10 rekomendacijų atostogoms Lietuvoje
Patirtys, įspūdžiai, šeimos prisiminimai, atradimai. Kelionių po Lietuvą „grąža“ – neišmatuojama. Iš 10 rekomenduojamų krypčių išbandykite bent vieną. Galbūt jūsų laukia vieta, kur kavą galima gerti su gervėmis, o gal dvaras, kuriame nėra šikšnosparnių, arba palapinė kaip Balio saloje?
Nr.1 Į kaimą. Kur nėra miesto dulkių
Į pabėgimo iš miesto planą būtina įtraukti kaimo turizmo sodybą. Juk lietuviškas kaimas pilnas kultūros, atrakcijų ir yra labai svetingas. Pavyzdžiui, norinčius ne tik atsipalaiduoti gamtoje, bet ir išmokti rūkyti varškės sūrius – kviečia kaimo turizmo sodyba „Gervių giesmė“ (Viliūšių k., Jankų sen., Kazlų Rūdos sav.). Ji įsikūrusi greta Novaraisčio draustinio, kur gyvena gervės, tad geriant pusryčių kavą galima stebėti jų skrydį virš sodybos.
Norintiems nustebinti vaikus – sodybos namelis medyje, kabantis tarp žemės ir dangaus. (Šeimyniškėliai, Anykščiai)
Tarp beveik 700 kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra ir kūrybos ir užimtumo stuba (Zapyškis, Kauno r.). Joje tiek vaikai, tiek suaugusieji gali dalyvauti keramikos, aitvarų gamybos ir kituose užsiėmimuose.
Nr.2 Į Šakius. Grybavimas ant piliakalnių
Tikriausiai dauguma jau yra buvę Kernavės piliakalniuose, ir ne kartą. Šakių rajone yra ne mažiau svarbus, viduramžių kovas su kryžiuočiais menantis penkių Sudargo piliakalnių kompleksas.
Keliaujant apžiūrėti Suvalkijos piliakalnių su didesne grupe, verta išmėginti „grybavimo“ pramogą. Kadangi Šakiai garsėja meduoliniais grybukais ir puoselėja šimtametes jų kepimo tradicijas, ant piliakalnių siūlo surengti grybavimo varžytuves – kas surinks daugiau ir greičiau.
Netoliese – nauja danielių sodyba, siūlanti paragauti koldūnų su danielių mėsa.
Šakių rajonas turtingas ir netradiciniais muziejais. Pavyzdžiui, Varlių namelyje – net 4 tūkst. varlyčių, o Plaktukų muziejuje – plaktukai iš viso pasaulio!
Puiki vieta apsistoti – kaimo turizmo sodyba „Kukarskė“ (Šakių r.) su 45 gaidžių choru, 300 auginamų paukščių bei čirviniais blynais, kepamais ant laužo.
Nr.3 Į Biržus. Smegduobių krašte – be batų
Lankomiausia Biržų krašto vieta yra Kirkilų apžvalgos bokštas. Nuo 30 metrų aukštyje esančios jo aikštelės atsiveria karstinis ežerynas. Naujiena – tarp ežerėlių, susiformavusių smegduobėse, vingiuojantis pažintinis takas. Kai kurias jo dalis jungia pontoniniai liepteliai.
Nulipus nuo bokšto patariama išsispirti iš batų - greta esančiame Drąseikių kaime esantį Eko Basų Kojų taką įveikti galima tik basomis, kad geriau pajustum smėlį, vandenį, kankorėžius.
Atgauti jėgas padės Kirkilų kaimo bendruomenė, vaišinanti turistus rupiai maltų kviečių blynais bei žuviene iš karstinių ežerėlių žuvies.
Sodeliškių dvaro sodyba (Biržų r.) gali ne tik pasiūlyti nakvynę autentiškoje aukštaitiškoje sodyboje vienintelio veikiančio Lietuvoje vėjo malūno pašonėje, bet ir elnienos degustaciją, tradicinės duonos kepimą bei apsilankymą sodyboje įkurtame Senovinės technikos muziejuje.
Nr.4 Į Marijampolę. Kas bendro tarp fazanų ir Niujorko grafičių?
Gražiausia Lietuvoje geležinkelio stotis, atnaujinta choralinė sinagoga, seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas Ar vis dar manote, kad apsisuksite Suvalkijos sostinėje per dieną? Dar pabandykite surasti visus Niujorke gyvenančio menininko Ray Bartkaus gatvės meno simpoziumo „Malonny“ darbus ant miesto sienų.
Pramankštinti kojų – į naują Amalvos pažintinį taką. Vos 121 metro ilgio jis laikomas trumpiausiu Lietuvoje, nors vingiuoja pro didžiausią Suvalkijos pelkę.
Turistų laukianti naujiena – vienintelis Lietuvoje Šunskų fazanynas. Pasirodo, trys fazanai įsitaisę ir ant Šunskų herbo.
Jeigu prieš miegą norite paskaityti knygą iš vienuolių bibliotekos – piligrimų namai „Domus Beati“ kaip tik jums. Tuo pačiu galima aplankyti ir modernų Palaimintojo J. Matulaičio muziejų.
Nr.5 Į Kauną. Muziejus po šiltnamiu
Kaunas – pilnas kultūros. Jame – ir menas ant ratų, tai yra, atsisveikinimui išpaišyti senieji troleibusai, ir kasmetinė šiuolaikinio meno bienalė, ir garsioji galerija kieme po atviru dangumi. Kiemo galerijoje – ir čia gyvenusių žydų šeimų nuotraukos, perkeltos ant sienų, ir naujausias „gyventojas“ - 4 metrų aukščio rožinis dramblys.
O ar esate kada į muziejų ėję pro šiltnamį? Kauno rajone veikianti pogrindinė spaustuvė yra viena mįslingiausių šaltojo karo vietų Lietuvoje. Joje galima pasijusti kaip filme – judančios sienos, siauri koridoriai, partizanų atminimo kambariai, išlikę spausdinimo mašinos.
Nuo Kauno tęsiant kelionę Panemunės keliu, neįmanoma pravažiuoti vienos gražiausių Lietuvos pilių, menančių dar kunigaikščio Vytenio laikus. Norint laiko mašina persikelti atgal kelis šimtus metų, tereikia užsukti į pilyje veikiantį restoraną, siūlantį didikų patiekalų, ar viešbutį, kuriame kiekvienas kambarys pasakoja čia kadaise viešėjusio svečio istoriją.
Nr.6 Į Rokiškį. Dvaras be uodų
Ar žinote kitą kraštą, kuris savo teritorija atkartoja mūsų šalies kontūrus ir net turi natūralų Lietuvos formos ežerą? Sveiki atvykę į Lietuvos kultūros sostinę 2019! Jeigu kiekvienam gamtos ar kultūros objektui čia skirsite po dieną, prireiks kiek mažiau nei metų, kad apeitumėte visus 300, jau nekalbant apie kultūros renginius.
Rokiškio dvaras, žiemą virstantis senelio Kalėdos rezidencija, garsėja Sūrio keliu – edukacija, kurios metu galima sužinoti, kaip gaminamas sūris ir paragauti įvairių jo rūšių.
500 metų skaičiuojantis Ilzenbergo dvaras, garsėjantis vieninteliu šalyje biodinaminiu ūkiu ėmė organizuoti naktines ekskursijas stebėti „dvaro paukštukų“ – šikšnosparnių. Būtent jiems galima būti dėkingiems už išgaudytus uodus – būkite tikri, kad dvaro teritorijoje nenukentėsite nuo kraujasiurbių. Šiame dvare galima likti ir nakvynei.
Nr.7 Į Birštoną. Kruizas Nemunu
Karališkąjį kurortą galima pasiekti ne tik sausumos keliais, bet ir vandens, pavyzdžiui, kruizu Kaunas-Birštonas.
Kad įsitikintumėte, jog, kaip teigiama, šiame kurorte medžių yra daugiau nei žmonių, tereikia prasukti dviračiu ar pėsčiomis pro senajį Vytauto parką ar Centrinį parką, kurio takeliai atkartoja Nemuno vingius.
Infrastruktūra Birštone sudėliota taip, kad eidamas bet kuria kryptimi tarsi netyčia randi tai, kas naudinga sveikatai, pavyzdžiui, mineralinio vandens garinimo bokštą, kurio dėka kurorte galima kvėpuoti jūros oru, ar Kneipo sodą. Beje, neapsirikite, jei jame jums pasiūlys Kneipo kavos, tačiau vietoj puodelio garuojančio gėrimo patirsite šalto vandens procedūrą, stimuliuojančią kaip kofeinas.
Mėgstančių aktyvų laisvalaikį laukia Birštono vandenlenčių parkas.
O nusprendus apsistoti nakvynei Dzūkijoje, pavažiuokite iki „Vilos Ūla“ (Varėnos r.), siūlančios pernakvoti kupole ant privataus liepto.
Nr.8 Į pajūrį. Per jūrą su baidare
Neringa, Klaipėda, Palanga pilnos įkvėpimo ir niekuo nenusileidžia Europos vasaros sostinėms. Kuršių nerijos kopos yra įtrauktos į knygą „1000 vietų, kurias privalai pamatyti per savo gyvenimą“. Atnaujinus Naglių rezervato pažintinį taką dabar puiki proga pasivaikščioti po Pilkąsias kopas ir prisiminti užpustytų kaimų legendą.
Be to, šiemet lygiai 40 metų, kai Juodkrantėje ant Raganų kalno šoka velniai ir raganos – būtinai aplankykite jas. Šias medines skulptūras iš lietuviškų pasakų yra itin pamėgę užsienio turistai.
Tiek Palangoje, tiek Šventojoje galima išbandyti jūrines baidares. Adrenalino antplūdis garantuotas!
O nakvynė gazeboje pagardins vasarą azijietiškais prieskoniais – kaimo turizmo sodybos šeimininkai Karklėje nusižiūrėjo palapinių Balio saloje idėją ir perkėlė ją į lietuvišką pajūrį.
Nr.9 Į Joniškį. Vyšnių sodas ir laumės košė
6 km per pelkę – tiek galima įveikti Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio pažintiniame take nesušlapus kojų. Mat takas yra įtrauktas į rekordų knygą kaip ilgiausias lentų takas per pelkę Lietuvoje. Beje, čia net galima rasti tėvo Stanislovo prižiūrėtą koplytėlę medyje.
Žagarė nuo seno garsi ypatinga vyšnių rūšimi – žagarvyšnėmis. Jau nuo senų laikų Žagarės gyventojų prievolėse buvo nurodyta, kad kiekvienas gyventojas savo sodyboje turi pasodinti po vyšnią. Iki pat šių dienų žagarvyšnės auga beveik kiekvienoje sodyboje ir yra tarsi išskirtinis Žagarės miesto simbolis. Prie pat sienos su Latvija jau pradėtas kurti vyšnių sodas – planuojama, kad čia derės 900 vyšnių, bus nutiesti pasivaikščiojimo takai.
Gražiausius saulėtekius pasitikti kviečia ... pelkės laumė! „Laumės sodyboje“ – žiemgališka laumės košė, taip pat galėsite pamušti laumės būgną.
Nr.10 Į Ukmergę. Apsėsti balandžiai ir pasimatymas ant piliakalnio naktį
Eilutė iš vienos grupės „Antis“ dainos „Balandžių daug Ukmergėj..“ virto savotiška realybe – visą pulką balandžių Ukmergės miestui sukūrė įvairūs menininkai, o jų balandžiai nutūpė įvairiausiose miesto vietose. Taip gimė idėja sukurti interaktyvų dainuojančių balandžių maršrutą – nuskaičius QR kodą, galimą išgirsti dainą, nes balandžiai yra „nekalti, tačiau apsėsti“ muzikos.
Ukmergė didžiuojasi ir dvarų žiedu – Smetonos, Taujėnų, Lyduokių, Vaitkuškio, Šventupės, taip pat mistiškąja Siesikų pilimi. Ją jau galima apeiti ir išgirsti jos legendas ir paslaptis.
Vietų žemėlapis
Naudojant tinklalapyje skelbiamą turinį kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose ir pan. BŪTINA nurodyti šaltinį „Keliauk Lietuvoje“ su nuoroda į svetainę www.lithuania.travel