijų, nuo aukščiausio Lietuvos kalno iki toliausiai – kosmose – išskleistos trispalvės. Sužinok, kas parašė mažiausią knygą, kas suraitė didžiausią autografą, ir kas slepiasi didžiausios lapės skulptūros širdyje. Įvairiose šalies apskrityse aplankyk aukščiausias, didžiausias, seniausias bei ypatingiausias stoteles rekordiniams kelionių po Lietuvą įspūdžiams.

Šaltuoju sezonu – ne tik ant pečiaus ar po apklotu. Kol žiema dovanoja sniego, keliaujant po Lietuvą verta pasimėgauti tik šiuo metų laiku įmanomais malonumais. Daugelyje šalies regionų – aktyvių pramogų gryname ore pasiūlymai visai šeimai. Išbandyk lietuviškas slidinėjimo trasas, žirgų traukiamas roges, egzotišką aisštoką, sniegbačius arba gauk apšerkšnijusį lamos bučkį. Atrask Lietuvą žiemą!

Švelnumo terapija. Taip kartais vadinami susitikimai su naminiais ar laukiniais gyvūnais. Įvairūs žvėrynėliai, gyvūnų ūkiai, žirgynai ir kitos vietos – itin populiarios tarp po Lietuvą keliaujančių šeimų su vaikais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad gyvūnai neturi būti išnaudojami žmonių pramogai, jie turi turėti galimybę atsitraukti, pasislėpti nuo lankytojų dėmesio, o mes visi turime užtikrinti jų poreikius ir gerą savijautą. Todėl nacionalinė turizmo skatinimo agentūra kartu su turizmo informacijos centrais skatina atsakingą elgesį su keturkojais ir kviečia atsigręžti į natūralioje aplinkoje laikomus gyvūnus.

Pristatome Jums vietas, kuriose apsilankę galėsite patirti įdomią pažintį ir įvairias edukacijas su gyvūnais: saloje karaliaujančius triušius, nešienaujamose pievose laigančias karvutes, elnių SPA. Avių ūkyje galėsite prisėsti jurtoje iš avies kailio, pajodinėti mišku su žemaitukų veislės žirgu, alpakų ūkyje paragauti vietinių arbūzų. O apsilankymas arklių slėnyje padės suprasti, kad švelnumo terapija yra reikalinga ne tik žmogui.

Darbostogos – pandemijos išpopuliarintas poilsio būdas keliaujant su kompiuteriu. „Darbostogininkų“ interneto ryšiu gamtoje nebenustebinsi, tad įvairios apgyvendinimo įstaigos visoje Lietuvoje siūlo ne tik pakeisti aplinką ir dirbti nuotoliniu būdu su išskirtiniu vaizdu pro langą, bet ir skirtingų papildomų verčių: įėjimą į sveikatingumo centrą, darbotvarkę, kaip suderinti darbą su poilsiu, nesibaigiančią kavą, maistą „iš lysvės į lėkštę“, maršrutus darbo pokalbiams, pramogas, vaikų priežiūros paslaugas ar net atsistatymo po COVID-19 programą.

Kas gali būti romantiškiau nei atostogos saloje? Patirti nuotykį vandens iš visų pusių apsuptame žemės lopinėlyje įmanoma ir Lietuvoje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai dalijasi informacija apie įspūdingiausias mūsų šalies salas, į kurias galima patekti ir jose išsimaudyti arba – pasidžiaugti privatumu, pasimėgauti išskirtine gamta. Atrask salas prie sostinės, salą su piliakalniu, ežeru, dvaru ar – vienviečiu nameliu.

Kelionės šildo! Kad nekiltų pavydas stebint termometro stulpelį šiltuose pasaulio kraštuose, paieškok ne mažiau karštų taškų Lietuvoje žiemą. Be to, juk kelionėse sušildo ir naujos patirtys, įspūdžiai, pažintys. Sušilk keliaudamas – išbandyk karšto smėlio terapiją, laipiojimą dirbtinėmis uolomis, aplankyk laisvai vaikštančius lemūrus, pašauk į krosnį tradicinę dzūkišką bandą, užsuk į restoraną šiltnamyje, duonos giros bravorą ar ... stiklo pragarą.

Ieškantiems žalesnių, tvaresnių keliavimo po Lietuvos gamtą krypčių – pasiūlymas išbandyti gėlių turizmą ir sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato maršrutą po žydinčius regionus su žiedų piko kalendoriumi. Lietuvoje galima panirti ne tik į išpopuliarėjusių sakurų ar levandų, bet ir saulėgrąžų, rožinių žibuoklių, laukinių morkų ar lietuviškų orchidėjų jūrą. Taip pat – pasigrožėti žydinčiu tulpmedžiu, prezidentinėmis obelimis ar sudalyvauti žygyje stebėti pražydusio piliakalnio. Beje, žiedai gali atvesti ir į turistų neatrastas vietas – žiniuonės vyšnių sodą, ekstremalų pojūčių taką, gimtąjį Nobelio premijos laureato slėnį ar prie Stelmužės 3D kamieno kopijos.Ieškantiems žalesnių, tvaresnių keliavimo po Lietuvos gamtą krypčių – pasiūlymas išbandyti gėlių turizmą ir sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato maršrutą po žydinčius regionus su žiedų piko kalendoriumi. Lietuvoje galima panirti ne tik į išpopuliarėjusių sakurų ar levandų, bet ir saulėgrąžų, rožinių žibuoklių, laukinių morkų ar lietuviškų orchidėjų jūrą. Taip pat – pasigrožėti žydinčiu tulpmedžiu, prezidentinėmis obelimis ar sudalyvauti žygyje stebėti pražydusio piliakalnio. Beje, žiedai gali atvesti ir į turistų neatrastas vietas – žiniuonės vyšnių sodą, ekstremalų pojūčių taką, gimtąjį Nobelio premijos laureato slėnį ar prie Stelmužės 3D kamieno kopijos.

Lietuvoje – cepelinų sezonas! Bulvių kailiniais lietuvių lėkštėse jau dabinasi ne tik tradicinė kiauliena, bet ir žvėriena, žuvis, paukštiena, morkos, sūris, grybai. Keliaudami po šalį galite paragauti ir (naujiena!) cepelinų su obuoliais, žaliaisiais grikiais, migdolų „varške“ ar net juodųjų cepelinų!

Per pastaruosius metus privatumo ir netrukdomo poilsio troškulys pakvietė mus atsigręžti į gamtą. Į vietas, kuriose galime nusimesti kasdienius rūpesčius, susilieti su lėta gyvenimo tėkme ir pasimėgauti taip ieškoma ramybe. Glampingai arba kitaip – Miško viešbučiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau spėjo užkariauti keliautojų širdis. Siūlantys privatumą, neįprastas nakvynės vietas ar patirtis jie kaip mat tapo visų taip trokštama egzotika. „Keliauk Lietuvoje“ pristato unikalių glampingų žemėlapį, kuriame – nameliai medžiuose, ant vandens, po atviru dangumi ar miško tankmėje ne tik poilsiui, bet ir produktyviam darbui tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.

Miršta ne tik žmonės, bet ir dvarai. Lietuvoje – šimtai buvusios prabangos griaučių su neįtikėtinų istorijų nuotrupomis. Pavyzdžiui, kas Lietuvoje likę iš dvaro, kadaise pralošto kortomis? Iš kurių rūmų į bažnyčią važiuodavo pasikinkę meškas? Kur pusryčiams garuodavo kruasanai, kokių rūmų baldai buvo pagaminti iš tolimų kraštų elnių ragų, kur surastas lobis, o kur gimė drugelių kolekcija?

Į muziejų – su žibintuvėliu, ant piliakalnio – su žibintu, su kanoja – per juodą upę, o po nemiegantį miestą – tik tamsoje. Nustebsite sužinoję, kiek dar visko slypi sutemose. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai pasiryžę įrodyti, kad magiškos kelionių po Lietuvą patirtys galimos ir naktimis. Juk, sakoma, išblėsus dienos šviesai paaštrėja visi pojūčiai. Tad pasiryžkite atrasti Lietuvą, keliaudami mėnesienos nušviestu keliu!

Lietuvos pažinimą daugelis derina su dūmo skoniu. Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia – tiek 2018 m., tiek pernai atliktų vietinio turizmo tyrimų duomenimis, didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Ne paslaptis, kad toks poilsiavimo būdas neatskiriamas nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato.

Kalėdinės kelionės po šalį ne tik suburia, bet ir užburia. Tad išburk keliaudamas kalėdinę dovaną savo rankomis patiems artimiausiems! Sudėk į ją ne tik gabalėlį kelionių magijos, bet ir savo laiką, dėmesį, šilčiausius palinkėjimus bei žiupsnį senųjų tradicijų. Juk tikroji prabanga - autentiškumas.

Kas gali padėti keliauti nepakylant nuo sofos? Ogi knyga arba kinas. Apie Lietuvos vaidmenis užsienio filmuose jau esame girdėję nemažai. O kiek išskirtinių Lietuvos vietų galėtume atpažinti lietuviškuose filmuose? Jų kūrybinės grupės, ieškodamos kinematografiškų lokacijų, dažnai šalį išnaršo geriau už landžiausius vietinius turistus. Nors kino turizmas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai siūlo per likusį karantiną panirti namuose į lietuviško kino pasaulį, o prasidėjus turistiniam sezonui – atrasti nufilmuotas vietas realybėje. Juk sakoma, kad kino juostoje užfiksuotose vietovėse lieka dalis kino pasaulio magijos.

Tęsiantis karantinui vis didėjantis kelionių ilgesys skatina ieškoti jį numalšinti galinčių, tačiau saugių kelionių krypčių. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir Lietuvos turizmo informacijos centrai siūlo pasižvalgyti po gražiausius šalies piliakalnius, o įkvėpimui – istoriją apie tikslą aplankyti visas šias kalvas Lietuvoje.

Atgauti pasaulį, keliauti, sustabdyti virusą, susitikti su draugais, išeiti iš namų be kaukės, vėl žiūrėti spektaklį teatre, masažo, šuniuko... Norai nebetelpa į laišką Kalėdų seneliui? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai artėjančių švenčių proga išduoda paslaptį: norus pildo ne tik Kalėdų senelis, bet ir pusšimtis stebuklingų skulptūrėlių visoje Lietuvoje: nuo karvės stebuklingu tešmeniu, žvejo batų, krūtinę atlapojusios raganos iki angelo ausies ar katino džentelmeno veidu. Tiesa, prie kai kurių reikia atlikti tam tikrus ritualus, kad stebuklai prasidėtų. Tik svarbiausia – žinoti, ko iš tiesų nori.

Pastaruoju metu kelionės yra tapusios savotišku vaistu – keliaudami ieškome būdų sveikatintis, sustiprėti fiziškai. Lygiai taip pat kaip kūną kelionės gali gydyti ir sielą – nuo rutinos, nuo įtampos, nežinomybės.

Pasak kunigo Algirdo Toliato, Rytų išmintis byloja, kad jei kelias neveda į šventovę, tai kam jis reikalingas?.. Tai - kelias, po kurio grįžtame kitokie. „Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net  vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, - rinktis dvasines keliones skatina kunigas.

Kad kelionės gydo nuo rutinos ir nuobodulio yra faktas. Kaip ir tai, kad keliaujant gaminasi laimės hormonas seratoninas, susijęs su atradimo džiaugsmu, pažinimu, judėjimu, gera nuotaika. Įdomu, kad kelionių po Lietuvą terapiją galima papildyti ir realiomis regionuose siūlomomis terapijomis kūno ir sielos sveikatai sustiprinti – nuo gerai žinomos jūros, delfinų, šalčio, druskos, kvapų terapijos iki miško, žirgų, gintaro, bičių, vaistažolių, elnių, triušių, hamakų ar net pykčio terapijos. Keliauk po Lietuvą į sveikatą!

Lietuvoje netrukus bus švenčiama medkopio pabaiga. Tai – svarbi šventė šalyje, kurioje, pagal anksčiau atliktą tyrimą, gyvena laimingiausios Europos bitės. Ta proga Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai dalijasi saldžiausių patirčių idėjomis. Dirstelėti pro stiklinį avilį, prigulti ant bičių lovos, paragauti medaus šokolado, o gal užsisakyti kūno procedūrą su kilogramu medaus arba mišką tik dviems? Šaukštas medaus į atostogų statinę - subalansuota tiek smaližiams, tiek planuojantiems medaus mėnesį Lietuvoje.

Ar kada paklausėte savęs, kodėl Lietuvoje neprigijo Helovinas? Pabandėme paieškoti atsakymo į šį klausimą.

Nejau esame nesvetingi raganoms, velniams, vaiduokliams ir kitoms būtybėms iš anapusinio pasaulio?

Atvirkščiai. Jie visi greta mūsų ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir kasdien, keliaujant po šalį.

Pakvieskime kitus atrasti Lietuvą - paslaptingą ir ... svetingą visiems, net vaiduoooookliams!

O jeigu patys norite, kad kelią po Lietuvą jums rodytų ne navigacinė sistema, o legendos, padavimai ir pasakojimai apie mitines būtybes.

Žemiausios temperatūros Lietuvoje mėnesį itin aktuali šildančių vietų paieška. Pirtis piramidė, pirtis jurta, pirtis medyje, gelbėtojų stotyje, kapsulėje, malūne, pirtis iš veltinio ar pirtis iš gintaro, apeiginė, indėniška pirtis bei dvaro pirtis – visa tai galima rasti mūsų šalyje! Juk lietuviams pirtis yra ne mažiau šventa nei suomiams. Pirties procedūrų gurmanams – intriguojantys taškai visuose Lietuvos regionuose. Būtent čia – aukščiausia temperatūra visus metus!

Lietuviai nemėgsta keliauti po vieną, daugiausia keliauja poromis. Pagal Lietuvos vietinio turizmo tyrimą, po šalį su partneriu ar sutuoktiniu keliauja 70 proc. vietinių turistų (kai su draugais – 37 proc., su vaikais – 34 proc., su giminėmis – kas ketvirtas, su ekskursijų grupe keliauja 7 proc., o po vieną – tik 3 lietuviai iš 100). Valentino dienos proga – specialus „Keliauk Lietuvoje“ MARŠRUTAS DVIEMS po šalies regionus.

Nėra šeimos, kurioje nebūtų nors vieno, „užsikrėtusio“ nuobodulio liga. Puikiausias vaistas nuo jos, tinkantis net patiems mažiausiems – kelionės po Lietuvą!

Patirti nepamirštamų nuotykių galima kiekviename regione: vienur laukia kalbantis kranklys, kitur – Hario Poterio pelėdos giminaitė ar raganaitė, vaišinanti svečius rupūžėmis šokolade, dar kitur – apžvalgos bokštas, šalia kurio gali atrasti dinozauro dantų.

Stoteles visoje šalyje rekomeduoja Pasaiba – keliauti mėgstanti būtybė ir vaikų draugas. Smagūs patyrimai visai šeimai, keliaujant po Lietuvą Pasaibos pėdomis, - garantuoti!

Gastronominio turizmo patirtys paskanina kiekvieną kelionę. Užsieniečiams tikru atradimu Lietuvoje tampa šaltibarščiai, Italijoje laikomi estetiškiausia šalta sriuba pasaulyje. Šios populiariausios Lietuvoje sriubos istorija yra ne mažiau ryški nei jos spalva. Pirmąkart paminėti daugiau nei prieš 300 metų, vadinti mėgstamiausia lietuvių sriuba, kurios būtina paragauti, kadaise gardinti vėžių uodegėlėmis, žvėriena arba žuvimi.  O LDK didikai svečius po tolimos kelionės sutikdavo būtent su šaltibarščių lėkšte! Šaltibarščių istorija tebetęsiama ir dabar. Keliaujant po Lietuvos regionus galima paragauti ne tik tradicinių, bet ir išskirtinių šaltibarščių – su aviečių alumi, mėsa, sūriu, ledais ar net šaltibarščių torto bei šaltibarščių salotų.

Praėjusiais metais šaltaisiais kulinariniais šedevrais – ledais – nustebinę ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį, Lietuvos šefai ir toliau imasi saldžių eksperimentų. Tad įsibėgėjus vasarai, nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pristato atnaujintą ledų žemėlapį, kuriame – nauji skoniai: nuo Pažaislio rožių, deginto sviesto, čiobrelių medaus iki ledų su dūmintomis sezoninėmis uogomis.

Tikri turistai keliaudami įspūdžius renkasi ne tik akimis ir širdimi, bet ir liežuviu. Savo lėkštėse visada turime palikti vietos naujoms patirtims ir gurmaniškiems atradimams. O jų gausu kiekviename Lietuvos regione. Netikite? Šiame žemėlapyje rasite net 20 netikėtų skonių - nuo kvadratinių cepelinų iki agurkų džemo. Be to, ištisus metus tai viename, tai kitame Lietuvos kampelyje vyksta gurmanų fiestos - gastronominiai renginiai. Keliaukime ir ragaukime Lietuvą!