Trijų dienų planas Kaune: turite trijų dienų bilietą savo savaitgalio poilsiui Kaune? Tuomet atsikvėpkite – skubėti nereikės, mat per tris dienas ne tik susipažinsite su Kauno miestu, bet šalies istorija. Pirmą dieną apsilankysite turistų mėgstamiausiose Kauno vietose, aplankysite žinomiausias vietas, puošiančias Kauną. Antrą dieną leisitės į kelionę po tarpukarį ir Kauno modernizmo architektūrą, kuri, beje, jau yra patekusi į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąrašą. Trečią dieną trumpam paliksite Kauno senamiestį ir keliausite į bene svarbiausius muziejus Kauno mieste. Likusį vakarą galėsite paskirti lauktuvėmis, apsipirkimui ar ramiam poilsiui.
1 DIENA:
Aleksoto funikulierius ir apžvalgos aikštelė
Vienintelis Lietuvos miestas Kaunas turi šią seniausią transporto priemonę, Žaliakalnyje ir Aleksote esantys funikulieriai šiuo metu yra naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.
Aleksoto funikulierius, kuris veikia nuo 1935 m., jungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais. Šiuo funikulieriumi galima pakilti į Aleksoto apžvalgos aikštelę – vieną mylimiausių kauniečių vietų, nuo kurios atsiveria įsimylėti Kauną priverčiantis vaizdas. Beje, būtent nuo čia dažniausiai ir prasideda ekskursijos po Kauną miesto svečiams! Nuo Aleksoto aikštelės pamatysite besišypsantį saulės laikrodį ant Vilniaus universiteto Kauno fakulteto sienos ir gyvybės bei veiksmo kupiną Senamiesčio panoramą.
Pažaislio vienuolynas ir pažintinis takas
Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Pastaruoju metu Pažaislis atveria vartus vis naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykusieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene, poezijos vakarai. Nuo 1996 m. kiekvieną vasarą vyksta kasmet vis labiau populiarėjantys tarptautiniai Pažaislio muzikos festivaliai.
Šalia vienuolyno muziejaus galima pasivaikščioti Pažaislio pažintiniu taku, žavinga Kauno marių krantine.
Pietūs „Monte Pacis“
Šalia Pažaislio vienuolyno veikia unikalus svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, kur keliaujantys svečiai gali ne tik apsistoti, bet ir pasimėgauti naujausias gastronomijos pasaulio tendencijas atspindinčiais patiekalais. Ideali vieta stipriems pietums!
Kauno pilis, Santaka
Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo statyta kryžiuočių antpuoliams atremti. Todėl tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.
Šalia Kauno pilies įsikūręs ir Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur lankėsi, Šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II ir popiežius Pranciškus.
Kiemo galerija
Prieš daugiau nei dešimtmetį į namą šiame kieme atsikraustęs lietuvių menininkas Vytenis Jakas pastebėjo, kad kaimynai susvetimėję ir pamiršę bendrą kiemo praeitį. Čia gyvenusių žydų šeimų nuotraukas ir gyvenimo istorijas ėmęs piešti ant sienų V. Jakas sulaukė didelio palaikymo. Dabar šis kiemas – gyvas, jame vienas po kito randasi nauji objektai, piešiniai, lankosi turistai, o sienos jiems – šypsosi.
Velnių muziejus
Ar žinojote, kad būtent Kauno mieste galite rasti vienintelį Velnių muziejų pasaulyje? Jame saugoma apie 3 tūkstančius velniukų – vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių. Čia rengiamos parodos, organizuojamos šventės, ekskursijos bei edukacinės programos, lankytojai gali įsigyti originalių, šmaikščių suvenyrų.
Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.
Laisvės alėja ir vakarienė
Laisves alėja yra ilgiausia pėsčiųjų gatvė Kaune ir, ko gero, viena ilgiausių Europoje. Čia kadaise augo pušys ir buvo... pelkė! Dabar Laisvės alėja – viena mėgstamiausių pasivaikščiojimų ir pramogų vieta Kaune, kurioje – gausu restoranų kiekvieno skoniui. Po ilgos, įspūdžių kupinos dienos atsipalaiduokite ir pasimėgaukite vakariene viename iš pasirinktų restoranų.
2 DIENA:
Vienybės aikštė
Poilsio akimirka restauruotoje, naujoje, įspūdingo dizaino Vienybės aikštėje. Ši erdvė atvira riedutininkams, riedlentininkams, šeimoms su mažais vaikais, verslininkams, senjorams – visiems, turintiems bent lašelį laisvo laiko ir norintiems poilsio.
Kauno karo muziejus
Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejus – vieta, kurią verta aplankyti kiekvienam kauniečiui ir miesto svečiui. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leis susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausių laikų, užfiksuojant svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.
Muziejaus istorijoje svarbus ir pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus. Tik 1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas ir pakeitė jas liudijančiomis lietuvių tautos ir kariuomenės tragediją Antrojo pasaulinio karo metais bei sovietinės okupacijos realybę.
Kavos pertrauka Spurginėje
Nei receptų, nei kainų „Spurginės“ kolektyvas keisti nežada – kaip ir keistis pats. Kitu atveju ši vieta tikrai nesipuikuotų pirmoje gastronominės Kauno klasikos sąrašo vietoje. Jau beveik 4 dešimtmečius tai saldžiausia vieta Laisvės alėjoje, todėl užsukti kavos ir pasakiško skonio spurgų čia – tiesiog būtina.
Žvilgsnis į Tarpukario architektūrą:
Buvęs Kauno centrinis paštas, Kauno miesto savivaldybė, Pieno centras, Romuvos Kino teatras, Karininkų ramovė | Daugiau
Tarpukario architektūra – Kauno vizitinė kortelė. Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkuriant valstybingumą, istorinių aplinkybių dėka, Kaunas tapo svarbiausiu Lietuvos miestu. Kaune susitelkė valdžios institucijos, inteligentija. Pradėjo vystytis pramonė. Kaunas perėmė valstybės sostinės vairą ir tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę, šviežių idėjų pasisėmę architektai. Kelionės metu galima aplankyti Buvusį Kauno centrinį paštą, Kauno miesto savivaldybę, Pieno centrą, Romuvos Kino teatrą, Karininkų ramovę ir dar daugelį kitų modernizmo architektūra besipuošiančių pastatų.
Laisvės al. ir pietūs joje
Laisves alėja yra ilgiausia pėsčiųjų gatvė Kaune ir, ko gero, viena ilgiausių Europoje. Čia kadaise augo pušys ir buvo... pelkė! Dabar Laisvės alėja – viena mėgstamiausių pasivaikščiojimų ir pramogų vieta Kaune, kurioje – gausu restoranų kiekvieno skoniui. Tad po ilgų pasivaikščiojimų Kauno modernizmo architektūros takais, bene pagrindinėje Kauno gatvėje pasimėgaukite pietumis.
Ekskursija į Tarpukario butą „Kelionė laiku“
Gedimino g. 48 – viename ryškiausių Art Deco pastate, išlaikytas tarpukario butas Kauno mieste, kurio skuba apžiūrėti ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Į nostalgija alsuojantį butą vykdomos ekskursijos, čia galima pamatyti kaip gyveno tų laikų Kauno „grietinėlė“, kokie buvo baldai, interjero detalės. Kiekvienas bute esantis daiktas – kruopščiai atnaujintas, atkurtos net to meto sienų spalvos.
Žaliakalnio funikulierius
Žaliakalnio funikulierius, veikiantis nuo 1931 m., talpinantis 25 keleivius ir judantis 1,4 metrų per sekundę greičiu, vos per pusantros minutės iš miesto centro jus pakels iki Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, nuo kurios atsiveria nuostabi Kauno miesto centro panorama.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika
Tai – didžiausia Baltijos šalyse esanti bazilikinė bažnyčia ir nepriklausomybės simbolis Lietuvoje – pastatyta kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę. Tačiau ilgai netrukus darbus vėl nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas, o po karo čia buvo įkurdinta Radijo gamykla. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
3 DIENA:
IX Fortas
IX fortas – valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų.
Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes.
Kauno miesto muziejus Tautinės muzikos skyrius
Daugiau nei 7000 muzikinių eksponatų talpinantis muziejus – išskirtinė vieta susipažinti su lietuvišku muzikos pasauliu. Čia lankytojai kviečiami sužinoti, kuo išskirtinės yra kanklės ir patyrinėti skirtingas birbynių rūšis. Muziejuje galima pasimatuoti tautinį kostiumą, sušokti viduramžių šokį, polką ar pavaikščioti skambančiais laiptais! Šis muziejus patiks ir šeimoms su mažais vaikais.
Sugiharos namai
Šis muziejus įkurtas Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis, siekiant įamžinti Japonijos diplomato Chiune Sugiharos atminimą. Šiame pastate 1939–1940 m. veikė Japonijos konsulatas.
Ch. Sugihara išgarsėjo Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjęs apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių. Jiems jis išdavinėjo „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo.
Sugiharos namai lankytojus pasitinka modernia audiovizualine ekspozicija. Čia – gausu iš Japonijos archyvų atvežtų dokumentų, iki šiol nematytų Lietuvoje,– prezidento Antano Smetonos įgaliojimai vicekonsului Ch. Sugiharai, diplomato ataskaitos apie darbą Lietuvoje, telegramos Japonijos vyriausybei apie Lietuvos padėtį 1940 metais, išduotų vizų sąrašas, nuotraukos, pasai ir jų kopijos iš asmeninių išgelbėtųjų šeimų archyvų.
DAUGIAU →
