Keliauk Lietuvoje

D.U.K APIE COVID-19 Lietuvos turizmo verslui bei visam svetingumo sektoriui

D.U.K

 

APIE COVID-19 LIETUVOS TURIZMO VERSLUI
BEI VISAM SVETINGUMO SEKTORIUI

LR Vyriausybės parengtame veiksmų plane numatyta skirti 500 mln. eurų verslo likvidumui išsaugoti. Plane numatyta kuo skubiau suteikti skubias mokestines paskolas, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Taip pat ketinama sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais, ir atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų bei sudaryti galimybę atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Planuojama sudaryti galimybę verslui atidėti arba laike išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją. Dar 1 mlrd. eurų numatyta skirti ekonomikos skatinimui. Daugiau informacijos apie numatytas priemones čia.


Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis. Už dirbtą laiką darbuotojas turi gauti darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.

Dėl prastovų darbdavių patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Daugiau apie tai čia.

Sumažėjus darbo apimtims taip pat galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Tačiau darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne viso darbo laiko prieš jo valią. Už darbą neviso darbo laiko sąlygomis būtų mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Daugiau informacijos čia.


Force majeure (nenugalimos jėgos) pažymas išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Šios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo. Nenugalima jėga pripažįstama ir šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jei įrodoma, kad įsipareigojimai buvo nevykdyti dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (Civilinio kodekso 6.212 str.). Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.


Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį. Daugiau informacijos čia.


Dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo asmenims, kuriems privaloma izoliacija, derėtų kreiptis į savivaldybę. Viešbučių ir kitos patalpos galės būti naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu, valstybei apmokant už suteiktas paslaugas.

Vilniaus savivaldybė jau yra paskelbusi kvietimą fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie gali suteikti laikino apgyvendinimo paslaugas (kartu su maitinimu arba be jo), maisto gamybos paslaugas (kartu su tiekimu arba be jo), maisto tiekimo paslaugas. Kvietimą rasite čia. Vykdančius verslą kitose šalies vietose raginame kreiptis į savo savivaldybę.

LR Vyriausybė taip pat įsteigė COVID-19 pasekmių mažinimo fondą. Juridiniams ir fiziniams asmenims sudaryta galimybė aukoti lėšas į sąskaitą nr. LT 56 1010 0000 0853 2407. Informacija apie tai čia.


Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ rekomenduoja laikytis LR Vyriausybės ir Valstybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymų.


Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ svarsto ir planuoja rinkodaros veiklas turizmo verslo ir viso svetingumo sektoriaus atgaivinimui pasibaigus karantinui.


Kiekvienas apgyvendinimo paslaugų tiekėjas taiko anuliacijos sankcijas vadovaujantis jų galiojančiomis užsakymų atšaukimo taisyklėmis. Jei svečias atsisako užsakymo per trumpesnį nei numatytą sąlygose laikotarpį, pinigai jam negrąžinami. Šią riziką prisiima svečias, įsigijęs paslaugas. Tarptautiniai viešbučių tinklai ir kiti viešbučiai dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu taiko lanksčią rezervacijų atšaukimo politiką ir įprastai grąžina svečiui pinigus arba keičia jo užsakymą į vėlesnį laiką.

Su "Booking.com” anuliacijos sąlygomis galite susipažinti čia. Informacija apie taisyklių pasikeitimus dalijamasi čia.

“Airbnb” anuliacijos sąlygas rasite čia. Naujienas apie pasikeitusią kompanijos politiką galite rasti čia.


Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusioje situacijoje vienareikšmiško atsakymo nėra, todėl užsakovai ir paslaugų tiekėjai skatinami geranoriškai ieškoti sprendimo, tenkinančio ir vieną, ir kitą šalį. Nepavykus rasti abiem pusėms tinkančio kompromiso, užsakovas turėtų raštu kreiptis į paslaugos tiekėją dėl avanso grąžinimo. Paslaugos tiekėjas per 14 d. turi pateikti argumentuotą atsakymą dėl prašymo tenkinimo/netenkinimo. Atsakyme paslaugos tiekėjas turėtų nurodyti, kokius nuostolius patirs dėl sutarties nutraukimo ir, jeigu tokių nuostolių patirs, paprašyti užsakovo atlyginti patiriamus nuostolius. Jeigu užsakovas nesutinka su paslaugos tiekėjo atsakymu ir susiklosčiusi situacija jo netenkina, jis gali kreiptis į VVTAT, kur kiekvienas ginčas nagrinėjamas individualiai. Jeigu paslaugos tiekėjas negali pagrįsti nuostolių, pagal Civilinį kodeksą avansas turėtų būti grąžinamas.

Dėl detalesnių konsultacijų galite kreiptis į VVTAT. Konsultacijos teikiamos tel.: 8 659 37 569, 8 659 63 543, 8 659 93 678 arba 8 659 71 837 (dėl skrydžių).

Paskutinį kartą atnaujintas 2020-03-25