Trijų dienų planas Vilniuje: atvykę į Lietuvą pirmiausia stabtelėkite ir įkvėpkite – skubėti, turint laimingą trijų dienų bilietą susipažinimui su Vilniumi, neprireiks. Pirmiausia, atsipalaiduokite ir išgerkite kavos žvelgdami į Vilniaus Katedrą, o tada – atsiduokite pažinimui. Pirmą dieną susipažinsite su Vilniaus senamiesčiu, antrąją – su žinomais miesto muziejais ir garsiais religiniais objektais, trečią dieną keliausite ne tik į turistų, bet ir pačių vietinių mylimus Trakus, o vakarą užbaigsite stoties rajone šalia nemiegančių traukinio bėgių – čia savaitgalio vakarais nuo žmonių juoko ūžia įsikūrę barai.
1 DIENA:
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir varpinė
Ši šventovė – Lietuvos krikšto simbolis. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius.
Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso ir baroko pėdsakai.
Prie Vilniaus katedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas – vienas iš pagrindinių miesto simbolių.
Valdovų rūmai
Tai – istorinis statinys, Lietuvos valdovų rezidencija, kuri buvo atkurta tik 2013 metais. Šioje istorinėje vietoje kadaise buvo įsikūrusi gyvenvietė su mediniais statiniais, XIII a. antroje pusėje dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. pirmoje pusėje ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai.
Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o vėliau ir visiškai sugriovė.
Šiandien čia – vienas didingiausių atkurtų Vilniaus objektų, kuriame galima ne tik apžiūrėti keturias nuolatos veikiančias ekspozicijas, pristatančias šios istorinės rezidencijos funkcijas, bet ir dalyvauti dažnai vykstančiuose kultūros ir meno renginiuose.
Gedimino pilis
Gedimino pilis – pagrindinis Vilniaus simbolis, matomas iš daugelio Senamiesčio vietų ir aprašomas bei apdainuojamas įvairiausiuose meno kūriniuose. Užlipus ant Gedimino kalno ar pakilus ant Gedimino bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi Vilniaus panorama, o debesims pasitraukus – ir auksiniai saulėlydžiai. Gedimino bokšte galima pamatyti istorinę parodą, kurioje eksponuojami Vilniaus pilių rekonstrukcijos modeliai, ginkluotė ir senojo Vilniaus ikonografika.
Bernardinų sodas
Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačiame Vilniaus centre tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti čia buvusį vieną didžiausių sodų Rytų Europoje – Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo Šv. Brunono gatvės pusės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia net 400 metų.
Pasivaikščiojimas ir pietūs Pilies gatvėje
Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į Gedimino pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis.
Pilies gatvė dėmesį patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai, Pilies g. 4-asis namas – renesansinis kapitulos namas, Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.
Iš Pilies gatvės atsiveria nuostabus vaizdas į Gedimino pilies bokštą, tad čia galima stabtelėti, grožėtis Vilniumi ir skaniai papietauti.
Literatų gatvė
Literatų gatvė visada sulaukia didelio lietuvių ir užsienio turistų susidomėjimo – tai, be abejonės, viena iš lankomiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Manoma, kad Literatų gatvė šį savo pavadinimą gavo tik XIX a. pirmojoje pusėje, šios gatvės pradžioje gyvenusio rašytojo Adomo Mickevičiaus garbei.
2008 metais grupei menininkų kilo mintis atgaivinti šią gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais. Čia buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar nedidelės apimties kitokius objektus, kurie iki šių dienų puošia Literatų gatvę.
Šv. Onos bažnyčia iš Bernardinų kompleksas
Ši, per penkis šimtmečius beveik nepakitusi bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių bei simbolių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras, kurį gaubia daug mįslingų legendų. Žymiausia jų pasakoja, kad Napoleonas Bonapartas, pamatęs Šv. Onos bažnyčią, norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.
Užupio Respublika
Užupis – menininkų respublika, kartais lyginama su Paryžiaus Monmartru arba Kopenhagos Kristianija. Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų ir buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.
Šiandien Užupio respublika – vienas prestižiškiausių rajonų Vilniuje. Ir nors jį galima rasti bene pačioje sostinės širdyje, Užupis garsėja savo nuosavu himnu, konstitucija, kurią galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje, savu prezidentu ar net vyskupu. Čia galima aplankyti vienas seniausių – Vilniaus Bernardinų kapines, o miesto dvasią ir ramybę saugo dvi bažnyčios bei trimituojantis bronzinis angelas, skelbdamas apie rajono meninę laisvę.
Rotušės aikštė
Rotušės aikštėje rengiamos svarbiausios mugės, renginiai ir koncertai, todėl atvykę čia dažnai galite atsidurti nuotykių sūkuryje. Beje, viduramžiais čia atvykstančios meškos buvo didžiausia aikštės pramoga, tačiau ir be jų čia linksmybių netrūks. Ant rotušės ieškokite Šv. Kristoforo - Vilniaus herbo. Tai vienas iš nedaugelio Šv. Kristoforo atvaizdų, kuriuos galite pamatyti Vilniuje.
Stiklo kvartalas
Stiklo kvartalas Vilniuje gimė tik 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje, kadaise užėmęs didžiąją dabartinio senamiesčio dalį, buvo žydų gyvenamoji vieta, auksakalių, stiklapūčių, amatininkų ir finansininkų miestelis. Čia šiuo metu veikia jaukios kavinės su įspūdingais interjerais, išskirtiniai dizainerių butikai, juvelyrikos parduotuvės. Be žavių apsipirkimo ir vakarienės ar poilsio vietų, kiekvienais metais skirtingu sezonu Stiklo kvartalas puošiasi: virš praeivių galvų kabinami skėčiai, žvaigždės, įvairių formų kalėdinės lemputės, spindintys moliūgai ar kitos dizainerių kurtos šviesų instaliacijos.
Gedimino prospektas
Gedimino prospektas yra pagrindinė Vilniaus centro arterija, prasidedanti nuo Katedros aikštės ir pasibaigianti prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Šioje gatvėje gyvenimas verda aktyviausiai – čia įsikūrusios pagrindinės valstybinės institucijos, šalia kultūros centrai ir garsiausi teatrai, pramogų ir parduotuvių vietos. Dalis prospekto vakarais ir savaitgaliais skirtas tik pėstiesiems, tačiau veiksmo čia apstu – abipus gatvės daugybė barų ir restoranų, kur galima ne tik skaniai pavakarieniauti, bet ir smagiai praleisti likusį vakarą.
2 DIENA:
Aušros vartai
Antros dienos maršrutą pradėkite su vienu svarbiausiu istoriniu, kultūriniu ir religiniu monumentu Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektu. Aušros vartai – istorijos ir architektūros paminklas, vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos koplyčia.
Lietuvos žemes puldinėjant aplinkiniams kraštams, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Sakoma, kad sienos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur kelias vedė į Medininkus, ir toliau - per Ašmeną Minsko link. Pašventinus akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba.
Halės turgus
Tai yra ne tik seniausia iki šiol veikianti turgavietė Vilniuje, bet ir viena mylimiausių vietinių apsipirkimo vietų. Visi skuba į Halės turgų pirkti Lietuvos ūkininkų užaugintų sodo, daržo gėrybių, šviežios žuvies ir mėsos produktų, o vakarais – pasėdėti su draugais jaukiuose baruose. Kaip sako lankytojai – čia verda gyvenimas, kuriame pamirštami net soc. tinklai: vyksta derybos, nedingsta šypsenos. Vieta, kur žmonės susitinka, sveikinasi ir svarbiausia – dalinasi tuo, ką turi geriausio, nesvarbu, ar tai būtų nuotaika ar maistas.
Halėje dar galima rasti užsilikusių istorinių architektūrinių detalių, todėl čia galima ne tik apsipirkti ar pavalgyti, bet ir akies krašteliu pasigrožėti pastatu, kuris stovi jau nuo 1906 m.
MO muziejus
MO muziejus – viena naujausių meno ir kultūros vietų Vilniuje, stebinanti įspūdinga architektūra, kuri jau yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Muziejuje besikeičiant ekspozicijoms galima pamatyti modernaus meno parodas, kalbančias skirtingomis temomis, problemoms ir pristatančias vis skirtingus menininkus. Čia atvykus taip pat galima žiūrėti filmus, dažnai vyksta koncertai, meno performansai, tad ruošiantis keliauti po Vilnių, būtinai pasidomėkite kokia ekspozicija MO muziejuje lankytojus stebina šiandien.
Okupacijų muziejus
Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus – vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse. Jis įkurtas tame pačiame pastate, kuriame 1940–1991 m. dirbo sovietinės represinės institucijos (NKVD ir NKGB-MGB-KGB).
Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją. Ekspozicija, skirta partizaniniam karui, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. NKVD-NKGB kovą su ginkluotu pasipriešinimu atskleidžia ekspozicija „Nelygi kova“.
Antrajame muziejaus aukšte lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, skirtas Lietuvos gyventojų kalinimui gulage, trėmimams ir KGB veiklai. Čia lankytojai gali akies krašteliu pažvelgti į atkurtą telefoninių pokalbių klausymosi kabinetą, kuriame eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, atkurtos kai kurios interjero detalės.
TV bokštas
Vilniaus TV bokštas – aukščiausias statinys Lietuvoje ir teisėtai užima garbingą vietą tarp aukščiausių pasaulio televizijos bokštų, kurio aukštis siekia 326,5 metro. Naujausiais duomenimis, pagal aukštį jis yra 8-as Europoje ir 26-as pasaulyje.
Besisukanti apžvalgos aikštelė Vilniaus TV bokšte įkurta 165 m aukštyje esančioje TV bokšto žiedinėje dalyje – 19-ame bokšto aukšte. Esant giedram orui Vilniaus miestas ir jo apylinkės pro čia įsikūrusio restorano „Paukščių takas“ langus matomos net 50 km spinduliu, žiedinės formos restorano grindys per 55 minutes apsisuka 360 laipsnių. Restoranas mielai priima tiek pavienius lankytojus, tiek turistų grupes, užsukančius nužvelgti ne tik Vilniaus panoramos, bet ir pasimėgauti europietiškos virtuvės skoniais. Čia galima ir užbaigti antros dienos maršrutą su skania vakariene bei romantišku vaizdu į vakarėjančią sostinę.
Lukiškių kalėjimas
Lukiškių kalėjimą 115 metų saugojo aukštos sienos ir spygliuota viela, tačiau dabar šis istorinis kalėjimas virto meno erdve „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kurioje dirba net 250 kūrėjų ir menininkų. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, koncertai, spektakliai, ekskursijos, kurių metu plačiau sužinosite apie gyvenimą kalėjime ir tą menančias istorijas. Ši ypatinga vieta pritraukė ir pasaulinio masto filmų kūrėjų dėmesį. Lukiškių kalėjimą galima išvysti „Netflix“ serialo „Stranger Things“ 4-ajame sezone.
Istorijų namai
Istorijų namai – tai erdvė, kurioje istorija lankytojams pristatoma ne kaip fiksuota praeitis, o kaip mūsų visų sukurta ir tebekuriama realybė. Čia lankytojas kviečiamas kalbėti apie įvairialypę istorijos sampratą ir skirtingus požiūrius. Tai, kas vyko praeityje, dabar yra tiriama istorikų, archeologų, antropologų ir įkvepia dizainerius, menininkus, fotografus ir daugybę kitų kūrėjų. Visą šią skirtybių sintezę apibendrina vienas kūrinys – paroda – ir jos autorius – kuratorius.
Open Gallery
Unikali meno galerija po atviru dangumi „Open Gallery“ – ilgalaikis tarpsritinis projektas ir kultūrinė iniciatyva, originaliai pristatanti urbanistinę kultūrą ir kūrybiškai gaivinanti postindustrinį Naujamiestį. Šia iniciatyva siekiama pristatyti tradicinėms meno formoms alternatyvią kūrybą, tokią, kaip piešinius ant fabrikų sienų, instaliacijas, skulptūras, performansus, nekomercinio kino seansus, kurie industrinėje erdvėje atsiskleidžia naujai, o tuo pačiu ir skatinti skirtingų sričių Lietuvos ir užsienio menininkus bendradarbiauti tarpusavyje.
Popietė Trakuose
Trečią savo savaitgalio kelionės dieną dedikuokite nuostabiems Trakams. Ramus Trakų miestelis, vos už pusvalandžio kelio nuo Vilniaus, kadaise buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės centras. Vytautas Didysis į šį miestą pakvietė karaimų, todėl šiandien galima mėgautis tradiciniais karaimų kibinais.
Trakai garsėja ir nuostabia gamta, tad verta ne tik aplankyti pilį ir jos muziejų, bet ir pasiirstyti valtimi po vieną didžiausių ir giliausių Lietuvos ežerų ar pasivaikščioti pažintiniais takais.
Grįžus į Vilnių – stoties rajonas ir naktinis Vilniaus gyvenimas
Per kelis metus Stoties rajonas Vilniuje smarkiai pasikeitė. Dabar tai – ne tik keliautojų judėjimo triukšmo apsupta, bet ir populiari vieta tarp vietinių gyventojų, trokštančių kultūros bei aktyvaus naktinio gyvenimo. Čia, neįprastoje aplinkoje, kone prie traukinio bėgių, atgimė madingiausi barai ir kavinės, vyksta gyvos muzikos koncertai, alternatyvūs renginiai ir buriasi aktyvi jaunų žmonių bendruomenė.
