Šiandien neįmanoma įsivaizduoti, kas pasaulyje dėjosi prieš 50 milijonų metų. Žinoma, kad Europoje, o ir mūsų žemėje Lietuvoje buvo vieni miškai. Nuo medžių nuriedėję sakų lašeliai neištirpdavo vandenyje, upės juos nunešdavo į jūrą. Tai buvo ilgas kelias, į sakus visokių dalykų prisimaišydavo – vabzdžių, spyglių, žolės gabalėlių, įvairios spalvos žemės grumstų. Tūkstančius metų išbuvę Baltijos jūros dugne, saikų gabalėliai virto gintaru, mes nuo seno jį vadiname Lietuvos auksu. Baltų gentys gintarą naudojo dar 2000–1800 metais prieš Kristų. Iš jo gamino papuošalus, audimo įrankius, juo gydė ligas, saugojosi nuo piktųjų dvasių. Gintaro smilkalus smilkė norėdami nuo nelaimių apsaugoti vaikus, į karą išvykstančius vyrus ir jaunavedžius.
Šiandien ypatingos gintaro savybės ir vėl prisimintos, iš jo gaminami modernūs papuošalai, darant masažus, SPA naudojamos gintaro dulkės, aliejus ir smilkalai. Audringomis dienomis jūra vis dar išmeta gintaro gabalėlių – koks džiaugsmas jų rasti pakrantėje. Pamėginkit – suprasite, apie ką mes čia...
