Tradicinis švenčių stalas
Svečią pavaišinti – sena lietuviška tradicija. Ir mes nuoširdžiai jos laikomės. Paprotys net neprašomiems krauti maistą į lėkštes pamažu nyksta, tačiau tradicinės mūsų šventės neapsieina be ilgo sėdėjimo užstalėje, nuoširdžių pokalbių su šeima ir daug daug maisto.
Kūčios
Metus mes visada baigiame su 12 patiekalų ant stalo – tokia svarbiausia Kalėdų išvakarėse valgomos Kūčių vakarienės tradicija. Dvylika patiekalų simbolizuoja metų mėnesius, o jų ragauti Kūčių naktį kviečiami patys artimiausi – balta staltiese klojame stalą, po ja dedame šieno ir valgome tai, ką dovanoja gamta: grūdus, sėklas ir riešutus, džiovintus vaisius, žuvį ir daržoves. Svarbiausi Kūčių stalo patiekalai – iš virtų javų, džiovintų vaisių ir medaus sumaišyta kūčia, aguonų pienu pagardinti, iš miltų, mielių, vandens ir trupučio cukraus iškepti kūčiukai. Mėsos, pieno produktų, kiaušinių ant Kūčių stalo nerasite – sena tradicija kviečia laikytis pasninko.
Velykos
Atgimimo ir atsinaujinimo šventė – Velykos pas mus atkeliauja su didžiausiu stalu. Kepti kumpiai, mėsos vyniotiniai, įdarytos žuvys, daržovių patiekalai ir pyragai – visko suvalgyti tiesiog neįmanoma. Velykų pradžią Lietuvoje nuo seno skelbia margutis pramogos-ka-veikti/jorutis-margutis-atslaimu-riedejo/ – gražiausiais raštais išpieštas, pavasario spalvomis nudažytas kiaušinis. Svarbiausias Velykų simbolis pas mus likęs dar iš pagonybės laikų – protėviai jį siejo su gyvybe, prisikėlimu ir gyvenimu. Pirmosiomis pavasario žolelėmis apkaišytas, į svogūnų lukštų, ąžuolo, alksnio žievės ar vasaros žolių nuovirą pamerktas arba talentingų šeimininkės rankų vašku išrašytas, kiaušinis ir anuomet, ir dabar tampa Velykų stalo puošmena.
Užgavėnės
Žiemą iš savo kiemų ir gatvių pagal seną tradiciją vejame su blynais. Užgavėnės vasarį – paskutinė mėsėdžio diena, vaisingumo skatinimo, gausos ir skalsos šventė. Seniau sakydavo taip: jei per Užgavėnes gerai privalgysi, visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Taigi valgyti tą dieną reikėtų mažiausia septynis, o daugiausia – 12 kartų. Ir kuo riebiau – kopūstus, vėdarus, šiupinį, mėsą, dešras, pyragėlius ir, žinoma, vaikų bei suaugusiųjų džiaugsmą – blynus. Kepame juos visokius – iš bulvių ir miltų, varškės, mėsos, pagardintus grybų įdarais ar uogiene pasaldintus.
Kaziuko mugė
Pirmasis pavasario savaitgalis – riestainių diena. Ant kaklo pasikabinę nešamės juos namo iš tradicinės Kaziuko mugės. Iš jos parsineštas ir su karšta arbata valgomas tradicinis riestainis – pats skaniausias.