Go Vilnius

2 DIENOS VILNIUJE

Dviejų dienų planas Vilniuje: atvykę į Vilnių ir pasistiprinę skaniausiais pusryčiais mieste, paruoškite savo žinių bagažą naujoms istorijoms! Mat praleidę dvi dienas Vilniuje ne tik susipažinsite su žaviai raudonuojančiu, į UNESCO sąrašą įtrauktu senamiesčiu, garsiais religiniais objektais, bet ir aplankysite žymiausius miesto muziejus bei kruopščiai prižiūrėtą Europos parką su istoriją menančiomis skulptūromis.

1 DIENA:

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir varpinė

Ši šventovė – Lietuvos krikšto simbolis. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius.

Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso ir baroko pėdsakai.

Prie Vilniaus katedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas – vienas iš pagrindinių miesto simbolių.

 Daugiau informacijos – čia.

 

Valdovų rūmai

Tai – istorinis statinys, Lietuvos valdovų rezidencija, kuri buvo atkurta tik 2013 metais. Šioje istorinėje vietoje kadaise buvo įsikūrusi gyvenvietė su mediniais statiniais, XIII a. antroje pusėje dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. pirmoje pusėje ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai.

Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o vėliau ir visiškai sugriovė.

Šiandien čia – vienas didingiausių atkurtų Vilniaus objektų, kuriame galima ne tik apžiūrėti keturias nuolatos veikiančias ekspozicijas, pristatančias šios istorinės rezidencijos funkcijas, bet ir dalyvauti dažnai vykstančiuose kultūros ir meno renginiuose.

Daugiau informacijos – čia.

 

Bernardinų sodas

Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų.

Daugiau informacijos – čia.

 

Užupio Respublika

Užupis – menininkų respublika, kartais lyginama su Paryžiaus Monmartru arba Kopenhagos Kristianija. Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų ir buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.

Šiandien Užupio respublika – vienas prestižiškiausių rajonų Vilniuje. Ir nors jį galima rasti bene pačioje sostinės širdyje, Užupis garsėja savo nuosavu himnu, konstitucija, kurią galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje, savu prezidentu ar net vyskupu. Čia galima aplankyti vienas seniausių – Vilniaus Bernardinų kapines, o miesto dvasią ir ramybę saugo dvi bažnyčios bei trimituojantis bronzinis angelas, skelbdamas apie rajono meninę laisvę.

Užupyje gausu jaukių restoranų ir kavinių, kurių kiekvienas turi savo gyvavimo istoriją, todėl po ekskursijos rekomenduojame atsikvėpti ir prisėsti skanių pietų.

Daugiau informacijos – čia.

 

Šv. Onos bažnyčia iš Bernardinų kompleksas

Ši, per penkis šimtmečius beveik nepakitusi bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių bei simbolių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras, kurį gaubia daug mįslingų legendų. Žymiausia jų pasakoja, kad Napoleonas Bonapartas, pamatęs Šv. Onos bažnyčią, norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.

 

Literatų gatvė

Literatų gatvė visada sulaukia didelio lietuvių ir užsienio turistų susidomėjimo – tai, be abejonės, viena iš lankomiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Manoma, kad Literatų gatvė šį savo pavadinimą gavo tik XIX a. pirmojoje pusėje, šios gatvės pradžioje gyvenusio rašytojo Adomo Mickevičiaus garbei.

2008 metais grupei menininkų kilo mintis atgaivinti šią gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais. Čia buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar nedidelės apimties kitokius objektus, kurie iki šių dienų puošia Literatų gatvę.

Daugiau informacijos – čia.

 

Pilies gatvė

Tai – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į Gedimino pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis.

Pilies gatvė dėmesį patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai, Pilies g. 4-asis namas – renesansinis kapitulos namas, Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.

Daugiau informacijos – čia.

 

Prezidentūra, Vilniaus Universitetas

Ar žinojote, kad Vilniaus universitetas – vienas seniausių pasaulio universitetų? Jame šiuo metu veikia 12 fakultetų ir mokosi apie 23 tūkstančiai studentų. Senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose yra įsikūrusi universiteto administracija ir 3 fakultetai: istorijos, filologijos bei filosofijos. Čia veikia ir biblioteka, kurioje sukaupta daugiau negu 5 milijonai spaudinių ir senųjų rankraščių. Tarp jų – vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių originalas.

Daugiau informacijos - čia.

Norintys žvilgtelėti į Prezidentų valdas, gali registruotis nemokamai ekskursijai po Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. Prezidento rūmai pastatyti Simono Daukanto aikštėje, kuri šį pavadinimą gavo Simono Daukanto – Vilniaus universiteto auklėtinio, parašiusio pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba, garbei.

Daugiau informacijos – čia.

 

Stiklo kvartalas

Jau daugiau nei 600 metų skaičiuojantis kvartalas, kadaise užėmęs didžiąją dabartinio senamiesčio dalį, buvo žydų gyvenamoji vieta, auksakalių, stiklapūčių, amatininkų ir finansininkų miestelis.

Stiklo kvartalas Vilniuje atgimė 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje. Stiklo kvartalo bendruomenės tikslas – rengti kultūrinius maršrutus, pasakoti paslėptas įvairių Vilniaus senamiesčio vietų istorijas, kurti tradicijas, gerinti kvartalo infrastruktūrą, pritraukti investuotojus, taip pat – miesto gyventojus ir svečius kultūringai praleisti laisvalaikį. Čia šiuo metu veikia jaukios kavinės su įspūdingais interjerais, išskirtiniai dizainerių butikai, juvelyrikos parduotuvės.

Daugiau informacijos – čia.

 

Rotušės aikštė ir vakarienė Vokiečių gatvėje

Aplankę Stiklo kvartalą būtinai užsukite pasigrožėti ir Rotušės aikšte, kurioje rengiamos svarbiausios mugės, renginiai ir koncertai, todėl atvykę čia dažnai galite atsidurti nuotykių sūkuryje. Beje, viduramžiais čia atvykstančios meškos buvo didžiausia aikštės pramoga, tačiau ir be jų čia linksmybių netrūks. Ant rotušės ieškokite Šv. Kristoforo - Vilniaus herbo. Tai vienas iš nedaugelio Šv. Kristoforo atvaizdų, kuriuos galite pamatyti Vilniuje.

Baigę šios dienos maršrutą galite stabtelėti jaukioje, šalia esančioje Vokiečių gatvėje ir išsirinkti vakarienės vietą vienoje iš daugelio čia įsikūrusių restoranų ir kavinių.

Daugiau informacijos – čia.

2 DIENA:

Aušros vartai

Antros dienos maršrutą pradėkite su vienu svarbiausiu istoriniu, kultūriniu ir religiniu monumentu Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektu. Aušros vartai – istorijos ir architektūros paminklas, vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos koplyčia.

Lietuvos žemes puldinėjant aplinkiniams kraštams, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Sakoma, kad sienos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur kelias vedė į Medininkus, ir toliau - per Ašmeną Minsko link. Pašventinus akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba.

Daugiau informacijos – čia.

 

Halės turgus

Tai yra ne tik seniausia iki šiol veikianti turgavietė Vilniuje, bet ir viena mylimiausių vietinių apsipirkimo vietų. Visi skuba į Halės turgų pirkti Lietuvos ūkininkų užaugintų sodo, daržo gėrybių, šviežios žuvies ir mėsos produktų, o vakarais – pasėdėti su draugais jaukiuose baruose. Kaip sako lankytojai – čia verda gyvenimas, kuriame pamirštami net soc. tinklai: vyksta derybos, nedingsta šypsenos. Vieta, kur žmonės susitinka, sveikinasi ir svarbiausia – dalinasi tuo, ką turi geriausio, nesvarbu, ar tai būtų nuotaika ar maistas.

Halėje dar galima rasti užsilikusių istorinių architektūrinių detalių, todėl čia galima ne tik apsipirkti ar pavalgyti, bet ir akies krašteliu pasigrožėti pastatu, kuris stovi jau nuo 1906 m.

Daugiau informacijos – čia.

 

MO muziejus

MO muziejus – viena naujausių meno ir kultūros vietų Vilniuje, stebinanti įspūdinga architektūra, kuri jau yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Muziejuje besikeičiant ekspozicijoms galima pamatyti modernaus meno parodas, kalbančias skirtingomis temomis, problemoms ir pristatančias vis skirtingus menininkus. Čia atvykus taip pat galima žiūrėti filmus, dažnai vyksta koncertai, meno performansai, tad ruošiantis keliauti po Vilnių, būtinai pasidomėkite kokia ekspozicija MO muziejuje lankytojus stebina šiandien.

Daugiau informacijos – čia.

 

Okupacijų muziejus

Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus – vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse. Jis įkurtas tame pačiame pastate, kuriame 1940–1991 m. dirbo sovietinės represinės institucijos (NKVD ir NKGB-MGB-KGB).

Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją. Ekspozicija, skirta partizaniniam karui, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. NKVD-NKGB kovą su ginkluotu pasipriešinimu atskleidžia ekspozicija „Nelygi kova".

Antrajame muziejaus aukšte lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, skirtas Lietuvos gyventojų kalinimui gulage, trėmimams ir KGB veiklai. Čia lankytojai gali akies krašteliu pažvelgti į atkurtą telefoninių pokalbių klausymosi kabinetą, kuriame eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, atkurtos kai kurios interjero detalės.

Daugiau informacijos – čia.

 

Gedimino prospektas

Gedimino prospektas yra pagrindinė Vilniaus centro arterija, prasidedanti nuo Katedros aikštės ir pasibaigianti prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Šioje gatvėje gyvenimas verda aktyviausiai – čia įsikūrusios pagrindinės valstybinės institucijos, šalia kultūros centrai ir garsiausi teatrai, pramogų ir parduotuvių vietos. Dalis prospekto vakarais ir savaitgaliais skirtas tik pėstiesiems, tačiau veiksmo čia apstu – abipus gatvės daugybė barų ir restoranų, kur galima ne tik skaniai pavakarieniauti, bet ir smagiai praleisti likusį vakarą.

Daugiau informacijos – čia.

DAUGIAU