Unikalūs lietuviški produktai

Stebuklas, kurį mums dovanoja jūra. Sustingęs sakų lašelis, kuriame slypi tūkstantmečių ir gamtos stichijų jėgos. Mūsų protėviai sakydavo, kad gintaras saugo nuo piktų žmonių ir skatina kūrybos galią. Gal todėl žmonės taip mėgsta gintaro papuošalus, o menininkai saulės akmeniu puošia tauriuosius metalus. Iš senovės atkeliavę receptai šiandien savo vietą rado moderniuose SPA, gintaro smilkalai naudojami aromaterapijai, o dulkės dedamos į kremus.

Kažkada mūsų laukuose tarsi atsispindėdavo dangus – linų žydrynė lyg dailininko pieštukas juos nuspalvindavo. Lietuvių dainose apdainuojama lino tradicija išliko per amžius, o šiandien mes ypač vertiname natūralią, tikrą ir moderniai pateiktą lino audinį. Puošiamės juo patys, puošiame namus ir gražiai supakuotą – vežame dovanų.

Vilna Lietuvoje nuėjo ilgą kelią. Nuo avikailių, kuriais anuomet lietuviai klojosi sušalę, iki ploniausio siūlo, kurį mielai savo drabužių kolekcijose naudoja aukštosios mados kūrėjai. Mylinčios mamos tvaria, ekologiška medžiaga rengia savo vaikus, o auksarankės kūrėjos neria skraistes, nertinius, mezga antklodes, velia batus, kepures ir papuošalus.

Tūkstantmečiais Lietuvoje gyvavusi tradicija, akylai saugota meistrų, atgyja moderniuose jaunųjų darbuose. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, išsaugojusių juodosios keramikos amatą. Šalia Kernavės piliakalnių, Dzūkijos miškuose, aplink Merkinę, Žemaitijoje vis dar galima rasti malkomis kūrenamų akmenimis grįstų krosnių, kuriose gimsta nuostabūs meno kūriniai, tviskantys metalo ir žalsvais, melsvais ir violetiniais, juodos atspalviais. Kiekvienas meistro darbas – unikalus ir nepakartojamas.

Lietuvių ryšys su medžiais visada buvo ypatingas. Gal todėl juos, tikėjusius stebuklingomis medžių galiomis, Europoje paskutinius ir pakrikštijo. Vėliau iš to paties medžio sumanūs amatininkai drožė kryžius – kryždirbystė įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Talentingų kruopštaus menininko ar drožėjo rankų išglostytas medis šiandien irgi virsta nepaprastai vertingu, kūrybos jėgą ir rankų šilumą saugančiu ilgaamžiu daiktu. Ir nesvarbu, kas tai būtų – medinis šaukštas, dubuo, pagal senovinę tradiciją išdrožtas kryžius ar vaiko žaislas.

Stiklainėlis stebuklingo auksinio medaus galėtų papasakoti tūkstantmečius besitęsiančią šlovingą mūsų šalies istoriją. Kvepiantis pienėmis, liepų žiedais ir viržynais, medus yra didžiausias mūsų turtas, po mažą lašelį sunešamas iš švariausių miškų, pievų ir sodų. Mūsų ir jūsų sveikatai bei laimei.

Reikia daug kantrybės, kad išspaustum šį marmurinį rudens prisiminimą. Ne vieną valandą praleisti prie viryklės, kad obuolių sūris išeitų toks, kokį spausdavo mūsų prosenelės dar XVII amžiuje, – minkštutėlis, kvepiantis ir saldus. Gabalėlis šio skanumyno, kuriam negali atsispirti nei vaikai, nei suaugusieji, yra puikiausia lauktuvių dovana. Prie jo tinka ir natūralaus lino rankšluostis, kad lauktuvės saugiai pasiektų tuos, kurie jų laukia.

Daugiau nei desertas. Ypatingos lauktuvės, kurių tūkstančiai kasmet iš Lietuvos iškeliauja į svečias šalis. Per mūsų šventes rageliais nusėtas didžiulis pyragas puošia stalus. Netgi tie, kurie rengia modernią šventę, vakaro pabaigoje ištraukia pagal XV amžiaus vienuolių receptą pagamintą nepaprasto skonio gardumyną. Verta pažiūrėti ir kaip jį kepa – Lietuvos kaimuose galima rasti šeimininkių, kurios mielai parodytų sudėtingą procesą.

Ar žinote, ko lietuviai labiausiai pasiilgsta išvykę į svečias šalis? Tikroje krosnyje keptos be mielių maišytos juodos ruginės duonos. Be jos kasdieninio savo stalo mes neįsivaizduojame, o tradiciniai duonos kepimo receptai keliauja iš namų į namus, iš šeimos į šeimą. Ruginė mūsų duona pripažinta tautiniu paveldu. Paskanaukite jos būtinai ir saviems parvežkite. Neabejojame, kad patiks.

Lietuvoje jis turi daug vardų, tačiau prasmė – visada ta pati. Rinktinės mėsos prikimštas, lašinukais ir prieskoniais pagardintas, rūkykloje alksninėmis ar kadaginėmis malkomis išrūkytas, o kartais – tik šiek tiek šaltu dūmu perleistas, bet ilgai sandėliuke vytintas ir brandintas kiaulės skrandis ar pūslė. Skamba gal ir ne visai gurmaniškai, bet skonis – puikus. O jei dar juodos duonos gabalėlis ir agurkas ar pomidoras, iš daržo nuskintas... Pirštus nukąsti galima!

Turbūt populiariausia lauktuvė iš Lietuvos – midus yra seniausias alkoholinis gėrimas pasaulyje, tačiau lietuviškas midus išskirtinis ne savo ilgaamžiškumu, o unikaliu skoniu. Tikrasis lietuviškas midus yra apie 12 proc. stiprumo ir nepakartojamo švelnaus skonio. Na, o jei norite ką nors nustebinti, parvežkite midaus pagrindu pagaminto balzamo, kurio alkoholio koncentracija siekia net 75 proc.!

Ilgiausiai pagonybę Europoje išlaikė lietuviai tikėjo gamtos galia ir puikiai išmanė gydomąsias jos ypatybes. Iš kartos į kartą perduodamos žinios išliko iki šiol, todėl dabar Lietuva garsėja žolininkystės ūkių gausa. Senoliai tebejuokauja: „ Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“, o mes rekomenduojame parsivežti lietuviškų ekologiškų žolelių arbatų nuotaikai, savijautai, sveikatai pagerinti.