1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių, patvirtindami vieningumą siekti laisvės, susikibo rankomis į 600 km ilgio Baltijos kelią, kuris nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Po 20 metų šią taikią politinę demonstraciją liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Lietuvoje dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Baltijos kelias buvo atsakas į 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto, kuris panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę, metines. Šis aktas leido Sovietų Sąjungai išplėsti savo įtakos ribas Vidurio bei Rytų Europoje ir okupuoti ištisas tautas.
Vėliau situacija pradėjo keistis. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Baltijos šalyse susikūrė masiniai judėjimai prieš sovietinę sistemą, kurie į mitingus sukviesdavo daugiatūkstantines minias Vilniuje, Rygoje ir Taline. Vienas iš šių judėjimų rezultatų buvo ir Baltijos kelias.
Baltijos kelias atkreipė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Jis ne tik tarptautiniu mastu demonstravo trijų valstybių bendrą kovą, bet ir suteikė postūmį demokratiniams judėjimams kitose pasaulio šalyse.
Stiprus trijų tautų brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu siekiant laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo.
Prisiminti Baltijos kelią galite aplankę kelis objektus, išsibarsčiusius po skirtingas Lietuvos vietas. Keli iš jų yra Vilniuje.
Katedros aikštėje galite atsistoti ant Baltijos keliui skirtos grindinio plytelės, kurią sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas. Joje įspaustos nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdos, o po ja užkasta atminimo kapsulė su tekstu ateinančioms kartoms.
Šalia Katedros aikštės esantis Gedimino kalnas – Baltijos kelio pradžia. Užkopę ant jo, Gedimino pilies bokšte, apžiūrėkite eksponuojamą Baltijos kelio žemėlapį, nuotraukas, specialų dokumentinį filmą.
Dar vienas Baltijos kelio simbolis – Konstitucijos prospekto ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje esanti skulptūra „Laisvės kelias“. Ji sukurta iš daugiau nei 20 tūkst. vardinių plytų, jos ilgis – 63 m, o aukštis – 3,5 m.
Magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys vairuotojų poilsio aikštelėse atidengti penki Baltijos kelio 25-mečiui skirti atminimo ženklai – informaciniai stendai: 32,1 km ir 80,1 km – kairėje pusėje; 38,5 km, 55,6 km ir 99,9 km – dešinėje pusėje. Dar keturi informaciniai stendai pastatyti prie valstybinės reikšmės kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga, kuris veda į Lietuvos ir Latvijos pasienį: 19,5 km ir 62,9 km – kairėje pusėje; 27,8 km ir 47,5 km – dešinėje pusėje.